- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-41-531/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00512-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus, Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis
- Nukentėjusysis
- M. B., V.J. Z., D. A.
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Vytautas Kupcikevičius
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Donato Jatužio ir Prano Šimkaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. ir nukentėjusiojo M. B. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015-11-05 nuosprendžio, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. (2013-11-02 epizodas) ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nebendrauti su nukentėjusiaisiais V.J. Z. ir D. A.; bei pagal BK 284 str. 1 d. (2014-01-04 epizodas) ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nebendrauti su nukentėjusiuoju M. B.. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nebendrauti su nukentėjusiaisiais V.J. Z., D. A. ir M. B.. Be to, šiuo nuosprendžiu iš R. M. priteista: M. B. – 330 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1179,24 Eur advokato išlaidoms atlyginti, V.J. Z. – 1118,86 Eur advokato išlaidoms atlyginti, valstybei – 98,15 Eur proceso išlaidų; M. B. ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
- 2013 m. lapkričio 2 d. apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini) kaime, kelyje, viešoje vietoje, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliais bei vandališkais veiksmais, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu – tyčia, be pagrindo sustabdydamas keliu traktoriumi važiavusį V. J. Z., išplūdo nukentėjusįjį V.J. Z. necenzūriniais žodžiais, sugriebdamas jį už striukės ir bandydamas ištraukti iš traktoriaus kabinos, suplėšydamas nukentėjusiojo V.J. Z. striukę 5 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V.J. Z. 5 litų turtinę žalą, įlipdamas į traktoriaus kabiną ir sugriebdamas ranka nukentėjusiajam V.J. Z. už kaklo, bandydamas smaugti ir suduoti smūgius nukentėjusiajam V.J. Z. bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, išplūsdamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį D. A., tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį;
- 2014 m. sausio 4 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) prekybos centre, viešoje vietoje, kitų piliečių akivaizdoje, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu – išplūsdamas M. B. necenzūriniais žodžiais, tempdamas už striukės bei tyčia vieną kartą suduodamas M. B. kumščiu vieną smūgį į žandikaulio sritį prie dešinės ausies, tuo padarydamas lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. B. sveikata, grasindamas M. B., kad jo dienos suskaičiuotos, kad pasiims šautuvą ir jį nušaus, suimdamas už drabužių ir tampydamas, sugriebdamas už kaklo ir tuo sudarydamas pagrindą, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti žmogų – M. B. arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-11-05 nuosprendį ir priimti jį išteisinantį nuosprendį. Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, padarytos bylos aplinkybių neatitinkančios išvados ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotą 2013-11-02 veiką, teigia V.J. Z. necenzūriniais žodžiais neplūdęs, nemėginęs pastarojo ištraukti iš traktoriaus kabinos, suduoti smūgius ar smaugti. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, jį kritikuoja ir pateikia savo. Teigia, kad byloje nėra objektyvių, patikimų įrodymų dėl smurto pavartojimo. Pažymi, kad byloje liko nepašalinti prieštaravimai tarp V.J. Z., jo artimųjų parodymų, tuo tarpu nuoseklūs liudytojų S. ir J. M. (nuteistojo sūnų) parodymai buvo atmesti vieninteliu teiginiu, kad jie nepatikimi, nes siekia jį apginti. Nurodo, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiųjų D. A. bei V. J. Z. įvyko visiškai dėl asmeninių paskatų, dėl tarpusavio nesutarimų, jis savo veiksmais tikrai nesiekė pažeisti viešąją tvarką ir jos nepažeidė. Kivirčas buvo trumpalaikis, priešingai, nei nurodoma teismo nuosprendyje, jis nenutraukė suplanuoto žmonių darbo. Vieta, kurioje vyko kivirčas, neturėtų būti vertinama vieša, nes tai jo žemės nuosavybėje esantis keliukas, kuriam nustatytas servitutas. Be konflikto dalyvių, kitų asmenų toje vietoje nebuvo.
Nuteistasis taip pat neigia kaltę ir dėl jam inkriminuotos 2014-01-04 veikos, teigia, kad teismas išvadas padarė nepilnai ištyręs ir netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Jo teigimu, teismas rėmėsi nukentėjusiojo M. B. parodymais, nevertindamas jo parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo objektyviems bylos duomenims, bei kritiškai vertintinais liudytojų S. S. ir A. T. parodymais. Nurodo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo M. B. iki įvykio buvo susiklostę itin įtempti, priešiški santykiai, nes buvo nagrinėjama keletas baudžiamųjų bylų, kuriose jie buvo priešingose teisinėse padėtyse – vienas nukentėjusysis, kitas įtariamasis ir atvirkščiai. Pažymi, kad šioje byloje M. B. duodamas parodymus vis nuosekliai sunkino tariamai patirtą smurtą, kas patvirtina jo siekį sunkinti jo teisinę padėtį. Be to, M. B. parodymai apie patiriamą baimę bei veiksmus vis prieinant prie jo - R. M. yra prieštaringi, prieštaraujantys logikai. Pažymi, kad M. B. teiginių apie jo atžvilgiu pavartotą intensyvų smurtą nepatvirtino jokie objektyvūs duomenys. Taip pat mano, kad liudytojų S. S. ir A. T. parodymai visiškai nedera su kitais bylos duomenimis.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis M. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-11-05 nuosprendį ir paskirti R. M. pagal BK 284 str. 1 d. 2014-01-04 epizode arešto bausmę, taip pat pilnai tenkinti pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir tai turėjo įtakos nevisiškai pagrįsto ir teisėto nuosprendžio priėmimui. Nukentėjusiojo įsitikinimu, R. M. paskirta laisvės apribojimo bausmė su draudimu vien nebendrauti su nukentėjusiaisiais savo rūšimi bei dydžiu yra akivaizdžiai per švelni ir neatitinka bausmės paskirties (BK 41 str. 2 d.). Teigia, kad teismas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę apibūdinančius požymius – nuteistasis yra teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, visiškai nepripažino savo kaltės ir dėl padarytų nusikalstamų veikų visiškai nesigaili, jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, padarytas prekybos centre, matant daugeliui asmenų, tame tarpe ir artimai pažįstamiems asmenims, padarytoji žala neatlyginta, nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nuolat jį - M. B. įžeidinėjo ir šmeižė. Taip pat mano, kad teismo nustatytas 330 Eur neturtinės žalos dydis yra per mažas ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo gynėjas prašė tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą bei atmesti nuteistojo skundą, nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo skundą bei atmesti nukentėjusiojo skundą, prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiojo apeliacinis atmetamas.
Nuteistasis neigia kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą bei pateikia savąjį, teigia apie teismo padarytų išvadų neatitikimą bylos aplinkybėms. Išanalizavusi nuteistojo skunde nurodytus argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu dėl 2013-11-02 viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau nesutinka su teismo išvada dėl 2014-01-04 viešosios tvarkos pažeidimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl 2013-11-02 viešosios tvarkos pažeidimo pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kurių pagrindu teisingai konstatuota R. M. kaltė dėl šios BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, ir išteisinti jį iš pastarosios nėra pagrindo. Tuo tarpu priimdamas sprendimą dėl 2014-01-04 viešosios tvarkos pažeidimo pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino ir ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl šios nusikalstamos veikos sudėties R. M. veiksmuose įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados, tai yra, kad byloje nėra neginčijamų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad R. M. padarė 2014-01-04 viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d., todėl jis dėl 2014-01-04 nusikaltimo išteisintinas, nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nuteistajam R. M. inkriminuoti du nusikaltimai pagal BK 284 str. 1 d., kuri numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu joje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.
Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, jog apeliantas nuteistas už tai, kad 2013-11-02 apie 8.40 val. (duomenys neskelbtini) kaime, kelyje be pagrindo sustabdęs traktoriumi važiavusį V. J. Z., šį išplūdo necenzūriniais žodžiais ir kaltinime nurodytais veiksmais jo atžvilgiu naudojo fizinę jėgą, taip pat toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku necenzūriniais žodžiais išplūdo ir D. A., bei už tai, kad 2014-01-04 apie 14.00 val. prekybos centre necenzūriniais žodžiais išplūdo M. B. ir jo atžvilgiu vartojo fizinį bei psichinį smurtą.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas, pripažindamas R. M. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. dėl 2013-11-02 epizodo rėmėsi šiais įrodymais: nukentėjusiųjų V.J. Z., D. A., liudytojų A. A., D. A., D. M. parodymais, nukentėjusiojo V.J. Z. parodymų patikrinimo vietoje, taip pat įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolų duomenimis, tarnybiniu pranešimu bei kitais duomenimis. Abu nukentėjusieji viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, kad R. M. jų atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais ir pagrįstai jais rėmėsi, nes juos atitinka kiti aukščiau nurodyti byloje esantys, skundžiamame nuosprendyje nurodyti duomenys.
Nors nukentėjusysis D. A., liudytojai D. A., D. M. tiesiogiai nematė, kuomet R. M. sustabdė V.J. Z. vairuojamą traktorių, šį išplūdo necenzūriniais žodžiais ir kaltinime nurodytais veiksmais jo atžvilgiu naudojo fizinę jėgą, tačiau iš šių asmenų parodymų matyti, kad jie suprato, kad tarp V.J. Z. ir R. M. buvo konfliktas, kurio metu R. M. ne tik išplūdo necenzūriniais žodžiais, bet ir naudojo fizinį smurtą. Nukentėjusysis V.J. Z. iš karto po įvykio nurodė apie jo išvadinimą necenzūriniais žodžiais, taip pat smurto prieš jį pavartojimą, šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu. Netikėti šiais minėto nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes, kaip parodė tiek pats R. M., tiek V.J. Z., iki tol jų santykiai nebuvo blogi ir didesnių konfliktų tarp jų nebuvo. Duomenų, kad V. J. Z. apkalbėtų nuteistąjį, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir nuteistasis. Be to, smurto pavartojimo faktą bei atitinkamai nukentėjusiojo V.J. Z. parodymus dėl to iš dalies patvirtina jo įvykio metu devėtos striukės apžiūros protokolo duomenys, liudytojo D. A. parodymai dėl suplėšytos striukės matymo. Be to, R. M. elgesys necenzūriniais žodžiais išplūstant į V.J. Z. ir R. M. konflikto vietą atvykusį D. A., ką patvirtina esminėse detalėse sutampantys nukentėjusiųjų V.J. Z., D. A., liudytojų D. A., D. M. parodymai, nepalieka abejonių ir dėl R. M. V.J. Z. atžvilgiu necenzūrinių žodžių vartojimo. Tuo tarpu liudytojų S. M. ir J. M. parodymai pagrįstai įvertinti kritiškai, nes jie prieštarauja bylos duomenims ir duoti asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių liudytojų parodymų vertinimo ir jų atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms yra išsamios ir logiškos. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.
Nuteistojo teigimu, jo konfliktas su nukentėjusiaisiais buvo nulemtas asmeninių paskatų ir sutrikdyti visuomenės rimties jis nenorėjo, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog ir asmeninio pobūdžio paskatos ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti konkrečiai nenurodydamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009 ir kt.).
Iš nukentėjusiojo V.J. Z. parodymų matyti, kad dėl R. M. elgesio jo atžvilgiu jis buvo šokiruotas, nustebęs, išsigandęs, ką patvirtino ir liudytojas D. M., be to, apie V.J. Z. sutrikimą, pasimetimą po įvykio parodė ir liudytojas J. M.. Taigi bylos duomenys neginčytinai patvirtina neigiamą įvykio vietoje buvusių asmenų reakciją į R. M. veiksmus.
Nuteistasis R. M. kaltinime dėl 2013-11-02 epizodo nurodytus veiksmus atliko kelyje, kur bet kuriuo metu galėjo patekti kiti asmenys ir matyti jo neteisėtus veiksmus, galėjo girdėti su tuo susijusį triukšmą, be to, R. M. atlikti neteisėti veiksmai sąlygojo nukentėjusiųjų planuotos veiklos (miško kirtimo) nevykdymą. Iš nustatytų aplinkybių spręstina, kad R. M. be pagrindo sustabdydamas keliu traktoriumi važiavusį V. J. Z., išplūsdamas jį necenzūriniais žodžiai, atlikdamas kitus kaltinime nurodytus fizinius, smurtinio pobūdžio veiksmus jo atžvilgiu, vėliau dar išplūsdamas necenzūriniais žodžiais ir D. A., bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis, tačiau taip elgtis norėjo, todėl veikė tyčia. Akivaizdu, kad atlikdamas inkriminuotus veiksmus jis turėjo tikslą ne dalykiškai spręsti jam aktualius klausimus, o tiesiog parodyti savo nepasitenkinimą nukentėjusiojo pasirodymu jo valdose ir atkreipti dėmesį į tai, kas čia šeimininkas. Todėl priešingai nuteistojo subjektyviam manymui ir nepaisant jo akcentuojamų asmeninių konflikto paskatų, abejonių nėra, kad ši jo nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje ir sukėlė BK 284 str. 1 d. numatytus padarinius. Taigi visuma bylos aplinkybių patvirtina, jog nuteistojo R. M. veiksmuose nustatyti bei įrodymais pagrįsti visi būtinieji 2013-11-02 viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai ir išteisinti jį dėl šios nusikalstamos veikos nėra pagrindo.
Apeliantas R. M. skundu taip pat ginčija savo kaltę dėl 2014-01-04 epizodo. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad R. M. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, nes kitų piliečių akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išplūdo M. B. bei tyčia vieną kartą sudavė šiam kumščiu vieną smūgį į žandikaulio sritį, be to, grasino pastarąjį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.
Iš to, kokie įrodymai nuosprendyje išdėstyti, galima manyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo dėl šių 2014-01-04 veiksmų klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti nuteistąjį R. M. kaltu, rėmėsi nukentėjusiojo M. B., liudytojų S. S., A. T., D. B., D. B., E. M. parodymais, daiktų pateikimo ir apžiūrų protokolų duomenimis, specialisto išvada ir ekspertizės aktu, juos laikė neginčijamai R. M. kaltę patvirtinančiais įrodymais ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimą nuteistojo veiksmuose. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą dėl šio nusikaltimo pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl R. M. 2014-01-04 viešosios tvarkos pažeidimo sudėties įrodytumo.
Pagal nukentėjusiojo M. B. parodymus, įvykio dieną R. M. „(duomenys neskelbtini)“ salone agresyviai užsipuolė jį, ėmė trankyti, smaugti, grasinti nušauti, trenkė į žandikaulio sritį, po to stumdė ir daužė prie lažybų punkto „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra neginčijamų ir abejonių nekeliančių tokius M. B. parodymus patvirtinančių įrodymų.
Pats R. M. viso proceso metu nuosekliai neigė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis necenzūriniais žodžiais išplūdęs M. B., grasinęs ar smurtavęs prieš jį ir nurodė, kad įvykio dieną M. B. pats prie jo kabinėjosi, vadino necenzūriniais žodžiais, provokavo, dėl ko jis buvo susinervinęs ir tik buvo pačiupęs M. B. už pakarpos.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nei vienas liudytojas neparodė pats betarpiškai matęs, kad R. M. sudavė M. B. smūgį ar smūgius, taip pat negirdėjo, kad R. M. necenzūriniais žodžiais plūstų M. B.. Liudytoja apklausta „(duomenys neskelbtini)“ salono darbuotoja D. B. parodė, kad jokių grumtynių tarp R. M. ir M. B. salone nebuvo ir ji net negirdėjusi jų pokalbio turinio, kas visiškai paneigia nukentėjusiojo parodymus apie R. M. jo atžvilgiu toje vietoje tariamai atliktus smurtinius veiksmus salone bei atitinkamai kelia abejones dėl jų patikimumo. Tokio vertinimo nekeičia ir liudytojos D. B. girdėtas garsas, įvardintas kaip pliaukštelėjimas per rūbą, nes jis būtų tik prielaida, neatitinkanti nukentėjusiojo nurodyto R. M. tariamai atlikto smūgio į veidą ar kitų smurtinio pobūdžio aktyvių veiksmų.
M. B. atžvilgiu atliktų smūgių nepatvirtino ir liudytojai A. T., S. S., E. M., D. B.. Liudytojas S. S. girdėjo tik R. M. pasakymą, kad šis šaus, kuris savaime nerodo jo pavojingumo. Liudytojas A. T. parodė matęs, kaip R. M. tempė M. B. už sprando, stūmė jį, tačiau nepatvirtino nukentėjusiojo parodymų apie tariamą jo daužymą, plūdimą necenzūriniais žodžiais ir pan. Apie M. B. pastūmimą parodė ir liudytoja E. M., taip pat apie galimą stumtelėjimą leidžia spręsti ir byloje esantis vaizdo įrašas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien toks veiksmas – stumtelėjimas, jį vertinant kitų bylos aplinkybių kontekste, nėra toks pavojingas, kad jį laikyti nusikalstamu. Nors vaizdo įraše yra užfiksuotas R. M. pozoje su pakelta, per alkūne sulenkta dešine ranka, tai nesudaro pagrindo teigti apie smūgių M. B. sudavimą, ypač, kai ši R. M. poza užfiksuota ne „(duomenys neskelbtini)“ salone, kur pagal nukentėjusįjį jam buvo smūgiuota į veido sritį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal specialisto išvadą ant M. B. nenustatyti jokie išoriniai sužalojimai, jie neaprašyti ir gydymo stacionare ligos istorijoje. Todėl akivaizdu, jog ligos diagnozė, specialisto išvada, liudytojų D. B., A. T. parodymai apie konflikto aplinkybes ir jo padarinius – nukentėjusiojo savijautą yra išvestiniai duomenys iš nukentėjusiojo parodymų ir sąlygoti išimtinai subjektyvios nukentėjusiojo pozicijos ir jo suteiktos informacijos. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad esminėse detalėse nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes prieštarauja kitiems objektyviems duomenims, kyla pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų teisingumo, jų patikimumo ne tik įvykio aplinkybių, bet ir jo padarinių pateikimo dalyje. Abejones patvirtina ir tai, kad pagal nukentėjusiojo parodymus jis R. M. įvykio metu bijojo, tačiau jo elgesys pačiam vis ieškant kontakto su R. M. kelia pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo nurodytų R. M. veiksmų pavojingumo ir grasinimų realumo. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pats M. B. įvykio metu rodė iniciatyvą kontaktų su R. M. užmezgimui ir palaikymui, ieškojo būdų įvelti jį i konfliktą, kurį pamatytų su M. B. kartu buvę asmenys arba tai būtų užfiksuota vaizdo stebėjimo kameromis. Filmuota medžiaga aiškiai parodo R. M. pastangas išvengti bendravimo su M. B., kuris jį nuolat sekė iš paskos, vertė atitraukti dėmesį nuo reikalų, dėl kurių jis užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ saloną ir aiškintis tai, kas aktualu pačiam M. B.. Pastaroji aplinkybė, ją vertinant aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, taip pat verčia abejoti nukentėjusiojo parodymų apie grėsmingą bei pavojingą R. M. elgesį jo atžvilgiu, objektyvumu. Jokių aplinkybių, leidusių manyti apie tuo metu gresiantį realų pavojų nukentėjusiajam ir R. M. pavojingumą, nenustatyta.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis R. M. 2014-01-04 atliko kaltinime nurodytus nusikalstamai pavojingus veiksmus ir jais sukėlė numatytus padarinius, nepagrįsta jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius akivaizdžių nuteistojo kaltę dėl 2014-01-04 epizodo patvirtinančių įrodymų, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju, skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl R. M. nuteisimo naikintinas ir R. M. pagal BK 284 str. 1 d. (2014-01-04 epizodas) išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d.1 p.).
Priėmus sprendimą dėl R. M. išteisinimo 2014-01-04 viešosios tvarkos pažeidimo epizode nesant veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo M. B. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), o teismo sprendimas dėl proceso išlaidų priteisimo naikintinas. Taip pat šis sprendimas sąlygoja tai, kad nukentėjusiojo M. B. apeliacinis skundas, pastarajam ginčijant nuteistajam už 2014-01-04 viešosios tvarkos pažeidimą paskirtą bausmę bei neturtinės žalos dydį, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015-11-05 nuosprendį dalyje dėl R. M. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. (2014-01-04 epizodas) panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
R. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2014-01-04 epizodas) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Panaikinti nuosprendžio dalį iš R. M. išieškoti nukentėjusiojo M. B. turėtas atstovavimo išlaidas.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 1 ir 4 d. taikymo R. M. atžvilgiu.
Nukentėjusiojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.