- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- I-3205-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02565-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. 2015-03-02 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. kovo mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teises. Nurodė, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas karantino kamerose, kurių plotas buvo apie 8 m², jose buvo laikoma nuo 4 iki 5 asmenų, karantino kamerose pareiškėjas galėjo tik sėdėti arba gulėti. Karantino kamerose pareiškėjui nebuvo išduodamos paklodės, rankšluosčiai ir užvalkalai, nuo sienų buvo nuluptas tinkas, kad nesimatytų grybelis ant lubų. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo šalta, drėgna, patalpos vėdinamos netinkamai, neužtikrinamas tinkamas natūralus apšvietimas. Pareiškėjas daug skaito ir rašo, buvo pakenkta jo regėjimui. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad sanitarinis mazgas buvo neatitvertas nuo gyvenamųjų patalpų, todėl juo turėjo naudotis visiems matant. Pareiškėjas skunde nurodė, kad netinkamos kalinimo sąlygos žemino jo garbę ir orumą (b. l. 1–5).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos 24 p. nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nukrypimas nuo įprastų sąlygų nebuvo ilgalaikis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 10–15).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 88, 93).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. kovo mėn.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagrindas, dėl kurio pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Iš byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-06-19 iki 2015-02-27 (254 dienos). Šiame laikotarpyje pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo išvykęs 14 kartų šiais laikotarpiais: nuo 2014-06-20 iki 2014-07-11, nuo 2014-07-14 iki 2014-07-31, nuo 2014-08-01 iki 2014-09-19, nuo 2014-09-22 iki 2014-10-02, nuo 2014-10-03 iki 2014-10-31, nuo 2014-11-03 iki 2014-11-13, nuo 2014-11-14 iki 2014-12-05, nuo 2014-12-08 iki 2014-12-11, nuo 2014-12-12 iki 2015-01-09, nuo 2015-01-12 iki 2015-01-22, nuo 2015-01-23 iki 2015-01-30, nuo 2015-02-02 iki 2015-02-12, nuo 2015-02-13 iki 2015-02-20, nuo 2015-02-24 iki 2015-02-26, iš viso 226 dienas. Taigi pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido 28 dienas. Vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus šiomis dienomis: 2014-06-19, 2014-07-11, 2014-07-31, nuo 2014-09-19 iki 2014-09-21, 2014-10-02, 2014-10-31, 2014-11-13, 2014-12-05, 2014-12-07, 2014-12-11, 2015-01-09, 2015-01-22, 2015-01-30, 2015-02-12, 2015-02-20, 2015-02-23 – iš viso 18 dienų (b. l. 10–11).
Likusias 10 dienų pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10)). Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad beveik visą laiką buvo laikomas karantino kamerose. Higienos normos 50 p. nurodoma, kad tardymo izoliatorių ir areštinių karantino (izoliavimo) patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 darbo dienas, per šį laiką turi būti patikrinta jų sveikata. Tik po sveikatos patikrinimo asmenys perkeliami į bendras gyvenamąsias patalpas. Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu per Lukiškių TI-K važiavo tranzitu į kitas sulaikymo įstaigas, todėl Lukiškių TI-K buvo laikomas trumpus laikotarpius. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nebuvo laikomas karantino kamerose ilgiau nei 5 dienas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad karantino kamerose ant lubų nėra tinko, kad nesimatytų ant sienų esantis grybelis. Higienos normos 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Atsakovės atstovas paaiškino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius resursus. Pažymėtina, kad pareiškėjas konkrečiai nurodė, kad karantino kamerose ant kamerų lubų nėra tinko. Atsakovas nepateikė įrodymų ar ginčui aktualiu laikotarpiu karantino kamerose buvo atlikti remonto darbai. LVAT laikosi pozicijos, kad minėtų higienos normų nesilaikymas administracinių teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip teisės į sveiką aplinką pažeidimas (LVAT 2013-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1546/2013; 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-608/2013). Atsakovės atstovas atsiliepime iš esmės nepaneigė aplinkybių, susijusių su nesuremontuotomis karantino kameromis, byloje taip pat nėra duomenų, paneigiančių minėtą aplinkybę, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės atstovė nepaneigė netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų šiuo aspektu.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas buvo neatskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. Higienos normos 21 p. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa kameroje turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Higienos normos 2 p. bei Įrengimo taisyklių 2 p. nuostatas veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Higienos normos ir Įrengimo taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi, nagrinėjamu atveju Higienos normos 21 p. bei Įrengimo taisyklių 14.5 p. nuostatos netaikytinos. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas neprivalo būti atskirtas nuo miegamųjų patalpų, todėl konstatuotina, kad Lukiškių TI-K šiuo atžvilgiu nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad karantino kamerose jam nebuvo išduodamos paklodės, rankšluosčiai ir užvalkalai. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo norma (redakcija nuo 2010-03-03) (toliau – ir Norma). Normoje nustatyta, kad sulaikymo įstaigose laikomiems asmenims yra išduodamos paklodės, rankšluosčiai ir užvalkalai. Atsakovė atsiliepime nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jam nebuvo išduodamos paklodės, rankšluosčiai ir užvalkalai, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atžvilgiu konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildiną ir iš to, kad jo laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, kamerose buvo šalta, kameros buvo nevėdinamos, jose buvo didelė drėgmė. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos, kondicionavimo sąlygos yra svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos patikrinimo aktų Nr. 13(13.3)-PA- (serijos numeris neįskaitomas) (b. l. 44–47), Nr. 13(13.3)-PA-2362 (b. l. 48–52), Nr. 13(13.3)-PA-65 (b. l. 53–57) duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose ne visais atvejais buvo užtikrintas tinkamas kamerų apšvietimas, neužtikrinta teisės aktuose nustatyta kamerų temperatūra ir drėgmės lygis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu jis galėjo patirti papildomus nepatogumus dėl netinkamo kameros apšvietimo, vėdinimo ir temperatūros. Taip pat pažymėtina, kad iš Vilniaus visuomenės sveikatos grįžtamųjų patikrinimo duomenų (pvz., 2015-02-10 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-206 (b. l. 53–57)) matyti, kad Lukiškių TI-K ėmėsi pastangų, siekdama užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas. Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl didelės drėgmės, prastos ventiliacijos, oro trūkumo, netinkamo apšvietimo yra susiję su kamerų ploto trūkumu ir vertintini kaip ploto trūkumo sukeliami padariniai pareiškėjui, kurių pasekmė – jo patirta neturtinė žala.
Kitų skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nekonkretizavo. Byloje taip pat nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 10 dienų pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (10 dienų), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir pagal naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 6 iki 8 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 70 Eur (7 Eur x 10 dienų) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 5 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.