Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Sauliui Kulikauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, teistas:

1) 2010 m. lapkričio 8 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2012 m. lapkričio 6 d.;

2) 2013 m. lapkričio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2014 m. rugsėjo 18 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2013 m. lapkričio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, vykdymo ir vietoj jos paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1 300 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

3) 2014 m. birželio 12 d. Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo nuosprendžiu, suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalimi ir 182 straipsnio 2 dalimi, 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2016 m. rugsėjo 12 d.;

4) 2017 m. lapkričio 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 40 MGL dydžio, 1506,40 Eur, bauda;

5) 2018 m. spalio 16 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 60 parų arešto bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2017 m. lapkričio 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 60 parų areštas ir 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) bauda;

6) 2018 m. lapkričio 28 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 10 parų arešto bausme;

7) 2019 m. vasario 22 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 16 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2018 m. lapkričio 28 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis jas visiškai sudedant ir V. L. skirta galutinė bausmė, 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2018 m. liepos 15 d., apie 05.00 val., viešoje vietoje – prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam H. M. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, nugriuvusiam H. M. spyrė į galvą ir pataikė į jo rankas, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

be to, V. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2018 m. liepos 15 d., apie 05.00 val., viešoje vietoje – prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam H. M. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, nugriuvusiam H. M. spyrė į galvą ir pataikė į jo rankas, tokiais savo veiksmais H. M. padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosikaulių, nosies pertvaros, akytkaulio, kairės akiduobės vidinės sienelės, kaktikaulio lūžius ir visumoje dėl kaukolės pamato kaulų lūžių sunkiai sutrikdė H. M. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

2018 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. M 1167/2018(04), kurioje konstatuota, kad H. M. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose; nosikaulių, nosies pertvaros, akytkaulio, kairės akiduobės vidinės sienelės, kaktikaulio lūžiai; H. M. nustatyti kūno sužalojimai visumoje dėl kaukolės pamato kaulų lūžio kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; H. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Joniškio ligoninę 2018 m. liepos 15 d., galimai užduotyje nurodytu laiku; H. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir galimai paviršiumi. Kumštis pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietiems bukiems daiktams; H. M. nustatytų kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas ir 1 trauminiu poveikiu; sužalojimai sukeliantys sunkų sveikatos sutrikdymą paprastai yra pavojingi gyvybei; tikėtina, kad H. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio trauminio poveikio metu (t. 1, b. l. 141-142);

ikiteisminio tyrimo metu liudytojos K. E. parodymais, kad 2018 m. liepos mėnesį, antrą liepos savaitgalį buvo Žagarės vyšnių festivalyje. Apie 2-3 val. su draugais G. K., P. Š. atėjau į barą ,,(duomenys neskelbtini)“. G. K. pabuvo gal valandą ir išvyko namo. Ji lauke atsisėdo prie medinių stalų, stalai buvo pastatyti tarp laiptų ir palapinės. Prie stalo sėdėjo D. G., K. P., buvo D. pažįstami, kurių vardų ir pavardžių nežino. Ji buvo įėjusi į baro vidų, bet muštynių, konfliktų baro viduje nematė. Ji gėrė alkoholinius gėrimus, bet labai apsvaigusi nesijautė ir viską prisimena. Apie 04-05 val., buvo jau šviesu, pamatė, kad maždaug už 10-12 metrų M. K. susistumdė su nepažįstamu asmeniu. Ji tuo metu sėdėjo veidu į gatvę. M. K. ir nepažįstamas asmuo vienas kitą rankomis stūmė į krūtinę, pastumdami vienas kitą. Buvo šurmulys ir negirdėjo, ar jie vienas kitam ką nors sakė. Matė M. K., bet kas tas nepažįstamas asmuo - nežino, jo gerai nematė. Po to toliau su D. G. kalbėjosi ir įvykio nestebėjo, nes D. G. sakė nekreipti dėmesio, jie patys išsiaiškins. Po to pamatė M. K. prieš sustatytus suolus, kur sėdėjo, kelių metrų atstumu, jis buvo ant kelio, apie 1 metrą nuo šaligatvio. Tuo momentu M. K. krito ant žemės, krito ant šono, šalia jo buvo nepažįstamas asmuo, kuris pradėjo spardyti M. K. Ar tai buvo tas pats asmuo, su kuriuo M. K. prieš tai stumdėsi, nežino. Niekas negynė M. K., todėl spontaniškai prie jų pribėgo. Nepažįstamam vaikinui rėkė, kad jis baigtų, galėjo jį ir pastumti nuo M. K. Tas pats vaikinas, tuo tiksliai įsitikinusi, pastūmė ją ir ji pargriuvo ant žemės, krito veidu į žemę, bet atsirėmė rankomis, todėl veido nesusižalojo. Bandė stotis ir stodamasi dar matė už nugaros asmenį, kuris spardė M. K., Ar jai buvo įspirta, nežino, smūgio nejuto, galėjo būti šokas, nes buvo labai netikėta, kad vaikinas gali pastumti merginą. Po to prie jos pribėgo gal keturi žmonės, nuvedė nuo gatvės atgal prie stalų, klausė ar viskas gerai, pasakė, kad skauda abu šonus, vėliau ant abiejų šonų buvo mėlynės, taip pat ant kojos čiurnos buvo nubrozdinimas. Prieš įvykį šonai neskaudėjo. Dėl pargriovimo ant žemės jautė fizinį skausmą, stūmimas buvo stiprus. Matė kaip pro dešinę pusę bėga nepažįstamas asmuo, vėliau draugų klausė, kas jis toks, sakė, kad H. M. Dar matė kaip H. M. stovi toliau, šalia to asmens, kuris mušė M. K., tuo metu nematė, kad būtų suduodami smūgiai, stebėjo vaizdą labai trumpai. Ji vėliau sužinojo H. M. Facebook paskyrą, jam parašė, jis sakė, kad pamatęs, jog spardoma mergina jis bėgo ją ginti, jis sakė, kad jam sudavė smūgį netikėtai, gal iš nugaros. Veido bruožų to asmens, kuris spardė M. K. neįsidėmėjo. Matė H. M. greitai bėgantį, bet nematė, kad rankose jis kažką turėtų (t. 2, b. l. 28-31);

ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos G. K. parodymais, kad V. L. pažįsta kokius 7 metus, pati yra iš Akmenės, su juo ten susipažino, nes ir jis irgi iš Akmenės. 2018 liepos mėnesį, dienos neprisimena, Žagrėje vyko Vyšnių šventė. Su draugėmis buvo šventėje. Būdama šventėje vartojo alkoholinius gėrimus, šventėje V. L. nematė. Žino, kad baigėsi šventė, su draugėmis nutarė eiti iki baro, kuris yra Žagarėje. Bare buvo pirmą kartą, dabar net negalėtų pasakyti, kurioje vietoje yra baras. Atvežė vairuotojas, kurį buvo pasisamdę, kad atvežtų iki Vyšnių šventės ir jis atvežė iki baro. Baro pavadinimo nežino, Žagarės nepažįsta. Su draugėmis atėjo į barą, dar išgėrė, ką konkrečiai - neprisimena, ėjo šokti su draugėmis. Šokant pajuto, kad kažkas iš nugaros užkalbino, atsisukusi pamatė V. L. Su L. šoko, ėjo į lauką parūkyti, tai darė kelis kartus. Buvo vienas toks momentas, kai išėjusi į lauką parūkyti lauke pamatė muštynes. Ar tą kartą V. L. buvo išėjęs su ja nežino ir negali pasakyti, nes neprisimena. Atsimena, kad išėjus į lauką matė daug žmonių, kiek tiksliai negali pasakyti, bet tikrai 10 gal daugiau. Ar ten buvo vien vyrai ar galėjo būti moterų ar merginų nežino. Matė muštynes, tačiau įvardinti, kas ką konkrečiai darė negali. Atrodė, kad ten mušasi visi lauke esantys žmonės. Ar ten buvo viena kompanija ar kelios, kurios mušėsi negali pasakyti, nes nesuprato kaip čia prasidėjo tos muštynės. Ar galėjo V. L. kam nors suduoti kokius smūgius ir dalyvauti muštynėse nežino, nes pati to nematė, tačiau jis buvo lauke. Žino, kad tuo metu draugės išvažiavo iš Žagarės, o ji liko viena, su jomis nevažiavo. Asmens, kad muštųsi su suoliuku nematė. V. L. buvo apsirengęs su šortais, tamsiais marškinėliais, gal ilgomis rankovėmis, buvo su įtvaru ant kojos, kiek žino dažnai nešioja tą įtvarą. Kodėl jį nešioja nežino. Į tą barą su draugėmis atvažiavo 4-5 valandą ryto, iš baro galėjo išvažiuoti paryčiui, laiko nežino. Iš šventės grįžo su V. L. Važiavo mašinoje ji, V. L., dar kažkoks vaikinas šalia vairuoto buvo, kitų asmenų, kas važiavo į Akmenę, nepažįsta. Ar važiavo taksi mašina - nežino, įvardinti ir nurodyti, kokios markės automobilis parvežė - negali. Kai važiavo iš Žagarės į Akmenę nematė, kad V. būtų buvęs sužalotas, kruvinas ar kas nors jam nutikę. Apie tai, kad jis galėjo su kažkuo susimušti ar ką sumušti nežinojo, jis to nepasakojo. Ją parvežė iki Akmenės, o jie visi nuvažiavo. Kai draugės paliko ir išvažiavo, tai pasiliko su L. su juo ir grįžo. Negalėtų atpažinti nei vieno asmenis, kuris buvo prie baro lauke ir mušėsi. Buvo išgėrusi, todėl neprisimena, jei nebūtų buvusi išgėrusi, tai atsimintų. V. L. neatrodė, kad yra daug išgėręs, žino, kad po šventės, praėjus gal porai dienų V. L. buvo atvažiavęs į Šiaulius. Tačiau ir tada nematė, kad būtų buvęs sumuštas ar sužalotas. Ir tada jis nepasakojo, kad būtų buvęs su kuo nors susimušęs (t. 2, b. l. 72-75);

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys pasireiškia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Veika paprastai būna padaroma iš chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Teismas išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus duotus teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, kad kaltinamojo V. L. veiksmai – viešoje vietoje, gatvėje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esant ne mažiau nei dešimt-penkiolika asmenų, tarp kitų asmenų kilusio konflikto metu, be jokios priežasties panaudotas smurtas prieš nukentėjusįjį H. M., be jokios abejonės yra įžūlūs ir jais kaltinamasis išreiškė nepagarbą nukentėjusiojo ir kitų lauke prie baro buvusių asmenų atžvilgiu, jie prieštaravo elementarioms moralės ir elgesio normoms. Kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, rodo tai, kad prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusysis buvo sužalotas, į įvykio vietą buvo kviečiami tiek policijos pareigūnai, tiek ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Kaltinamasis nenurodė savo nusikalstamo elgesio motyvų, nurodydamas jog dėl neblaivumo prisimena ne visas įvykio aplinkybes, tačiau įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog asmeninio pobūdžio paskatų kilti konfliktui tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nebuvo, kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam be jokios priežasties ir tai leidžia daryti išvadą, jog jo veika buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis visiškai pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavęs nukentėjusiajam H. M. vieną smūgį į veidą, tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdydamas H. M. sveikatą, nes jam buvo nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose; nosikaulių, nosies pertvaros, akytkaulio, kairės akiduobės vidinės sienelės, kaktikaulio lūžiai, kurie visumoje dėl kaukolės pamato kaulų lūžio kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. M 1167/2018(04) patvirtina tiek nukentėjusiojo H. M., tiek ir kaltinamojo V. L. parodymus apie sužalojimų lokalizaciją, smūgių vietą ir mechanizmą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad H. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir galimai paviršiumi. Kumštis pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietiems bukiems daiktams; H. M. nustatytų kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas ir 1 trauminiu poveikiu; tikėtina, kad H. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio trauminio poveikio metu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Kaltinamasis V. L. neginčija, jog sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet taip pat ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai, teisingas bausmes. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis V. L. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinai ir tai, jog savo noru atlygino padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, jos nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės ir turėdamas neišnykusį teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. L. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 107-116), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 157-164), po šios nusikalstamos veikos padarymo yra teistas dar tris kartus, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, bylos nagrinėjimo metu pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, turi nepilnametį vaiką, nurodė, jog keičia savo gyvenimo būdą, nustojo vartoti alkoholį.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. L. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. BK 135 straipsnio 1 dalyje alternatyvių bausmių nenumatyta. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas tarp įstatyme nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio. Bausmė atliktina pataisos namuose.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki dvejų metų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertinus tai, kad kaltinamasis dėl viešosios tvarkos pažeidimo iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas du kartus, V. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą skirtina griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje nurodytam bausmės vidurkiui. Bausmė atliktina pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintinos apėmimo būdu, už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo bausme apimant bausmę, paskirtą už BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymą.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. L. prisipažino padaręs nusikaltimus, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. L. skiriamos subendrintos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis V. L. paskirta subendrinta bausmė subendrintina su 2019 m. vasario 22 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis – arešto bausme apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą; 40 MGL (1506,40 Eur) bauda visiško sudėjimo būdu, nes bendrinant paskirta bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, atsižvelgiant į tai, jog po šių nusikalstamų veikų padarymo ir šio nuosprendžio priėmimo V. L. padarė kitus nusikaltimus, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinos 2018 m. spalio 16 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu, 2018 m. lapkričio 28 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. vasario 22 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir visiškai atliktos bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į V. L. paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. liepos 19 d. 13.40 val. iki 2018 m. liepos 20 d. 10.55 val. (t. 2, b. l. 173-178) ir laikytina, kad V. L. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo dieną.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. L. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

V. L. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1507,99 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (t. 1, b. l. 87-89). Ieškinyje nurodė, jog ieškovė patyrė 1507,99 Eur už nukentėjusiajam H. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurias patvirtina byloje pateikti gydymo paslaugų apskaitos išrašai (t. 1, b. l. 92-95). Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkintinas visiškai, kadangi jis pilnai įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, be to, su juo sutiko ir kaltinamasis, ir priteistina iš kaltinamojo V. L. Privalomajo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1507,99 Eur žalos atlyginimo.

Byloje nukentėjusysis H. M. pareiškė civilinį ieškinį atsakovui kaltinamajam V. L. dėl 92,00 Eur turtinės žalos ir 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 98-99). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. L. su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, atlygino visą nukentėjusiojo patirtą 92,00 Eur turtinę žalą ir dalį, 258,00 Eur, neturtinės žalos. Nukentėjusysis sumažino savo ieškinio reikalavimą atlygintos žalos dalimi ir prašė priteisti iš kaltinamojo 4742,00 Eur neturtinės žalos. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes – nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo mąstą, patirtus fizinius ir moralinius išgyvenimus dėl jam atliktų operacijų, liekamuosius reiškinius dėl padarytų sužalojimų, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, bei tai, kad kaltinamasis visiškai sutiko su pareikštu ieškiniu, nukentėjusiojo sumažintas civilinis ieškinys dėl 4742,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir ši suma priteistina iš kaltinamojo V. L. nukentėjusiajam H. M.

Byloje nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui H. M. vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-l8-T-2277-14259 teikta antrinė teisinė pagalba (t. 1, b. l. 121-122). Iš 2019 m. birželio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pažymos matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam teikimą yra susidariusi 521,37 Eur išlaidų suma (t. 3, b. l. 128). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis V. L. nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 102), jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 600,00 Eur, kaltinamasis turi dešimties metų dukrą, kuriai yra priteistas išlaikymas, taip pat byloje tenkinti civilinių ieškovų ieškiniai kaltinamajam bendrai 6249,99 Eur sumai. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėti, tai, jog turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą bei į tai, kad nuteisus kaltinamąjį realia laisvės atėmimo bausme jis turės ribotas galimybes dirbti, nutaria nepriteisti iš kaltinamojo V. L. nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinė plokštelė su skambučio įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esanti prie bylos viršelio antrame bylos tome, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmę atliekant pataisos namuose.

V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, V. L. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo bausme apimant bausmę, paskirtą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytos veikos padarymą ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis V. L. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2019 m. vasario 22 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis – arešto bausme ir 40 MGL (1506,40 Eur) bauda, ir paskirti V. L. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių ir 40 MGL (1506,40 Eur) baudą. Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti: 2018 m. spalio 16 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu, 2018 m. lapkričio 28 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. vasario 22 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas ir visiškai atliktas bausmes, ir laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2018 m. liepos 19 d. 13.40 val. iki 2018 m. liepos 20 d. 10.55 val., t. y. vieną dieną.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. L. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš V. L. Privalomajo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1507,99 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septynis eurus 99 ct) turtinės žalos atlyginimo už H. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, lėšas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB banko kodas 73000.

Priteisti iš V. L. nukentėjusiajam H. M. 4742,00 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinė plokštelė su skambučio įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esančią prie bylos viršelio antrame bylos tome, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.