Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su 2019 m. vasario 22 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis – arešto bausme ir 40 MGL (1506,40 Eur) bauda, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių ir 40 MGL (1506,40 Eur) bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką nutarta įskaityti: 2018 m. spalio 16 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu, 2018 m. lapkričio 28 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. vasario 22 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas ir visiškai atliktas bausmes, ir laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 19 d. 13.40 val. iki 2018 m. liepos 20 d. 10.55 val., t. y. vieną dieną. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuojant nuo V. L. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Tuo pačiu nuosprendžiu iš V. L. Privalomajo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteista 1507,99 Eur turtinės žalos atlyginimo už H. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, lėšas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB banko kodas 73000. Taip pat, iš V. L. nukentėjusiajam H. M. priteista 4742,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. L. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sumažinti paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su V. L. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir baigtumo stadiją (padaryti vienas sunkus ir vienas nesunkus nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys), kaltės formą (padaryti tyčiniai baigti nusikaltimai). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas keturis kartus, šiuo metu jau teistas septynis kartus, iš jų tris kartus už analogiškus nusikaltimus (BK 284 straipsnis), nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus. Iš bylos duomenų taip pat matyti ir tai, kad V. L. yra nevedęs, pradėjo dirbti tik bylos nagrinėjimo metu, turi galiojančių administracinių nuobaudų už įvairius nusižengimus. Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog V. L. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau ankščiau ir nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinės ir įvykdytos nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad V. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, bei tai, kad savo noru atlygino padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas nurodė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.

10. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Aptariamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aptariamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

11. Nagrinėjamoje byloje V. L. nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų – sunkaus (BK 135 straipsnio 1 dalis) ir nesunkaus (BK 284 straipsnis) padarymą. Nustatyta nuteistojo dvi lengvinančios ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias ir kitas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais reikalavimais, paskyrė nuteistajam V. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnes už minėtuose BK straipsniuose numatytų bausmių sankcijų vidurkį bausmes. Šis teismas pažymėjo, kad tokios rūšies ir trukmės bausmės pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, subendrinęs šias bausmes apėmimo būdu, V. L. paskyrė galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams, bei vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 1/3 sumažinęs paskirtą bausmę, galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis paskirtą subendrintą bausmę subendrino su 2019 m. vasario 22 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskyrė laisvės atėmimą 1 metams ir 10 mėnesių ir 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.

12. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad V. L. paskirtos tinkamos rūšies bei dydžio bausmės. Paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra griežta, ją keisti ar švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo apelianto nusikalstamo elgesio vertinimą, jį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas sutinka, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo. Nusikalstamų veikų trukmė, pavojingumas, apelianto neigiamos socialinės nuostatos, atsižvelgiant į jo sistemingai ir toliau daromas nusikalstamas veikas, nesuponuoja išvados, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai: sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, t. y., nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

13. Paminėti duomenys rodo, kad ankstesni baudžiamieji procesai V. L. teigiamos įtakos neturėjo, jo kryptingas ir gerai apgalvotas nusikalstamas elgesys iš esmės darant analogiškas nusikalstamas veikas patvirtina, jog apeliantas linkęs pažeisti įstatymą ir jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Pažymėtina, kad sveikatos problemos nesutrukdė apeliantui nusikalsti, kas nepaneigia išvadų dėl susiformavusios neigiamos asmenybės bei rodo, kad nėra pagrindo manyti, kad paskirtosios bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esant tokioms aplinkybėms, taikyti švelnesnę bausmę apeliantui nėra jokio pagrindo. Todėl, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam V. L. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvi švelnesnė bausmė, šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad V. L. nėra linkęs laikytis įstatymų, nesistengia teigiamai koreguoti savo elgesio netgi tada, kai jam jau buvo taikoma pati griežčiausia bausmė – realus laisvės atėmimas. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą sušvelninti V. L. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas. Aplinkybės, kurias savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, kaip turinčias reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstas, kadangi jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jau buvo įvertintas apylinkės teismo, jo atžvilgiu taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), po ko, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę jam dar sumažino vienu trečdaliu.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismo sprendime nurodytas aplinkybes, apibūdinančias V. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir kt., jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, nuostatas, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų nepažeidė, o švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar BK 62 straipsnio 1 dalimi, nepaskirta, nenustačius tam teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.