Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, atsakovei M. J., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

nedalyvaujant trečiojo asmens sutuoktinių kreditoriaus banko „Nordea Bank Finland Plc“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei M. J. ir atsakovės M. J. priešieškinį ieškovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas reikalauja nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nebuvo jam lojali, negerbė ir nerėmė jo moraliai - atsakovė nuolat jį žemino ir kritikavo. Taip pat reikalauja padalinti sutuoktinių turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir automobilį SKODA OCTAVIA, (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei. Nurodo, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, yra jo asmeninė nuosavybė. Įsipareigojimai trečiajam asmeniui turi būti vykdomi kaip ir numatyta sutartyse, tačiau tarp sutuoktinių įsipareigojimai pagal būsto kredito sutartį turi tekti jam, o pagal vartojimo sutartį – sutuoktiniams lygiomis dalimis. Priešieškinį ieškovas prašo atmesti.

Atsakovė priešieškinyje reikalauja nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nes jis nebenori su ja gyventi, be to ir santuokos metu ieškovas nebuvo jai lojalus – nėjo į kompromisus, niekada neatsižvelgė į jos nuomonę. Taip pat reikalauja ieškovo nurodytus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe, nes turtas buvo sukurtas ir pagerintas santuokos metu iš bendrų lėšų. Pripažinti dovanojimo sutartį, kuria nurodytas turtas buvo dovanotas ieškovui, negaliojančia. Visą ieškovo nurodytą nekilnojamąjį turtą (tame tarpe ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje), padalinti natūra šalims po ½. Atsakovė sutinka, kad automobilis būtų priteistas jai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 1984-04-29 Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje šalys sudarė santuoką, įrašo Nr. 317 (b.l. 1 t. 7).

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės, kai ji faktiškai iširo dėl to sutuoktinio kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 1, 2 d., 3.61 str. 2 d.).

Byloje ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad santuokos metu atsakovė nebuvo jam lojali, negerbė ir nerėmė jo moraliai (žemino, nepagrįstai kritikavo, provokavo konfliktines situacijas, pradėjo nebeskirti pinigų šeimai). Šias aplinkybes iš dalies pripažino ir pati atsakovė, nurodydama, kad nesprendė šalių konfliktų, darydama kompromisus, ne visada stengėsi konfliktus baigti taikiai. Tokiu būdu byloje įrodytas atsakovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimas. Tačiau byloje nustatytas ir ieškovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas taip pat nebuvo jai lojalus, negerbė ir nerėmė jos moraliai (visą laiką vyravo ieškovo nuomonė, į jos nuomonę nebuvo atsižvelgiama, ieškovas reiškė jai nepagrįstus kaltinimus, pradėjo nebeskirti pinigų šeimai). Kadangi nei atsakovė nei byloje apklausti liudytojai negalėjo nurodyti konkrečių ieškovo neištikimybės atsakovei faktų, negalėjo nurodyti jų pateikiamų duomenų šaltinio, teismas daro išvadą, kad šių proceso dalyvių parodymai nėra pakankami ieškovo neištikimybės atsakovei faktui konstatuoti. Liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad, jos nuomone, dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, kadangi atšalo jų jausmai vienas kitam. Šios liudytojos bei minėti šalių paaiškinimai, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad pagrindinės šalių santuokos iširimo priežastys yra skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai, nebenorėjimas ir nebegalėjimas šių požiūrių suderinti, t.y. abi šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Taigi, konstatavus abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, nenustatomas vieno ir kito sutuoktinio kaltės laipsnis, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.60, 3.61 str.).

Atsakovė reikalauja pripažinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dovanojimo sutartį, 2002-02-14 sudarytą tarp dovanotojos E. J. ir apdovanotojo ieškovo, negaliojančia. Nurodo, kad sandoris negalioja, kadangi gyvenamąjį namą pastatė ji kartu su ieškovu iš bendrų lėšų, E. J. prie to neprisidėjo. Ieškovas prašo šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį.

Reikalavimas nepagrįstas, jo tenkinimui yra suėjęs senaties terminas, todėl reikalavimas dėl 2002-02-14 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetamas. Bylos įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki ginčijamos sutarties sudarymo (2002-02-14) buvo suformuotas iš kelių žemės sklypų, kuriuos E. J. įsigijo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu (b.l. 1 t. 12-13). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys iki ginčijamos sutarties sudarymo (2002-02-14) būtų prisidėję prie šių sklypų įsigijimo (pinigais, sumokėdamos sutartyse nurodytas kainas, ar kt. būdu, ar būtų dalyvavę formuojant sklypą, skirdamos savo sklypų dalį ar kt.) ar sumokėję E. J. už šiuos sklypus. Bylos įrodymai patvirtina, kad leidimas namo statybai buvo išduotas 2000-10-30 ne šalims, o naujai suformuoto sklypo savininkei ieškovo motinai E. J., kuri, kaip nustatyta byloje, 2001-11-28 perleidusi savo nekilnojamąjį turtą už 32 000 Lt, turėjo lėšų namo statyboms (b.l. 1 t. 81). Be to atsakovė, duodama paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, parodė, kad namo statybų metu ji manė, kad šalys statosi namą ant žemės, kuri ieškovui buvo dovanota jo motinos. Kad atsakovei iki bylos nagrinėjimo pradžios buvo žinoma apie dovanojimo sutartį, kurią ji ginčija, patvirtina ir 2006-02-15 sutartis dėl žemės sklypų atsidalijimo (b.l. 1 t. 180-182). Todėl teismas daro išvadą, kad, kaip ir nurodo ieškovas, atsakovei apie ginčijamą dovanojimo sutartį buvo žinoma nuo pat jos sudarymo, t.y. nuo 2002-02-14. Taigi būtent tada ir prasidėjo ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl sutarties nuginčijimo reikšti, kuris baigėsi 2012-02-14. Nagrinėjamą reikalavimą atsakovė pareiškė 2013-03-13, t.y. praleidusi nurodytą terminą, kas taip pat yra pagrindas reikalavimą atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Todėl reikalavimas dėl 2002-02-14 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetamas.

Atsakovė taip pat reikalauja pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinierinius) – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir turtą padalinti natūra priteisiant kiekvienai iš šalių po ½ dalį. Šis reikalavimas tenkinamas iš dalies.

Minėta, jog bylos įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2002-02-14 dovanojimo sutarties sudarymo buvo suformuotas iš kelių žemės sklypų, kuriuos įsigijo ieškovo motina E. J. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu (b.l. 1 t. 12-13). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys iki dovanojimo sutarties sudarymo būtų prisidėję prie šių sklypų įsigijimo (pinigais, sumokėdamos sutartyse nurodytas kainas, ar kt. būdu, ar būtų dalyvavę formuojant sklypą, skirdamos savo sklypų dalį ar kt.) ar sumokėję E. J. už šiuos sklypus. Todėl pripažinti šio sklypo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kaip to reikalauja atsakovė, nėra pagrindo. Tačiau nurodytas sklypas, iki tol buvęs asmenine ieškovo nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), santuokos metu buvo performuotas 2006-01-31 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-09-21 bei 2006-02-15 sutarčių pagrindu, pagal kuriuos prie sklypo buvo prijungti 43 kv. m., kuriuos šalys buvo įsigijusios kaip bendrąją jungtinę nuosavybę (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (b.l. 1 t. 207). Vien šis faktas, atsižvelgiant į prijungtos bendrosios nuosavybės dalį (3,76 proc. nuo galutinio suformuoto sklypo ploto), teismo vertinimu, negali būti pagrindas pripažinti visą nurodytą sklypą bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl šioje dalyje atsakovės reikalavimas atmetamas, o sprendžiant nurodyto turto teisinį režimą nutraukiant santuoką, protinga, teisinga ir sąžininga visą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra asmeninėn nuosavybėn priteisti ieškovui, iš jo atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo vertė yra 128 000 Lt, todėl nurodytos sklypo dalies (3,76 proc.) vertė yra 4 812,8 Lt. Dalinant šį turtą (43 kv. m. bendro sklypo), nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo pagrindo nėra, todėl atsakovei priteistina 2 406,40 Lt (1/2 43 kv. m. sklypo vertės) piniginė kompensacija (CK 3.123, 3.127 str.).

Atsakovė reikalauja šalių bendrąja jungtine nuosavybe pripažinti ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį t.p. padalinti šalims po ½. Nurodo, kad gyvenamąjį namą pastatė ji kartu su ieškovu iš bendrų lėšų. Ieškovas su tuo nesutinka, nurodydamas, kad namą pagrinde pastatė jo motina E. J. iš savo asmeninių lėšų, iš bendrų lėšų namas buvo tik užbaigtas. Šis atsakovės reikalavimas t.p. tenkinamas iš dalies.

Įstatyme numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymai ir kt.) (CK 3.90 str. 1 d.). Teismo vertinimu, byloje yra pagrindas pripažinti minėtą turtą (gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šalių bendrąja jungtine nuosavybe nurodytu pagrindu.

Bylos įrodymai patvirtina, kad šalys planavo statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vėliau šio sumanymo atsisakė, 1999-10-15 šį sklypą su namo dalimi pardavė už 18 000 Lt. 1999-04-23 buvo parduotas garažas, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, už 6 000 Lt. 2001-03-05 – garažas su žeme, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, už 16 000 Lt. 2001-08-09 šalys pardavė savo būstą – trijų kambarių butą, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, už 22 000 Lt. 2003-01-14 buvo parduotos ir patalpos, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, už 10 000 Lt (b.l. 1 t. 41-50). Atsakovė nurodo, kad už gautus pinigus ir buvo įrengtas nurodytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas tai neigia, nurodydamas, kad namas didžiąja dalimi (iki 83 proc.) įrengtas už jo motinos E. J. lėšas. Tačiau bylos įrodymai ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina tik iš dalies – byloje pateikta minėta 2001-11-28 buto perleidimo sutartis, pagal kurią E. J. pardavė savo turtą už 32 000 Lt (b.l. 1 t. 81). Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, už kokias lėšas E. J. galėjo iki 83 proc. įrengti namą, kurs dovanojimo sutarties sudarymo metu 2002-02-14 buvo įvertintas 95 568 Lt, byloje nepateikta. Taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, kur šalys išleido 72 000 Lt, gautus už nurodytą parduotą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgęs į atsakovės nurodyto perleisto turto pobūdį (perleistas ir paskutinis šalių būstas – trijų kambarių butas – tokiu būdu šeimai netenkant gyvenamosios vietos), laikotarpį (didžioji dalis turto perleista vienu metu, būtent ginčo namo statybos laikotarpiu), už jį gautas sumas (apie 72 000 Lt), teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog gyvenamasis namas ir iki 83 proc. (kaip nurodoma 2002-02-14 dovanojimo sutartyje) buvo įrengtas panaudojant ne vien asmenines E. J., ieškovo, bet ir bendras šalių lėšas, gautas už parduotą nurodytą turtą. Taip pat bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo namo įrengimui šalys paėmė paskolą, kurią grąžinti įsipareigojo solidariai. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad paimtos paskolos atitinkama dalis ir buvo panaudota namo apdailai, jo aplinkos sutvarkymui (b.l. 1 t. 14-26, 117-166). Svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl šio turto (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinio režimo, teismo vertinimu, yra ir ta, kad namas užbaigtas buvo tik 2012 m., t.y. daugiau nei po dešimties metų po jo įgijimo asmeninėn ieškovo nuosavybėn (b.l. 1 t. 206). Šių aplinkybių visetas, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo asmeninėn nuosavybėn 2002-02-14 sutarties pagrindu įgytas gyvenamasis namas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas (užbaigtas įrengti) sutuoktinių bendromis lėšomis, kas sudaro pagrindą pripažinti jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).

Pripažinus nurodytą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jis turi būti padalintas (CK 3.100 str. 4 p.). Atsakovė reikalauja šį turtą padalinti natūra šalims skiriant po ½ dalį. Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo poziciją šiuo klausimu, byloje nustatytas šeimos iširimo priežastis, faktines aplinkybes apie šalių konfliktiškus santykius (tarp šalių ir šiuo metu nuolat kyla konfliktai, tame tarpe ir dėl šio turto naudojimo), dėl to galimybės šį objektą bendrai naudoti ir valdyti nebuvimą, akivaizdžiai didesnį ieškovo indėlį į nurodytos nuosavybės įgijimą nei atsakovės (turtas buvo pradėtas kurti ieškovo motinos, ant jos žemės sklypo iš jos asmeninių lėšų, buvo dovanotas būtent ieškovui, o ne šalims bendrai, turtas pripažintas bendru tik dėl jo pagerinimo (užbaigimo) santuokos metu), toks šio turto padalinimo būdas yra nepriimtinas. Tokiu atveju aplinkybė, jog vienas sutuoktinis (atsakovė) praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, negali būti pripažįstama visa lemiančia ir sudarančia pagrindą turtą dalinti tik natūra, nes pirmenybė turi būti teikiama šalių ginčo išsprendimui ir kelio ginčams kilti ateityje užkirtimui. Tokią praktiką formuoja kasacinis teismas (2008-01-28 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-14/2008, 2008-01-25 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-51/2008, 2010-05-27 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.). Todėl nurodytas turtas dalinamas visą turtą natūra priteisiant ieškovui (atsižvelgiant į jo ir jo motinos nurodytą didesnį indėlį, sukuriant šį turtą), kartu jį įpareigojant kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).

Bylos įrodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 312 000 Lt (b.l. 1 t. 185). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad vieno sutuoktinio prisidėjimas didesne dalimi prie bendro turto įgijimo yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (2007-06-20 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2012-11-02 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-447/2012 ir kt.). Minėta, kad ieškovo indėlis į dalijamą turtą yra gerokai didesnis nei atsakovės (turtas buvo pradėtas kurti ieškovo motinos, ant jos žemės sklypo ir iš jos asmeninių lėšų, buvo dovanotas būtent ieškovui, o ne šalims bendrai, turtas pripažintas bendru tik dėl jo pagerinimo (užbaigimo) santuokos metu). Nustatant atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį, atsižvelgiama į šalių gaunamas pajamas bei į dėl nebaigtų vykdyti įsipareigojimų bankui ribotas ieškovo galimybes išmokėti kompensaciją (2008-11-17 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2008 ir kt.). Įvertinęs šių aplinkybių visetą, teismas sprendžia, kad dalijant šalių turtą, pripažintą bendru, teisinga, sąžininga ir protinga, atsakovei iš ieškovo priteisti 1/3 dalijamo turto vertės (312 000 Lt), t.y. 104 000 Lt dydžio, piniginę kompensaciją (CK 1.5 str. 4 d., 3.123 str. 1 d.).

Bylos įrodymai patvirtina, kad 2010-2012 m. šalys sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė naują statinį - stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2 000 Lt (b.l. 1 t. 185, 206-207). Ginčo tarp šalių dėl lėšų, panaudotų šiam statiniui sukurti, pobūdžio (bendros, asmeninės) nėra, statinys pastatytas santuokos metu, todėl jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Kadangi šis statinys yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, dalinant turtą natūra skiriamas ieškovui, priklausinys, stovintis taip pat ieškovo asmenine nuosavybės teise valdomame sklype, statinys natūra priteisiamas ieškovui, jį įpareigojant kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Dalinant šį turtą (stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo pagrindo nėra, todėl atsakovei priteistina 1 000 Lt (1/2 statinio vertės) piniginė kompensacija (CK 3.123, 3.127 str.).

Taip pat šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Nutraukiant santuoką šis turtas turi būti padalintas (CK 3.100 str. 4 p.). Įstatymas suteikia pirmenybę turto padalijimui natūra (CK 3.127 str. 3 d.). Priežasčių, dėl kurių nuosavybės teisė į šį sklypą negali būti padalinta, byloje nenustatyta. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagrindo nėra. Todėl nuosavybės teisė į sklypą padalinama, skiriant kiekvienai iš šalių po ½ dalį (CK 3.123, 3.127 str.).

Šalys prašo padalinti ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą automobilį (duomenys neskelbtini), natūra jį priteisiant atsakovei. Šalys nesutaria dėl automobilio vertės. Ieškovas nurodo, jog automobilio vertė - 12 000 Lt, atsakovė – 8 000 Lt. Kadangi jokių įrodymų apie dabartinę šio automobilio vertę nė viena iš šalių nepateikė, apsiribodamos tik vertės nurodymu, jokių šio daikto požymių, savybių, reikšmingų sprendžiant dėl jo vertės, nenurodė, t.y. nevykdė pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrindą sudarančias aplinkybes, teismo vertinimu, protinga, teisinga ir sąžininga, automobilio vertę nustatyti, remiantis šalių nurodytų verčių vidurkiu – 10 000 Lt (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str. d.). Pagal šalių pageidavimą, automobilis natūra priteisiamas atsakovei, ją įpareigojant kompensuoti ieškovui jo dalį (1/2) pinigais (5 000 Lt) (CK 3.127 str. 3 d.).

Kaip matyti, ieškovas privalo sumokėti atsakovei 107 406,40 Lt (2 406,40 Lt + 104 000 Lt + 1 000 Lt) dydžio kompensaciją, atsakovė ieškovui – 5 000 Lt kompensaciją. Atlikus įskaitymą, ieškovas įpareigojamas sumokėti atsakovei 102 406,40 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį. Kompensacijai išmokėti nustatomas trijų mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas.

Bylos duomenimis šalys yra solidarieji trečiojo asmens skolininkai pagal 2002-02-28 būsto kreditavimo sutartį Nr. WL/K/1048/2002 (2012-12-01 skolos likutis 99 341,39 Lt) ir 2012-09-07 vartojimo kredito sutartį Nr. VK 12/09/07P (2012-12-01 skolos likutis 18 443,46 Lt) (b.l. 1 t. 15-31, 63). Šalių įsipareigojimai kreditoriui pagal šias sutartis ir po santuokos nutraukimo išlieka tokie, kokie jose nurodyti, t.y. solidarūs. Tačiau, siekiant galutinai išspręsti šalių turtinius ginčus ir užkirsti kelią tokiems ginčams kilti ateityje, nustatomos šalių dalys šiose prievoles, šalims atsiskaitant tarpusavyje. Didžioji dalis lėšų, gautų pagal 2002-02-28 būsto kreditavimo sutartį, buvo skirtos gyvenamojo namo, kurio 2/3 dalys skirtos ieškovui, 1/3 dalis (piniginės kompensacijos išraiška) – atsakovei, ir jo aplinkos įrengimui. Todėl šiomis dalimis tarp šalių paskirstoma ir jų prievolė, atsiskaitant tarpusavyje (2/3 ir 1/3). Lėšos, gautos pagal 2012-09-07 vartojimo kredito sutartį, buvo skirtos automobilio, kuris padalintas šalims po ½ (ieškovui – piniginės kompensacijos išraiška), įsigijimui. Todėl šiomis dalimis tarp šalių paskirstoma ir jų prievolė, atsiskaitant tarpusavyje (1/2 ir 1/2). Nustatoma, kad šalys tarpusavyje šias prievoles nurodytomis dalimis privalo vykdyti nuo 2013-01-14 (bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos) (CK 3.127 str. 1 d.).

Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinys patenkinti iš dalies (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl turo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe patenkintas iš dalies, šalių kt. reikalavimai dėl turto padalinimo t.p. patenkinti iš dalies), teismo vertinimu patenkinta 50 proc. tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, todėl proporcingai paskirstomos ir byloje sudariusios bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 453 Lt žyminį mokestį, turėjo 700 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė už priešieškinio pateikimą sumokėjo 300 Lt mokestį, kitos mokesčio dalies (1 933 Lt) sumokėjimas jai buvo atidėtas, t.p. atsakovė turėjo 1 163 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų. Laikant, jog sprendimu patenkinta 50 proc. tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 226,50 Lt (1/2 jo sumokėto žyminio mokesčio (453 Lt)) ir 350 Lt (1/2 jo turėtų kitų bylinėjimosi išlaidų), viso 576,50 Lt išlaidų. Atsakovei iš ieškovo 150 Lt (1/2 jos sumokėto žyminio mokesčio (300 Lt), ir 581,50 Lt (½ jos turėtų kitų bylinėjimosi išlaidų (1 163 Lt)), viso 731,50 Lt išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteisiama 155 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš kiekvienos šalies priteisiama po 966,50 Lt (po 1/2 atidėto žyminio mokesčio (1 933 Lt) už priešieškinį). Teismo išlaidos procesinių dokumentų įteikimui yra 34 Lt, jos priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 317, tarp A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini).

priteisti A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise :

- 0,1143 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinierinius) – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžyje;

- ½ (vieną antrąją) dalį 0,1257 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.

priteisti M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise :

- ½ (vieną antrąją) dalį 0,1257 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje;

- automobilį SKODA OCTAVIA, v.n. (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės.

Priteisti M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 102 406,40 Lt (vieno šimto dviejų tūkstančių keturių šimtų šešių litų 40 centų) piniginę kompensaciją už A. J. tenkančią didesnę bendro turto dalį, kurią įpareigoti išmokėti per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad prievolės pagal 2002-02-28 būsto kreditavimo sutartį Nr. WL/K/1048/2002 ir 2012-09-07 vartojimo kredito sutartį Nr. VK 12/09/07P yra solidarios A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolės kreditoriaus banko „Nordea Bank Finland Plc“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iki visiško jų įvykdymo kreditoriui ir po santuokos nutraukimo. Tačiau tarp skolininkų A. J. ir M. J. tarpusavyje šios prievolės nuo 2013 m. sausio 14 d. vykdomos šia tvarka : pagal 2002-02-28 būsto kreditavimo sutartį Nr. WL/K/1048/2002 A. J. tenka 2/3 dalys kreditoriui mokėtinų sumų, M. J. – 1/3 dalis mokėtinų sumų; pagal 2012-09-07 vartojimo kredito sutartį Nr. VK 12/09/07P A. J. tenka 1/2 dalis kreditoriui mokėtinų sumų, M. J. – 1/2 dalis mokėtinų sumų.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 155 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 983,50 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 983,50 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.