Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-20 · Civilinė byla Nr. 2A-107-864/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
2A-107-864/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas
O. B.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą dėl tautybės pakeitimo bei neviešinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja O. B. (toliau ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. išvadą Nr. A136-1440/20 (2.4.1.55-AD21); 2) leisti nenurodyti pareiškėjos sūnaus, H. I. B., gimimo įraše, jo motinos (pareiškėjos) tautybės, lygiateisiškai taip kaip nenurodyta vaiko tėvo L. B., ir sūnaus H. I. B. tautybė, nediskriminuojant motinos ar kitaip apribojant jos teisės į tautybės nenurodymą; 3) esant galimybei, pakeisti motinos (pareiškėjos) tautybę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nepaisant to, jog pareiškėjos tėvai nėra (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimus sūnui H. I. B., jo tėvas L. B., užregistravo vaiko gimimą internetu nurodant, kad sūnaus tautybė tokia pat kaip ir tėvo – lietuvis. 2021 m. užsakius sūnaus H. I. B. gimimo išrašą, pareiškėja pastebėjo, jog jame nėra įrašyta nei sūnaus, nei vaiko tėvo (L. B.) tautybė, vietoje to pažymėtas brūkšnys, reiškiantis, jog tautybė nenurodyta, tačiau motinos (pareiškėjos) tautybė – (duomenys neskelbtini) – vaiko gimimo liudijime įrašyta. Pareiškėja nurodė, jog kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu ištaisyti sūnaus gimimo įrašą, nenurodant jo motinos (pareiškėjos) tautybės lygiai taip pat, kaip nėra nurodyta sūnaus ir jo tėvo tautybės, remiantis lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius nutarė prašymo netekinti, nurodant, kad tautybės keitimo pagrindus nustatantis Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas Nr. XI-3412 nuo 2010 m. neteko galios. Savo ruožtu pareiškėja akcentavo, kad neprašė panaikinti tautybės, tačiau prašė jos nenurodyti sūnaus gimimo liudijime, lygiai kaip nenurodyta vaiko ir jo tėvo tautybė.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė teismo pareiškimą spręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. birželio 29 d. išvada Nr. A136-1440/21 (2.4.1.55-AD21) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ištaisyti gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, O. B. tautybę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „nenurodyta“, nesant teisinio pagrindo. Nurodė, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi tik tais atvejais, kai klaidas ir kitus netikslumus liudija kiti civilinės būklės aktų įrašai arba jų atžvilgiu priimti teismo sprendimai. Pažymėjo, kad pareiškėjos sūnaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), įrašyta, kad motinos O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tautybė – „(duomenys neskelbtini)”, tėvo L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tautybė – „nenurodyta”, kūdikio tautybė – „nenurodyta“. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nesikreipė į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių su prašymu taisyti duomenis vaiko gimimo įraše, tačiau pareiškėja kreipėsi tik dėl savo gimimo įrašo duomenų ištaisymo. Atsiliepime pažymėta, jog pareiškėjai rekomenduotina patikslinti reikalavimą, konkretizuojant civilinės būklės aktų įrašus, kuriuose pildytina ar taisytina jos tautybė.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju jos šeimos narių tautybė vaiko gimimo įraše nėra atskleista, todėl nesuprantama, kodėl atskleidžiama pareiškėjos tautybė. Mano, kad tokioms įstaigoms kaip darbovietė, vaiko ugdymo įstaiga tai yra pertekliniai duomenys. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) tautybė jai buvo primesta, o pareiškėja šiuo atveju pageidauja būti nurodoma kaip lietuvių tautybės asmuo. Jeigu tai nėra įmanoma, pageidauja, kad jos tautybė, kaip ir kitų šeimos narių, nebūtų nenurodoma. Pareiškėja neneigė, kad jos tautybė (duomenys neskelbtini), bet nurodė esanti nepatenkinta savo tautybe, be to, teigė neturinti jokio ryšio su (duomenys neskelbtini) tauta.

5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų žodžiu neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

7. Teismas, remdamasis pareiškėjos sūnaus H. I. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytu (duomenys neskelbtini), nustatė, jog gimimo įraše nenurodytos pareiškėjos sūnaus bei jo tėvo tautybės, o prie motinos (pareiškėjos) tautybė nurodyta (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neginčija, kad jos tautybė yra nurodyta neteisingai. Remdamasis byloje esančiu pareiškėjos gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytu (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, jog pareiškėjos tėvas yra (duomenys neskelbtini) tautybės, o pareiškėjos motina yra (duomenys neskelbtini) tautybės.

8. Sprendime remiamasi 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau ir Konvencija), nurodant, kad pastaroji neįtvirtina teisės į tautybę (angl. ethnicity) ar pilietybę (angl. nationality), tačiau šios teisės ginamos remiantis Konvencijos 8 straipsniu, įtvirtinančiu teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Teismas, remdamasis Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir EŽTT) 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto byloje Ciubotaru prieš Moldovą, peticijos Nr. 27138/04, išaiškinimais, nurodė, kad asmens etninė tapatybė EŽTT praktikoje traktuojama kaip esminis asmens privataus gyvenimo ir tapatybės aspektas.

9. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas tautybės sąvoką pažymėjo, kad visuotinėje lietuvių enciklopedijoje nurodoma, jog tautybė – demografinis duomuo, žmogaus priklausymas kuriai nors tautai ar nacijai. Teismas taip pat nurodė, kad EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, jog tautybės samprata sietina su visuomenės grupių, pasižyminčių bendra etnine kilme, religiniu tikėjimu, bendra kalba ar kultūra, tradicijomis, idėja (EŽTT 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimas byloje Sejdic and Finci prieš Bosniją ir Hercogoviną, peticijos Nr. 27996/06 ir 34836/06). Spendime pažymima, kad EŽTT praktikoje tautybė traktuojama kaip objektyviai egzistuojanti kategorija, todėl valstybėms pripažįstama teisė iš asmens reikalauti objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo deklaruojamos tautybės tikrumą, pateikimo. Atitinkamai, kai asmuo gali pateikti objektyvių įrodymų, pagrindžiančių savo priklausymą etninei grupei ar mažumai (neapsiribodamas išimtinai tėvų dokumentuose esančiais įrašais apie tautybę), valstybė turėtų užtikrinti mechanizmą, kad tautybė būtų oficialiai nustatyta ir patvirtinta.

10. Teismas atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsniu, nustatančiu, kad gimimo įraše vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, tautybė neįrašoma. Jeigu vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta, gimimo įraše duomenys apie tėvą neįrašomi. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, tautybė ir tėvų duomenys gimimo įraše neįrašomi, o vaiko vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsniu, civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja civilinės metrikacijos įstaiga asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva (lot. ex officio) civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Lydimajame nurodyto įstatymo akte – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 125 punkte nustatyta, kad suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka

12. Apibendrindamas nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad tautybė tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės kontekste traktuojama kaip objektyvi kategorija, pasireiškianti objektyviais požymiais: kilme, kalba, papročiais, religija, tradiciniu gyvenimo būdu ir pan., todėl vien asmens subjektyvi valia (apsisprendimas) traktuoti save kaip priklausantį tam tikrai tautybei nesuponuoja valstybės pareigos padaryti įrašą apie tautybę oficialiuose valstybės registruose. Asmuo turi teisę reikalauti gimimo akto įraše pakeisti duomenis apie tautybę, jeigu tokio pakeitimo pagrindą sudaro objektyvūs duomenys, o šiuo atveju pareiškėjos nurodomi duomenys nesudaro pagrindo reikalauti pakeisti tautybės duomenis civilinės metrikacijos aktų įrašuose.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Pareiškėja (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. išvadą Nr. A136-1440/20 (2.4.1.55-AD21); 2) leisti nenurodyti pareiškėjos sūnaus (H. I. B.) gimimo įraše, jo motinos (pareiškėjos) tautybės, lygiateisiškai taip kaip nenurodyta tėvo ir sūnaus tautybė, nediskriminuojant motinos ar kitaip apribojant jos teisę į nenurodymą; 3) pakeisti pareiškėjos tautybę iš (duomenys neskelbtini) į lietuvę.

14. Apeliantė nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, jog nors skundžiamame teismo sprendime nurodoma, jog pareiškėjos prašymas pakeisti jos tautybę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) yra atmestas motyvuojant tuo, jog asmens subjektyvi valia nesuponuoja valstybės pareigos padaryti įrašą apie tautybę oficialiuose valstybės registruose, vis dėlto, apeliantės manymu, nors jos prašymas neviešinti pareiškėjos tautybės jos sūnaus gimimo liudijime taip pat buvo atmestas, apeliantė pasigedo motyvų, kurių pagrindu teismas atmetė reikalavimą leisti nenurodyti jos tautybės sūnaus gimimo liudijime, kaip nenurodoma paties vaiko ir jo tėvo tautybės.

15. Apeliantės teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji nenurodė daugybės prašymui pakeisti tautybę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) reikšmingų aplinkybių, nes manė, jog pakeisti tautybę pakaks asmens subjektyvios valios. Savo ruožtu, pareiškėja apeliaciniame skunde detalizuoja, jog pageidauja pakeisti tautybę, nes nuo mažumės buvo auklėjama lietuvių kalba, baigė katalikišką lietuvių lopšelį-darželį, lietuvišką vidurinę mokyklą, studijavo Lietuvoje esančiame universitete lietuvių kalba, iki šiol lanko bažnyčią, kurioje pamaldos vyksta lietuvių kalba, pareiškėjos sūnaus krikštas buvo priimtas lietuvių kalba, galiausiai, pareiškėja visas šventes bei iškilmes švenčia laikydamasi lietuviškų papročių bei tradicijų. Apeliantė akcentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą lietuvių kilmės asmens sąvoką, pagal kurią lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Šiame kontekste pažymi, kad laiko save (duomenys neskelbtini) ir prašo neapriboti pareiškėjos teisės (duomenys neskelbtini) tautybę deklaruoti jos pase.

16. Pasisakydama dėl prašymo sūnaus gimimo liudijime nenurodyti apeliantės tautybės, pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnis numato galimybę pasirinkti ir nurodyti vaiko tautybę pagal vieno iš tėvų tautybę. Paaiškina, kad šiuo konkrečiu atveju vaiko tėvai galėjo rinktis nurodyti arba (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini) tautybę, o vaiko tėvams nusprendus pasirinkti, jog vaiko tautybė – (duomenys neskelbtini), sistema sėkmingai išsaugojo tokį tėvų pasirinkimą. Apeliantė pabrėžia, kad gavus sūnaus gimimo liudijimo išrašą, nei vaiko, nei vaiko tėvo tautybė apskritai nebuvo nurodyta, tačiau minėtame dokumente buvo nurodyta apeliantės tautybė ((duomenys neskelbtini)). Tai, apeliantės manymu, suponuoja nelygybę, asmens diskriminaciją, apriboja teises į asmens etninės grupės deklaraciją rašytiniu pareiškimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsniui.

17. Anot apeliantės, jos reikalavimų patenkinimas jokia apimtimi nepakenks kitiems asmenims, kadangi tai yra individualus pasirinkimas, neturintis visuomenei jokios įtakos, juolab, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtina tautybės apibrėžimo, o apeliantės pateikiamuose enciklopediniuose šaltiniuose (https://lt.wikipedia.org./wiki/Tautyb%C4%97) tautybė yra grupė žmonių, kurie susitapatina tarpusavyje remdamiesi bendrais požymiais jų gyvenamojoje vietoje. Apeliantė nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju ji, gyvendama Lietuvoje, pageidauja susitapatinti su savo tauta ir tapti jos lygiaverčiu socialiniu individu, pasirenkant (duomenys neskelbtini) tautybę.

Atsiliepimas

18. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą nagrinėti teismo nuožiūra.

19. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos gyventojų duomenų registro duomenų bazėje apeliantės pasirinkta tautybė yra (duomenys neskelbtini), kuri taip pat įrašyta apeliantės gimimo, santuokos sudarymo ir vaiko gimimo įrašuose bei nesant duomenų, jog apeliantės tautybė minėtuose įrašuose nurodyta klaidingai, suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškimo.

20. Nurodo, kad tautybės keitimo pagrindus nustatė Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas Nr. XI-3412, kuris neteko galios nuo 2010 m. sauso 1 d., o šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių tautybės pakeitimo klausimus. Suinteresuoto asmens teigimu, nesant teisės akto, reglamentuojančio tautybės pakeitimą, suinteresuotas asmuo šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo iš esmės spręsti klausimą dėl tautybės pakeitimo, tuo tarpu keisti, taisyti, papildyti, atkurti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašus suinteresuotas asmuo turi teisę tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja teisės aktams. Anot suinteresuoto asmens, šiuo metu galiojantis reguliavimas numato, jog tuo atveju, jei vaiko tėvų tautybės yra skirtingos arba vieno iš tėvų tautybė yra „nenurodyta“, vaiko suteikiama viena iš tėvų tautybių arba įrašoma „nenurodyta“. Pabrėžia, kad byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bent vieno iš apeliantės tėvų tautybė buvo (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvados panaikinimo ir tautybės pakeitimo bei neviešinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Byloje nustatyta, jog apeliantės sūnaus H. I. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, 7 punkte „Tautybė“ nurodomas brūkšnys, grafos „Duomenys apie motiną“ 13 punkte nurodoma „(duomenys neskelbtini)“, grafos „Duomenys apie tėvą“ 13 punkte nurodomas brūkšnys, tokiu būdu apeliantės sūnaus H. I. B. gimimo liudijime nurodoma tik motinos (apeliantės) tautybė, tuo tarpu vaiko ir jo tėvo tautybės nenurodomos. Byloje esančiame 2021 m. spalio 11 d. apeliantės O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), liudijančiame išraše Nr. (duomenys neskelbtini), 7 punkte „Tautybė“ nurodoma „(duomenys neskelbtini)“, grafos „Duomenys apie motiną“ 13 punkte „Tautybė“ nurodoma „(duomenys neskelbtini)“, grafos „Duomenys apie tėvą“ 13 punkte „Tautybė“ nurodoma „(duomenys neskelbtini)“.

24. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. birželio 29 d. išvada Nr. A136-14440/20(2.4.1.55-AD21“) atsisakė tenkinti apeliantės prašymą ištaisyti gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, kūdikio tautybę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „nenurodyta“, nesant teisinio pagrindo. Apeliantė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti išvadą bei leisti nenurodyti apeliantės tautybės jos sūnaus gimimo įraše, lygiateisiškai taip kaip nenurodyta tėvo ir sūnaus tautybė bei pakeisti apeliantės tautybę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad byloje reiškiami keli savarankiški reikalavimai, iš kurių vienas susijęs su asmens tautybės pakeitimu, o kitas – su asmens tautybės neviešinimu (nenurodymu), apeliacinės instancijos teismas mano esant tikslinga pasisakyti atskirai dėl kiekvieno iš reikalavimų (ne)pagrįstumo.

Dėl reikalavimo pakeisti pareiškėjos tautybę

25. Apeliantės tvirtinimu, jos poreikį pakeisti tautybę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pagrindžia aplinkybės, jog vaikystėje ji buvo auklėjama lietuvių kalba, baigė katalikišką lietuvių lopšelį-darželį, lietuvišką vidurinę mokyklą bei universitetą, švęsdama įvairiausias iškilmes laikosi lietuviškų tradicijų, be to, apeliantė tapatinasi su lietuvių tauta ir siekia deklaruoti tai savo asmens tapatybės ir kituose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą pakeisti pareiškėjos tautybę atmetė priėjęs prie išvados, jog šiuo atveju vien asmens subjektyvi valia traktuoti save kaip priklausantį tam tikrai tautybei ir nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių poreikį tautybės pakeitimui, nesuponuoja valstybės pareigos padaryti įrašą apie tautybę oficialiuose valstybės registruose.

26. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos reikalavimo pakeisti jos tautybę pagrįstumo, šiuo konkrečiu atveju reikšminga atsižvelgti į bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo procesinį reguliavimą, įtvirtintą CPK XXXII skyriuje (CPK 514-516 straipsniai).

27. CPK 514 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios registruoti civilinės būklės aktą, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismui. Pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos atsisakymo registruoti civilinės būklės aktą paduodamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos buveinės apylinkės teismui ir nagrinėjamas mutatis mutandis taikant šio skyriaus nuostatas. Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini (CPK 514 straipsnio 2 dalis). Nurodyto straipsnio 3 dalis taip pat numato, jog pareiškime, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką, todėl suinteresuotas asmuo pirmiausia su atitinkamu prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius įregistruoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į jo gyvenamosios vietos apylinkės teismą, pateikdamas CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdamas prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas, t. y. gauta išvada, kad asmens prašymas negali būti tenkinamas, arba per teisės aktų nustatytus terminus civilinės metrikacijos įstaiga neatsakė į pareiškėjo prašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo aukščiau cituotos kasacinio teismo praktikos pripažįsta, kad šiuo atveju pareiškėjai, siekiančiai civilinės būklės akto(-ų) įrašo(-ų) pakeitimo, privaloma laikytis išankstinės klausimo sprendimo ne teisme tvarkos.

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-421/2021). Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. išvados Nr. A136-14440/20(2.4.1.55-AD21“) turinio matyti, jog Civilinės metrikacijos skyrius nagrinėjo pareiškėjos O. B. 2020 m. birželio 29 d. prašymą ištaisyti gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, kūdikio tautybę iš (duomenys neskelbtini) į „nenurodyta“, ir, išvadoje išdėstytų motyvų pagrindu, atsisakė tenkinti O. B. prašymą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas minėtos išvados turinį, neįžvelgia Civilinės metrikacijos skyriaus išvadų ar motyvų dėl apeliantės pirmosios instancijos teismui suformuluotų reikalavimų pakeisti pareiškėjos tautybę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vertinant išvados turinį darytina išvada, kad pati apeliantė, kreipdamasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių reikalavimo pakeisti jos tautybę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) neformulavo, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pareiškėja nesilaikė išankstinės klausimo sprendimo ne teisme tvarkos, įtvirtintos CPK 514 straipsnio 2 dalyje. Nustačius, kad pareiškėja turėjo pasinaudoti privaloma išankstine reikalavimo pakeisti tautybę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ne teisme tvarka, tačiau ja nepasinaudojo, pareiškimas šioje dalyje turėjo būti paliktas nenagrinėtas, išaiškinant pareiškėjai teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl reikalavimo leisti nenurodyti pareiškėjos tautybės

32. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos sprendimu atmesti pareiškimą grindžia argumentais, jog teismas kartu atmetė apeliantės reikalavimą nenurodyti apeliantės tautybės jos sūnaus gimimo liudijime, pasigendama motyvų, kurių pagrindu negalima nenurodyti jos tautybės sūnaus gimimo liudijime, kaip nenurodoma paties vaiko ir jo tėvo tautybės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas stokoja motyvų, kurių pagrindu atmestas reikalavimas leisti nenurodyti apeliantės tautybės jos sūnaus gimimo liudijime.

33. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. išvados Nr. A136-14440/20(2.4.1.55-AD21“) turinį pripažįsta, kad pati apeliantė, kreipdamasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių reikalavimo leisti nenurodyti apeliantės tautybės jos sūnaus H. I. B. gimimo liudijime, neformulavo, atitinkamai, nesant tokio reikalavimo, Civilinės metrikacijos skyrius neturėjo pareigos spręsti dėl jo (ne)pagrįstumo. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pripažintina, kad pareiškėja, teikdama pirmosios instancijos teismui pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka, bei reikalaudama leisti nenurodyti apeliantės tautybės jos sūnaus H. I. B. gimimo liudijime, taip pat nesilaikė išankstinės klausimo sprendimo ne teisme tvarkos, įtvirtintos CPK 514 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad minėtoje reikalavimo apimtyje pareiškimas taip pat pirmosios instancijos teismo turėjo būti paliktas nenagrinėtas, išaiškinant pareiškėjai teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir apeliantės parengtų procesinių dokumentų turinys atskleidžia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui 2021 m. birželio 29 d. išvadoje išdėstytų motyvų pagrindu atsisakius tenkinti pareiškėjos O. B. prašymą ištaisyti gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, kūdikio tautybę iš (duomenys neskelbtini) į „nenurodyta“, savo ruožtu pareiškėja O. B., kreipdamasi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, išreiškė prašymą panaikinti 2021 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu apeliantė išreiškė nesutikimą su Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimu ir pasinaudojo savo įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl civilinės būklės akto pakeitimo (CPK 514 straipsnio 1-4 dalys, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis). Vis dėlto, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos nepateikė jokių motyvų dėl šio pareiškimo reikalavimo teisėtumo, neanalizavo jo pagrįstumo.

35. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje (pareiškime) suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 259, 263 straipsniai).

36. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 327 straipsnio 2 dalis įtvirtina taisyklę, kad jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame CPK skirsnyje nustatyta tvarka.

37. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs pareiškėjos O. B. reikalavimo panaikinti 2021 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą, kuria atsisakyta ištaisyti gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, kūdikio tautybę iš (duomenys neskelbtini) į „nenurodyta“, pobūdį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui neišsprendus nurodyto apeliantės reikalavimo, savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju reikalavimo pagrįstumo nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jo nagrinėjimą visa apimtimi ir iš esmės, o po jo išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nepaneigti šalių teisės į apeliaciją, konstatuotina, kad yra pagrindas neišnagrinėtą apeliantės reikalavimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kitos). Apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

39. Dėl visų pirmiau nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškimas, naikintinas, pareiškimo dalis, kuria prašoma leisti nenurodyti pareiškėjos sūnaus, H. I. B., gimimo įraše, jo motinos (pareiškėjos) tautybės ir reikalavimas pakeisti pareiškėjos tautybę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), paliktini nenagrinėtais išaiškinant apeliantei jos teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 336 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. išvadą Nr. A136-14440/20(2.4.1.55-AD21“), kuria atmestas O. B. prašymas ištaisyti gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, kūdikio tautybę iš (duomenys neskelbtini) į „nenurodyta“, grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

pareiškėjos O. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos O. B. pareiškimą dalyje dėl reikalavimų nenurodyti pareiškėjos sūnaus, H. I. B., gimimo įraše jo motinos, O. B., tautybės, ir pakeisti pareiškėjos tautybę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), palikti nenagrinėtu.

Pareiškėjos O. B. reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. išvadą Nr. A136-14440/20(2.4.1.55-AD21“), kuria atmestas pareiškėjos O. B. prašymas ištaisyti gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, kūdikio tautybę iš (duomenys neskelbtini) į „nenurodyta“, grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Ramunė Mikonienė