Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:

jis, 2021 m. vasario 18 d., apie 16.08 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Volvo XC90“, valst. Nr. 32, Saulėtekio alėjos kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Plytinės gatvės pusės, antrąja eismo juosta iš dviejų priartėjęs prie ties pastatu Nr. 32 įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, taip pat, kad vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, jis nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja per Saulėtekio alėjos kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį V. Č. (V. Č.), gim. (duomenys neskelbtini), ir tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu jį partrenkė, dėl ko V. Č. patyrė sunkius sužalojimus, dėl kurių (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ligonėje. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. P. nurodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad įvykio metu važiavo Saulėtekyje, jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 30-40 km/h, jį apakino saulė, buvo rūkas ir jis nukentėjusįjį, einantį per gatvę, pamatė tik likus keliems metrams, dar bandė stabdyti, bet automobilis slydo, sustoti nespėjo ir partrenkė pėsčiąjį. Nukentėjusįjį kliudė variklio dangčiu. Iškart po įvykio jis dar kalbėjo su pėsčiuoju, atsiprašė, pėsčiasis prašė jį pakelti, bet aplink buvę žmonės sakė geriau to nedaryti, jis pats (kaltinamasis) paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė pagalbą. Kaltinamasis teismo posėdžių salėje atsiprašė nukentėjusiojo R. Č., nurodė, kad bendraudamas ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiųjų atstovu prašė, kad pastarasis perduotų jo atsiprašymą nukentėjusiesiems. Kaltinamasis nurodė, jog jis serga diabetu, jam sunku vaikščioti, jo darbas susijęs su važinėjimu į iškvietimus, todėl automobilis jam yra itin reikalingas. Jo darbas susijęs su raktų gamyba, todėl tenka važiuoti pas klientus, kai užsikerta automobilis ir pan. Dėl karantino ir COVID-19 situacijos klientų srautas, kuriuos gali aptarnauti nevažiuodamas į iškvietimo vietą, yra ženkliai sumažėjęs. Netekęs vairuotojo pažymėjimo iš esmės netektų ir pajamų, o tokio amžiaus jau niekas nenorės jo priimti į darbą.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. Č. nurodė, kad, atsižvelgiant į civilinio atsakovo išmokėtas sumas, tiek jis, tiek jo brolis civilinio ieškinio atsisako ir jokių pretenzijų neturi. Šią nukentėjusiojo poziciją patvirtino ir abu nukentėjusius atstovaujantis advokatas P. Borkovskis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. P. kaltę pripažino, parodė, kad 2021 m. vasario 18 d., apie 15.30 val., iš Naujosios Vilnios kartu su žmona jo vairuojamu automobiliu važiavo link Fabijoniškių gatvės. Žmona sėdėjo galinėje keleivio vietoje. Buvo giedra, labai stipriai švietė saulė. Kelio danga buvo slidoka, pasidengusi ledu. Važiuodamas Plytinės gatve pasiekė Saulėtekio alėją, po ko tęsė važiavimą alėja link Nemenčinės plento. Ties Saulėtekio alėjoje esančiu troleibusų žiedu vairuojamu automobiliu važiuodamas apie 60 km/val. greičiu artėjo prie pėsčiųjų perėjos. Nematė, kad perėja eitų pėstieji, todėl tęsė važiavimą. Iki pėsčiųjų perėjos likus 20-30 metrų atstumui, į akis pradėjo labai smarkiai šviesti saulė. Kai staiga saulės spinduliai „dingo“, iki pėsčiųjų perėjos buvo likęs maždaug iki 3 metrų atstumas. Dėl slidžios kelio dangos nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę perėja ėjusį pėsčiąjį. Automobilį pilnai sustabdė jau už pėsčiųjų perėjos ribų. Išlipęs iš automobilio iškart telefonu pranešė apie eismo įvykį ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iki atvykstant specialiosioms tarnyboms jis bendravo su partrenktu pėsčiuoju. Nors pastarasis prašėsi pakeliamas, aplinkiniai jam liepė nesikelti. Jis gulinčiam nukentėjusiajam po galva padėjo kuprinę. Jis pats, būdamas prieš perėją, dėl saulės šviesos nematė nei šviesoforo, nei pėsčiųjų perėjos ženklų. Kad šviesoforas išvis neveikia, jis suprato tik vėliau, kai jam tai pasakė į įvykio vietą atvykę pareigūnai. Eismo įvykio metu negaliojo jo vairuoto automobilio techninė apžiūra. Apžiūra nustatyta tvarka nebuvo atlikta, nes nepakankamai veikė stovėjimo (rankinis) stabdis. Jo manymu, šis gedimas eismo įvykio kilimui įtakos neturėjo, kadangi tai netrukdė stabdyti „kojiniais“ stabdžiais. Gailisi dėl savo veiksmų (b.l. 149-151). V. P. 2021 m. vasario 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog važiavo iš Dvarčionių į Saulėtekio pusę ir pėsčiųjų perėjoje numušė žmogų. Žmogus bėgo, saulė švietė į akis, jis jo nepamatė. Važiavo 16.10 val. automobiliu Vovlo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 142).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. Č. parodė, kad apie 2021 m. vasario 18 d. eismo įvykį, kurio metu pėsčiųjų perėjoje buvo partrenktas jo tėvas V. Č., jis sužinojo tik kitos dienos vakarą, kai jam apie tai pranešė policijos pareigūnas. Jis su tėvu bendraudavo nuolatos. Nors V. Č. su jo motina buvo išsiskyręs, pastarasis ateidavo aplankyti savo anūkų, kartu su juo, motina ir broliu R. Č. būdavo per šventes. Jis dažnai tėvui padėdavo finansiškai ir stengėsi nuolat su juo palaikyti ryšį, kad žinotų vietas, kuriose jis būna. Tėvas nedirbo, jam buvo mokama socialinė pašalpa. Paskutinį kartą su tėvu buvo susitikę per šventes (t. 1 b.l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. Č. parodė, kad apie tai, jog jo tėvas V. Č. 2021 m. vasario 18 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas kaip pėsčiasis ir kitą dieną dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, jis sužinojo iš savo brolio M. Č. Su tėvu V. Č. bendraudavo nuolat. Nors jo motina ir tėvas buvo išsiskyrę, tačiau pastarasis kartu su jais būdavo per šventes, atvykdavo aplankyti anūkų. Ryšį su tėvu palaikydavo telefonu, dažnai jam padėdavo finansiškai. Tėvas nedirbo, jam buvo mokama socialinė pašalpa. Paskutinį kartą su tėvu buvo susitikę per šventes (b.l. 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. U. parodė, kad 2021 m. vasario 18 d., apie 16.00 val., Vilniuje, ji važiavo kartu su vyru V. P., vairavusiu automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sėdėjo galinėje keleivio vietoje ir naudojosi mobiliuoju telefonu. Pamena, kad į automobilio priekinį stiklą smarkiai švietė saulė. Iš pradžių jie važiavo Plytinės gatve, po to įvažiavo į Saulėtekio alėją, judėjimo kryptimi link sankryžos su Molėtų plentu. Privažiavus Saulėtekio alėjoje esantį troleibusų žiedą, ji kalbėjosi mobiliuoju telefonu ir į kelią nežiūrėjo. Tuo metu pajuto, kad vyras pradėjo staigiai stabdyti vairuojamą automobilį, po ko sekė smūgio garsas. Pakėlusi akis ir pažiūrėjusi į kelią, ji pamatė nuo automobilio kapoto krentantį žmogų, t. y. vyrą. Kartu su vyru išlipo iš automobilio ir priėjo prie partrenkto pėsčiojo. Pamatė, kad asmuo buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje, ties kuria buvo šviesoforai. Kadangi švietė saulė, jai pasirodė, kad tuo metu pėstiesiems šviesofore degė raudonas signalas. Po to jie paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė pagalbą. Tikslų eismo įvykio vietos adresą sužinojo iš šalimais buvusių asmenų. Nors partrenktas pėsčiasis prašė jį pakelti, jie liepė jam gulėti ir laukti greitosios medicinos pagalbos. Pėsčiajam po galva padėjo jo kepurę ir tašę. Paklausus apie alkoholio vartojimą, pėsčiasis nurodė gėręs alų. Atvykusiems policijos pareigūnams ji pasakė, kad pėsčiasis pėsčiųjų perėja ėjo jo atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui. Tuo metu jai taip buvo pasirodę. Tik vėliau pamatė ir suprato, kad ties pėsčiųjų perėja įrengtas šviesoforas išvis neveikia (t. 1, b.l. 104,105).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. vasario 18 d., 16.09 val., gautas pranešimas, jog Saulėtekio al. pranešėjas automobiliu kliudė žmogų (t. 1, b.l. 6).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės tarnybinio pranešimo nustatyta, jog 2021 m. vasario 18 d., 16.10 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu D. A. iš VPK OVS gavo pranešimą, jog Saulėtekio al. automobiliu partrenkė žmogų, GMP informuota. Atvykus nurodytu adresu (Saulėtekio al. prie troleibusų žiedo) ant važiuojamosios dalies rado gulintį vyrą, kuris skundėsi, kad nejaučia dešinės kojos, jaučia silpnumą, vyras buvo kruvinas, paaiškėjo, kad tai V. Č., kuris paaiškino, jog ėjo per pėsčiųjų perėją ir pajuto smūgį, vyras be pastovios gyvenamosios vietos, telefono neturi. Įvykio vietoje taip pat buvo automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. P., kuris žodžiu paaiškino, kad partrenktas vyras išbėgo į gatvę pėstiesiems degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau kaip paaiškėjo, šviesoforas šioje vietoje įrengtas, tačiau neveikia. GMP nukentėjusįjį išvežė į (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu buvo patikrintas abiejų dalyvių blaivumas, vairuotojas visiškai blaivus, o nukentėjęs įpūtė 1,20 prom. (t. 1, b.l. 7).

Iš kelių eismo įvykio protokolo nustatyta, jog 2021 m. vasario 18 d. - 2021 m. vasario 19 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Saulėtekio al., ties 32 namu. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b.l. 15-19).

Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas keleivinio automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, variklio dangtis (t. 1, b.l. 20, 21).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, jog 2021 m. vasario 18 d. - 2021 m. vasario 19 d. buvo apžiūrėta transporto priemonė – Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b.l. 22-25).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 268/2021(01) nustatyta, kad V. Č. mirė nuo kūno sumušimo su dauginiais skeleto kaulų lūžiais. Į tai, be odos nubrozdinimų, kraujosruvų ir muštinių žaizdų, nurodo V. Č. kūne nustatyti sekantys sužalojimai: 1) dešinio raktikaulio skersinis lūžis, 2) dešinės mentės skeveldrinis lūžis, 3) dubens kaulų lūžiai su dubens žiedo vientisumo pažeidimu, 4) dešinio blauzdikaulio artimojo galo skeveldrinis persąnarinis lūžis, 5) dešinio šeivikaulio galvos lūžis, 6) kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis. Tai komplikavosi ūmine pohemoragine mažakraujyste, acidoze, hipovoleminiu šoku, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu. Labiausiai tikėtina, kad šiuos sužalojimus nukentėjusysis patyrė eismo įvykio metu kaip pėsčiasis. Nustatyti sužalojimai padaryti V. Č. kūno dešiniąja puse kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir plokštumomis. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu V. Č. buvo stovimoje padėtyje, dešiniąja kūno puse atsisukęs į traumavusią transporto priemonę (t. 1, b.l. 30-39).

Iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog V. Č. tiesioginė mirties priežastis – ūminis širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimas. Tarpinės mirties priežastys - ūmi pohemoraginė mažakraujystė, hipovoleminis šokas, ūminis vidinis nukraujavimas, kūno sumušimas su dauginiais skeleto kaulų lūžiais (t. 1, b.l. 40).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog 2021 m. kovo 1 d. buvo peržiūrėtas UAB „S.“ pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b.l. 110-116).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog 2021 m. kovo 22 d. buvo peržiūrėtas BPC garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b.l. 119-121).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog 2021 m. kovo 16 d. buvo peržiūrėti BODYCAM vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b.l. 124-127).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog 2021 m. kovo 22 d. buvo peržiūrėtas V. P. automobilyje esančio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b.l. 128-133).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Kelių eismo taisyklių 30 punkte nurodyta, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Teismo vertinimu, V. P. kaltė padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos L. U. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės tarnybinis pranešimas, kelių eismo įvykio protokolas, eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 268/2021(01), bei vaizdo įrašuose ir jų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. P. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis įvykdė neatsargų baigtą nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai, yra neteistas (t. 1, b. l. 153-155), ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, tarp kurių ir eismo įvykio sukėlimas, paskirtas baudas moka, kas leidžia spręsti, kad asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus (t. 1, b. l. 156-161), dirbantis ir turintis legalų pajamų šaltinį (t. 2, b. l. 52). Atsižvelgdamas į šias išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad V. P. nusikalto pirmą kartą, yra dirbantis, auginantis nepilnametį vaiką, turintis sveikatos problemų, atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismo vertinimu, darytina išvada, jog jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos nurodo pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-20/2011). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Šiuo atveju kaltinamasis V. P. praeityje jau buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmogus, sukėlimo (ikiteisminis tyrimas nutrauktas V. P. susitaikius su nukentėjusiuoju, t. 1, b. l. 162-164), administracine tvarka ne sykį baustas už KET pažeidimus, o 2021 m. sausio 15 d. – už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalis), padarytas KET pažeidimas vertintinas kaip itin grubus. Dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kilo nepataisomi padariniai – žuvo žmogus. Kaltinamasis privalo suvokti nuoseklaus ir griežto Kelių eismo taisyklių laikymosi svarbą, o viena priemonių šiam tikslui pasiekti kaip tik ir yra BK 68 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė. Taip pat vertintinas ir prevencinis tikslas – užkirsti kelią nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog (iš kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu) jo vairuota transporto priemonė neturėjo galiojančios techninės apžiūros, kas taip pat neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir jo požiūrį į KET reikalavimų laikymąsi. Atsižvelgiama ir į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, bet nebuvo pakankamai atidus ir dėmesingas vairuodamas transporto priemonę miesto ribose.

Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jos terminą nustatant lygų minimumui.

Dėl kitų klausimų

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji M. Č. ir R. Č. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. P. priteisti po 9000 Eur neturtinės žalos kiekvienam iš nukentėjusiųjų (t. 1, b. l. 81-85).

2021 m. balandžio 27 d. vyresniojo tyrėjo nutarimu į bylą civiliniu atsakovu buvo įtraukta draudimo bendrovė „E.“ (t. 1, b.l. 95).

Teisme gautas atsakovo „E.“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, jog civilinis atsakovas nukentėjusiesiems M. Č. ir R. Č. sumokėjo po 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusieji pareiškė, kad jokių pretenzijų dėl nagrinėjamu įvykiu padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo ateityje neturės nei V. P., nei „E.“. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas bei nukentėjusysis R. Č. nurodė, kad atsiliepime išdėstyta pozicija atitinka jų valią ir nuo ieškinio nukentėjusieji atsisako.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas „E.“ atlygino nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą – 6000 Eur, nukentėjusysis R. Č. ir nukentėjusiojo M. Č. atstovas nurodė, jog jie atsisakantys byloje pareikšto civilinio ieškinio, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo atmestinas, kadangi minėta turtinė žala yra atlyginta draudimo bendrovės.

Šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, prisegtas prie galinio bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu dalimi, V. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodesko 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiųjų R. Č. ir M. Č. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie galinio bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.