Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovėms D. S. ir L. V. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti netesybas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas su atsakovėmis sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovės 3800 Lt, o atsakovės įsipareigojo ieškovo solidariai grąžinti minėtą paskolą iki 2008-12-19 (b.l.2). Be to, paskolos sutartyje yra nustatyti 1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną skolos uždelsimo dieną. Atsakovas sutartų laikų paskolos ieškovui negrąžino, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė minėtą skolą. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovių priteisti 0,3 procento dydžio netesybas už laikotarpį nuo 2010-05-31 iki 2010-11-30 (už 184 d.), sudarančias 2097,60 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomas priteisti netesybas sumažino iki 0,05 procento už kiekvieną dieną ir priteisė ieškovui 349,60 Lt netesybų.

Apeliantas mano, kad jo prašomi priteiti delspinigiai nepagrįstai sumažinti nuo 0,3 procentų iki 0,05 procento už kiekvieną praliestą dieną. CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškai delspinigių sumažinimas reglamentuojamas ir CK 6.258 str. 3 d.. Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiai atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2007, civilinėje byloje Nr.3K-3-503/2007). Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Todėl atmestinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad byloje reiktų vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A32-117/08 ir joje nustatytu netesybų dydžiu, nes, kaip jau minėta aukščiau, prašomų priteisti netesybų dydžio pagrįstumas nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje individualiai.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašomas priteiti 0,3 procentų delspinigių dydis už kiekvieną praleistą mokėti dieną yra neprotingas ir aiškiai per didelis, nes sudaro 109,5 procentus metinių delspinigių, ir atsižvelgiant į skolos sumą, ieškovui leistų nepagrįstai praturtėti atsakovių sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai pažeidžia minėtus teisės principus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai reikalaujamus priteisti 2097,60 Lt delspinigius sumažino iki 349,60 Lt, t.y. 0,05 % nuo negrąžintos sumos per dieną. Sumažindamas sutartines netesybas ir nustatydamas jas minimalaus dydžio, pirmos instancijos teismas nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatas koregavo pagal aukščiau minėtus principus ir suformuotą teismų praktiką. Ši netesybų suma negali būti laikoma neteisinga, nes ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.71–6.75 str., reglamentuojančiuose netesybas, įtvirtintų netesybų paskirtis nėra baudinė, šiomis teisės normomis nustatytos netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimais, pagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį, o ieškovo apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl netesybų priteisimo nėra teisinio pagrindo tenkinti.

Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 5 procentų dydžio procesinės palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo priteistų kompensacinės paskirties palūkanų dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu ieškovo apeliacinio skundo argumentu bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.37 str. nuostatas. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, ir toliau naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str., 6.210 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kurios dar kitaip teismų praktikoje vadinamos procesinėmis palūkanomis (CK 6.37 str. 2 d.). Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Šią sumą sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo, į kurią gali būti įskaičiuojami pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui, kreditoriaus patirti nuostoliai, taip pat palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 str. 4 d. prasme, todėl minėta norma tokiu atveju netaikoma. Netesybos ir (arba) palūkanos pagal įstatymą ar sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai palūkanos (netesybos) skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos. Atsižvelgiant į minėtą CK 6.37 str. normos aiškinimą bei nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuo priteistos 274,33 Lt palūkanų sumos, paskaičiuotos iki kreipimosi į teismą dienos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo ieškovui iš atsakovių priteistų 274,33 Lt palūkanų, iš viso procesines palūkanas skaičiuojant nuo 4423,93 Lt sumos (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Ieškovas nepateikė įrodymų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie 2 Lt dydžio išlaidas už laikraščio „Sugardas“ įgijimą, o ieškovo nurodomos šio laikraščio įsigijimo aplinkybės nepaneigia ieškovo pareigos pagrįsti savo reikalavimą ir patirtas išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios sumos ieškovui iš atsakovių nepriteisė (CPK 178 str., 185 str.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas dalyje dėl tvirtų piniginių sumų priteisimo nėra keičiamas, todėl nėra teisinio pagrindo bylinėjimosi išlaidas perskaičiuoti iš naujo (CPK 93 str. 4 d.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl netesybų priteisimo, kuris buvo apmokėtas žyminiu mokesčiu, netenkinamas, todėl ieškovo patirtos žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą nepriteisiamos iš atsakovių (CPK 93 str.).

Ieškovas prašo grąžinti jam 23 Lt žyminio mokesčio dalį, kaip permokėtą už apeliacinį skundą. Pagal CPK 80 str. 4 p. už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, o esant turtinio pobūdžio reikalavimui, žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. turtinio pobūdžio ginčuose žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, tačiau negali būti mažesnis kaip 50 Lt, o atsižvelgiant į CPK 82 str. bei paskelbtą vartotojų kainų indeksą apeliacinio skundo pateikimo dienai jis negalėjo būti mažesnis kaip 63 Lt, todėl ieškovo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą nėra permokėtas, todėl jo prašymas dėl 23 Lt žyminio mokesčio dalies grąžinimo yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą už akių pakeisti ir šiuo teismo sprendimu už akių priteistas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-11-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skaičiuoti nuo 4423,93 litų (keturių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt trijų litų 93 ct) priteistos sumos.

Kitoje dalyje Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.