- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- eA-276-552/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02914-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl praleisto termino giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė atnaujinti praleistą terminą giminystės ryšį su žemės savininku įrodantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. B. nuosavybės teisėmis valdytą 4,7 ha žemę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjai buvo žinoma, kad jos sutuoktinis E. D. palaikė šiltus santykius su J. B. ir K. B. šeima, kurie vaikų neturėjo ir E. D. rūpinosi kaip savo sūnumi. J. B. ir K. B. sulaukus garbingo amžiaus E. D. rūpinosi jų buitimi ir sveikata. (duomenys neskelbtini) mirė J. B.. Pablogėjus K. B. jos rūpintoju buvo paskirtas E. D.. K. B. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) K. B. buvo sudariusi testamentą, kuriuo po savo mirties visą turtą, paliko E. D., kuris ir priėmė jos palikimą.
2.2. (duomenys neskelbtini) netikėtai mirė E. D.. Jo mirtis neigiamai paveikė pareiškėją, dėl sutuoktinio mirties pareiškėja išgyveno emocinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata. Po sutuoktinio mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja. Pareiškėja tebegyvena gyvenamajame name, kuriame ilgus metus gyveno kartu su sutuoktiniu. Pareiškėja palėpėje, tvarkydama senus šio gyvenamojo namo statybos dokumentus, tarp jų rado 2012 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus raštą, kuriuo atsakoma E. D. dėl A. B., J. B., su kuriuo E. D. palaikė artimus ryšius, tėvo, iki nacionalizacijos valdyto turto. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrius minėtame rašte E. D. informavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos. Taip pat NŽT Palangos skyrius nurodė, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. NŽT Palangos skyrius teigė negalintis suteikti informacijos apie buvusio savininko valdytą žemę, kadangi pateiktos dokumentų kopijos nesuteikia tokios teisės ir pagal įstatymo reikalavimus E. D. nėra teisėtas pretendentas į A. B. turėtą žemę.
2.3. Apie tai, kad pareiškėjos sutuoktinis buvo kreipęsis į NŽT Palangos skyrių, pareiškėja nežinojo. Kadangi pareiškėja daugiau jokių dokumentų apie iki nacionalizacijos priklausiusį turtą nerado, iš NŽT Palangos skyriaus buvo tik šis minimas 2012 m. birželio 25 d. raštas, E. D., pareiškėjos manymu, tuo daugiau ir nebesidomėjo. Be to, šis NŽT Palangos skyriaus raštas gautas (duomenys neskelbtini) iki E. D. mirties, todėl tikėtina, jog aiškintis dėl tokio NŽT Palangos skyriaus atsakymo pagrįstumo jam sutrukdė ir pablogėjusi sveikata. Pareiškėjai buvo žinoma apie jos sutuoktinio artimus ryšius su J. ir K. B., tačiau jie apie A. B. nuosavybės teise turėtą žemės sklypą nepasakojo (galbūt dėl laikmečio, sveikatos ar garbingo amžiaus, kitų aplinkybių). J. B. ir K. B., pretendentai į A. B. iki nacionalizacijos turėtą turtą, mirė dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo ir Atkūrimo įstatymo priėmimo, todėl ir dėl šios priežasties nebuvo aktualu dalintis žiniomis apie iki 1940 m. liepos 22 d. turėtą turtą.
2.4. Apie tai, kad sutuoktinis siekė atkurti nuosavybę, pareiškėja sužinojo tik 2022 m. pavasarį, todėl iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų šiai jos paveldėtai teisei realizuoti. Archyvo dokumentai patvirtino, kad A. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo 4,7 ha (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjos žiniomis, joks kitas asmuo negalėjo pareikšti ir nepareiškė prašymo atkurti nuosavybės teises į šią žemę. Todėl pareiškėja prašė pripažinti jos nurodytas priežastis svarbiomis, lėmusiomis praleistą terminą dokumentams pateikti ir terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Palangos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pagal (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) 1934 m. vasario 1 d. mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą buvęs žemės savininkas A. B. valdė 4,07 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) sklypą. Prašymai atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę nustatytais terminais nebuvo pateikti ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla NŽT nebuvo ir iki šiol nėra suformuota.
3.2. E. D., testamentinis K. B. turto paveldėtojas, 2012 m. gegužės 28 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu išduoti pažymą apie buvusio žemės savininko A. B. (toliau – ir Žemės savininkas) valdytą žemę. Prašymo atkurti nuosavybės teises, (duomenys neskelbtini) mirus K. B., E. D. nepateikė ir valios atkurti nuosavybės teises į Žemės savininko valdytą žemę neišreiškė.
3.3. E. D., kaip testamentinis K. B. (nuosavybės teisių perėmėjos) turto paveldėtojas, nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises (ir teisminiu būdu neatnaujino termino prašymui pateikti), todėl teisių į iki nacionalizacijos valdytą Žemės savininko žemę jis neturėjo.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, be kita ko, šias aktualias aplinkybes:
5.1. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą liudijime patvirtinta, kad K. B. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), nurodyto turto įpėdinis yra E. D.. (duomenys neskelbtini) Notaro liudijimu buvo patvirtinta, kad mirus K. B., palikimą pagal testamentą priėmė E. D..
5.2. 2012 m. birželio 25 d. NŽT skyrius, atsakydamas į E. D. prašymą, nurodė negalintis suteikti informacijos apie buvusio Žemės savininko turėtą žemę, nes pareiškėjas nėra teisėtas pretendentas į minėto asmens teisėtą žemę.
5.3. E. D., kaip testamentinis K. B. (nuosavybės teisių perėmėjos) turto paveldėtojas, nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises (ir teisminiu būdu neatnaujino termino prašymui pateikti).
5.4. (duomenys neskelbtini) Notaro liudijimu buvo patvirtinta, kad mirus E. D. palikimą, pagal įstatymą priėmė jo žmona, t. y. pareiškėja.
5.5. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2022 m. birželio 2 d. pateikė pareiškėjai pažymą apie Žemės savininko nekilnojamąjį turtą, kad jis buvo gavęs 4,7 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) su išperkamaisiais mokesčiais. Taip pat nurodyta, kad daugiau duomenų apie įgijimą žemės bei nekilnojamojo turto iš jo tėvo nerasta.
5.6. Pareiškėja teismui įrodymų apie giminystės ryšį su Žemės savininku ir apie tai, jog jis nuosavybės teise turėjo 4,7 ha (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepateikė.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymų atkurti nuosavybės teises padavimui – iki 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos nuostatas šie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šios normos tikslai yra atskleisti ir Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, kuriame nurodyta, jog pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas yra ne pratęsti prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminus, bet suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant terminų pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šių terminų atnaujinimo pateikė asmuo, kuris turi subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
7. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nustato galimybę vaikams ir vaikaičiams atkurti nuosavybės teises į tėvų ir senelių iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą. Šioje byloje pareiškėja neteikė įrodymų apie J. B. turėtą nuosavybę. Be to, pareiškėjos sutuoktinis, testamentinis K. B. turto paveldėtojas, 2012 m. gegužės 28 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu išduoti pažymą apie buvusio Žemės savininko valdytą žemę. Prašymo atkurti nuosavybės teises, mirus K. B., E. D. nepateikė ir valios atkurti nuosavybės teises į Žemės savininko valdytą žemę neišreiškė. Vadovaujantis nuosavybės teisių į žemę atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į tai, kad E. D., kaip testamentinis K. B. (nuosavybės teisių perėmėjos) turto paveldėtojas, nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises ir teisminiu būdu neatnaujino termino prašymui pateikti, teismas laikė, kad teisių į iki nacionalizacijos valdytą Žemės savininko žemę E. D. neturėjo. Atsižvelgus į šias aplinkybes teismas sprendė, kad E. D. sutuoktinė neįgijo daugiau teisių, todėl pareiškėjai negali būti atnaujintinas terminas nuosavybės teisių atkūrimui, nes šis procesas nepradėtas. Be to, tiek jos miręs sutuoktinis, tiek pati pareiškėja jau 2012 m. birželio 2 d. žinojo faktus, jog J. B. dokumentų apie nuosavybės teisės į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), neturėjo.
8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nei Atkūrimo įstatymo normose, nei šio įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais minėto įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Sprendžiant pareiškėjos prašymą, būtina nustatyti, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, t. y. konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys, t. y. kad jos sutuoktinis 2012 m. birželio 2 d. raštu buvo suklaidintas NŽT Palangos skyriaus – nelaikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas darė išvadą, kad tiek pareiškėjai, tiek jos mirusiam sutuoktiniui žemės klausimai buvo žinomi, tačiau jie nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nepradėjo, prašymo atkurti nuosavybės teises nepateikė, į teismą atnaujinti praleistus terminus dėl subjektyvių priežasčių nesikreipė.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė, jog egzistavo objektyvios, nuo jos valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sukliudė praleidus įstatymo nustatytus terminus, operatyviai (be nepagrįsto delsimo) kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl pareiškėja neveikė kaip apdairus, rūpestingas, atidus asmuo šioje situacijoje, todėl tenkinti jos prašymo pagal jame išdėstytus motyvus nėra pagrindo.
III.
10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjos skundą patenkinti.
11. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad ji nelaikoma tinkamu subjektu pretenduoti atkurti nuosavybes teises į Žemės savininko valdytą žemę. Pareiškėja pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo neužvesta ne dėl E. D. kaltės. Iš E. D. 2012 m. gegužės 28 d. prašymo matyti, kad minėtas asmuo siekė atkurti nuosavybę į iki nacionalizacijos priklausiusį turtą, buvo aiškiai išreikšta jo valia, tačiau nerealizuota, t. y. neužvesta atkūrimo byla, dėl NŽT Palangos skyriaus akivaizdžiai neteisėtų veiksmų nurodant, esą E. D. nėra tinkamas pretendentas. Pareiškėjos sutuoktinis, kaip testamentinis įpėdinis, turėjo teisę atkurti nuosavybę, o šią teisę po jo mirties perėmė pareiškėja.
11.2. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad nuo 2012 m. tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis žinojo apie Žemės savininkui iki nacionalizacijos priklausiusį turtą. Teismas šios išvados įrodymais nepagrindė. Pareiškėjai apie minėtą turtą tapo žinoma tik 2022 m. birželio 2 d., kai Lietuvos centrinis valstybės archyvas pateikė pažymą Nr.R4-1828. Be to, prie pareiškėjos sutuoktinio 2012 m. gegužės 28 d. prašymo NŽT Palangos skyriui dokumentai apie J. B. iki nacionalizacijos priklausiusią nuosavybę taip pat nebuvo pridėti, tačiau minėtame prašyme buvo tiksliai nurodytas iki nacionalizacijos Žemės savininkui priklausęs žemės sklypo plotas – 4,07 ha, taigi, tokius duomenis pareiškėjos sutuoktinis įrašė ne pagal jam žinomus duomenis, o, tikėtina, pagal suinteresuoto asmens darbuotojo nurodytus duomenis 2012 m. gegužės 28 d. prašymo surašymo ant suinteresuoto asmens prašymo formos metu.
11.3. NŽT Palangos skyrius turėjo duomenis apie Žemės savininkui iki nacionalizacijos priklausiusį turtą, tačiau 2012 m. birželio 25 d. raštu nepagrįstai nurodė, jog negali suteikti informacijos apie buvusio savininko valdytą žemę, kadangi pateiktos dokumentų kopijos nesuteikia tokios teisės ir pagal įstatymo reikalavimus E. D. nėra teisėtas pretendentas į žemę.
11.4. Pareiškėja laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad ji nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybes teises buvo praleistas. Pareiškėja pažymi, kad teismas nepagrindė, kuo remiantis priėjo išvados, jog pareiškėjai apie Žemės savininkui iki nacionalizacijos priklausiusį turtą buvo žinoma ir tiek ji, tiek jos sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių į teismą dėl termino atnaujinimo nesikreipė.. Lietuvos centriniam valstybės archyvui pateikus 2022 m. birželio 2 d. pažymą, pareiškėja ir sužinojo apie Žemės savininko valdytą turtą, iš karto po to ėmėsi aktyvių veiksmų šiai jos paveldėtai teisei realizuoti , operatyviai kreipėsi į advokatą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą gali būti pripažintas svarbia terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidimo priežastimi tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prašymą dėl terminų atnaujinimo pateikęs pretendentas neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino, taip pat įrodomas tokios informacijos gavimo laikas, aplinkybės bei šaltinis. Be to, turi būti vertinamas pretendento elgesys siekiant įgyvendinti savo teises nuo sužinojimo momento. Jei pareiškėjai būtų buvę žinoma apie iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą, jai nebūtų reikėję kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Be to, pareiškėja neturėjo pradinio jos sutuoktinio prašymo NŽT.
11.5. Pareiškėja taip pat kritiškai vertina teismo argumentus, kad nepradėtame nuosavybės teisių atkūrimo procese atnaujinti terminą įrodymams apie giminystės ryšį su Žemės savininku nėra teisinio pagrindo. NŽT pažeidė gero administravimo bei teisėtų lūkesčių principą, dėl ko nebuvo pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. NŽT Palangos skyrius nesiūlė E. D. pateikti papildomų dokumentų teisei pretenduoti atkurti nuosavybę į Žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę pagrįsti, neinformavo, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka, nepasiūlė ieškoti papildomų dokumentų teisei atkurti nuosavybę realizuoti, tačiau nepagrįstai nurodė, jog jis nėra teisėtas pretendentas atkurti nuosavybę. Tai reiškia, kad NŽT Palangos skyrius suklaidino E. D., todėl dėl objektyvių priežasčių jis teisės atkurti nuosavybę į žemę visapusiškai nerealizavo. Tokiu būdu buvo pažeistas minėto asmens teisėtas lūkestis, kad jam bus atkurtos nuosavybės teises.
Atsiliepimas
12. Atsakovas NŽT Palangos skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl praleisto termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė, pripažinęs, kad pareiškėjos sutuoktinis iki savo mirties neįgijo subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl ir pareiškėja negali turėti daugiau teisių nei jos miręs sutuoktinis, Be to, teismas pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių nelaikė objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios priklausančiomis aplinkybėmis.
15. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo aspektu, tiek ir nesutinka su teismo aptartu terminų praleidimo priežąsčių vertinimu.
16. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
17. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai - iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.
18. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. asmuo turi būti: 1) turto savininku; 2) asmeniu, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmens sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininku, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 m.) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, – į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniu, vaiku (įvaikiu) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmeniu, kuriam turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmeniu, kuriam nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.
19. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir formuodamas šių įstatymo nuostatų taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad sprendžiant prašymą dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų terminų atnaujinimo kiekvienu konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šių terminų atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymu nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai) , t.y. įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą. Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-1062/2020).
20. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad asmens subjektinė teisė – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – atsiranda tik tada, kai asmuo įvykdo įstatyme nustatytas sąlygas: pateikia prašymą atkurti nuosavybės teises, pateikia tam reikalingus nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus.
21. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nacionalizacijos metu valdyto išlikusio nekilnojamojo turto (4,07 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime) savininkas buvo A. B.. Pats žemės savininkas, jo sūnus ir pastarojo teisių perėmėja K. B. mirė iki nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios. Pareiškėjos sutuoktinis E. D. yra testamentinis (duomenys neskelbtini) mirusios K. B. turto paveldėtojas, taigi pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuo 1991 metų galėjo pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau iki savo mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamai išreiškęs valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises bei kitų šiai procedūrai pradėti reikalingų dokumentų. Taigi nei pats turto savininkas, nei jo teisių perėmėjai, nei pareiškėjos sutuoktinis iki įstatymu nustatyto termino – 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo padavę prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. B. valdytą nekilnojamąjį turtą. Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos sutuoktinis nebuvo įgijęs subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurią galėtų paveldėti pareiškėja.
22. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme iki 2001 m. gruodžio 31 d. taip pat nebuvo įgijusi subjektinės teisės į A. B.nuosavybės teisių atkūrimą, neturėdama tokios teisės, ji negalėjo praleisti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų prašymo bei dokumentų pateikimo terminų, todėl ir terminų praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Tokios praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-611-629/2019; 2021 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1260-1062/2021 ir kt.).
23. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai, susiję su pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio elgesiu Atkūrimo įstatyme numatytų terminų praleidimo aspektu yra pertekliniai. Kartu pripažintina, jog apeliacinio skundo argumentai, susiję su priežastimis, kliudžiusiomis pareiškėjai ir jos sutuoktiniui kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar NŽT Palangos skyriaus veiksmais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu yra teisiškai nereikšmingi ir dėl jų kolegija plačiau nepasisako.
24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Nutartis neskundžiama.