Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijus Arminas, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prir ŽŪM dėl praleisto termino giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, kad pareiškėjai A. D. (duomenys neskelbtini) buvo žinoma, jog sutuoktinis E. D. (duomenys neskelbtini) palaikė labai šiltus santykius su J. B., gimusiu (duomenys neskelbtini,) (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šeima, kurie vaikų neturėjo ir E. D. rūpinosi kaip savo sūnumi. J. B. ir K. B. sulaukus garbingo amžiaus E. D. rūpinosi jų buitimi ir sveikata. (duomenys neskelbtini), mirė J. B., būdamas 71 metų. Pašlijus K. B. sveikatai 1985-02-21 Palangos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nuspręsta steigti rūpybą K. B. ir rūpintoju paskirti E. D.. K. B. mirė (duomenys neskelbtini), būdama 83 metų. 1982-10-14 K. B. buvo sudariusi testamentą, kuriuo po savo mirties visą turtą, iš ko jis bebūtų ir iš besusidėtų paliko E. D.. K. B. (duomenys neskelbtini), mirus, palikimą pagal testamentą priėmė E. D., 1990-09-05 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė E. D. (mirties priežastis - aterosklerozinė širdies liga). Metus iki mirties E. D. sveikatos būklė ėmė ženkliai šlyti, judėjimas E. D. sukeldavo dusulio priepuolius, kamavo širdies ritmo sutrikimai, tačiau, nors E. D. sveikatos būklė ir nebuvo gera, tačiau jo mirties niekas nesitikėjo, kadangi jam tebuvo 55 metai. Mirus E. D., jo mirtis neigiamai paveikė pareiškėją, dėl sutuoktinio mirties pareiškėja išgyveno emocinį sukrėtimą, pašlijo ir pareiškėjos sveikata.

Teigia, kad po E. D. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja, A. D.. Pareiškėja tebegyvena gyvenamąjame name (duomenys neskelbtini),, kuriame ilgus metus gyveno kartu su sutuoktiniu E. D., ir pareiškėjai buvo didelė staigmena, kai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palėpėje, tvarkydama senus šio gyvenamojo namo statybos dokumentus, tarp jų rado 2012-06-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus raštą, kuriuo atsakoma E. D. dėl A. B., J. B., su kuriuo E. D. palaikė artimus ryšius, tėvo, iki nacionalizacijos valdyto turto. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius minėtame 2012-06-25 rašte E. D. informuoja, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos.

Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2012-06-25 rašte nurodė, jog prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2012-06-25 raštu teigė negali suteikti E. D. informacijos apie buvusio savininko A. B. valdytą žemę, kadangi pateiktos dokumentų kopijos nesuteikia tokios teisės ir pagal įstatymo reikalavimus E. D. nėra teisėtas pretendentas į A. B. turėtą žemę.

Akcentuoja, kad apie tai, jog E. D. buvo kreipęsis į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių su prašymu suteikti informaciją, ar A. B., J. B. tėvas, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės, E. D. pareiškėjai nieko nepasakojo. Kadangi pareiškėja daugiau jokių dokumentų tarp senų popierių apie A. B. iki nacionalizacijos priklausiusį turtą nerado, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus buvo tik šis minimas 2012-06-25 raštas su atsakymu, jog E. D. nėra pretendentas į A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, E. D., kaip gali spręsti pareiškėja, tuo daugiau ir nebesidomėjo. Be to teigia, kad šis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus raštas gautas metai iki E. D. mirties, todėl tikėtina, jog aiškintis dėl tokio Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus atsakymo pagrįstumo E. D. sutrukdė ir pašlijusi sveikata. Nurodė, kad pareiškėjai buvo žinoma apie jos sutuoktinio E. D. artimus ryšius su J. B ir K. B., pati pas juos ne kartą su E. D. lankėsi, tačiau teigia, kad nei J. B., nei K. B. apie A. B. nuosavybės teise turėtą turtą - 4,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valdytą J.B tėvo A. B, nepasakojo, ir tai galima pateisinti tiek laikmečiu, kai sovietmečiu kalbų apie nuosavybę iki nacionalizacijos žmonės vengdavo, tiek ir amžiumi, kadangi tiek Jonui iki jo mirties (duomenys neskelbtini), tiek ir K.B iki jos mirties (duomenys neskelbtini), buvo reikalinga pagalba, jie abu buvo ligoti, todėl žinios apie A. B. turėtą žemę nebuvo perduotos, nes tuo laikotarpiu jos ir nebuvo aktualios, nes apie A. B. iki 1940 m. liepos 22 d. turėtos žemės susigrąžinimą sovietmečiu nebuvo net teorinių galimybių. J. B. ir K. B., pretendentai į A. B. iki nacionalizacijos turėtą turtą, mirė dar gerokai iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo ir Atkūrimo įstatymo priėmimo, todėl dar ir dėl šios priežasties nebuvo aktualu dalintis žiniomis apie iki 1940 m. liepos 22 d. turėtą turtą, nes kaip minėta, nuosavybės atkūrimo galimybės tuo metu neegzistavo ir ją apie nebuvo nė kalbos.

Teigia, kad A. D. apie tai, kad sutuoktinis E. D. siekė atkurti nuosavybę į A. B. iki nacionalizacijos turėtą nuosavybę, sužinojo tik 2022 metų pavasarį, todėl iš karto po to ėmėsi aktyvių veiksmų šiai jos paveldėtai teisei realizuoti. Archyvo dokumentai patvirtino, jog A. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo 4,7 ha (duomenys neskelbtini),.

Mano, kad pareiškėjos žiniomis, joks kitas asmuo negalėjo pareikšti ir nepareiškė iki šiol prašymo atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos A. B. nuosavybės teise priklausiusį 4,7 ha (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai pareiškėja prašo pripažinti šiame prašyme nurodytas aplinkybes, sąlygojusias termino praleidimą, svarbiomis ir terminą atnaujinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prie Palangos skyrius su pateiktu prašymu nesutinka ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991-07-31 iki 1997-07-09 reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-1454 ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, o nuo 1997-07-09 reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) bei kiti teisės aktai. Nurodo, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems atkuriamas turtas.

Pažymi, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, jog prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001-12-31, o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003-12-31. Asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti. Tvarkos 5 straipsnis reglamentuoja prašymų pateikimo tvarką ir terminus: prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti iki 2001-12-31. Vadovaujantis Tvarkos 11 punktu, piliečiai, praleidę nustatytąjį dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.

Akcentuoja, jog pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, nuosavybės teisės mirusiojo vardu perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis, jas atkuriant.

Paaiškina, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje esančius archyvinius dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę, nustatyta, kad Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Kunigiškių seniūnijos 1934-02-01 mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą buvęs žemės savininkas A. B. valdė 4,07 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini), 81 sklypą. Nurodo, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į A. B. valdytą žemę Atkūrimo įstatymu nustatytais terminais nebuvo pateikti ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nacionalinėje žemės tarnyboje nebuvo ir iki šiol nėra suformuota.

Teigia, kad pilietis E. D., testamentinis K. B. turto paveldėtojas, 2012-05-28 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių su prašymu išduoti pažymą apie buvusio žemės savininko A. B. valdytą žemę. Prašymo atkurti nuosavybės teises, (duomenys neskelbtini), mirus K. B., E. D. nepateikė ir valios atkurti nuosavybės teises į A. B. valdytą žemę neišreiškė.

Mano, kad E. D., kaip testamentinis K. B. (nuosavybės teisių perėmėjos) turto paveldėtojas, nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises (ir teisminiu būdu neatnaujino termino prašymui pateikti), teigtina, kad teisių į iki nacionalizacijos valdytą A. B. žemę jis, E. D., neturėjo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjos A. D. pateiktą prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl praleisto termino giminystės ryšį su žemės savininku įrodantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę.

1990-09-05 paveldėjimo pagal testamentą liudijime patvirtinta, kad K. B. gyvenamasis nams, (duomenys neskelbtini),, nurodyto turto įpėdinis yra E. D..

2012-05-23 Notaro liudijimu buvo patvirtinta, kad mirus K. B., palikimą pagal testamentą priėmė E. D..

2012-06-25 NŽT prie ŽŪM skyrius atsakydamas į E. D. prašymą negali suteikti informacijos apie buvusio savininko A. B. turėtą žemę, nes pareiškėjas nėra teisėtas pretendentas į A. B. teisėtą žemę.

E. D., kaip testamentinis K. B. (nuosavybės teisių perėmėjos) turto paveldėtojas, nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises (ir teisminiu būdu neatnaujino termino prašymui pateikti).

2013-08-13 Notaro liudijimu buvo patvirtinta, kad mirus E. D. palikimą, pagal įstatymą priėmė jo žmona, t.y. pareiškėja.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2022-06-02 pateikė pareiškėjai pažymą apie A. B. nekilnojamąjį turtą, jog pagal 1929-06-08 nutarimą Nr. 1252 dėl išperkamųjų mokesčių žemės sklypams nustatymo naujakurys A. B. buvo gavęs 4, 7 ha žemės sklypą Nr. 81 su išperkamaisiais mokesčiais. Taip pat nurodyta, kad daugiau duomenų apie J. B. žemės bei nekilnojamojo turto iš tėvo A. B. nerasta.

Pareiškėja teismui įrodymų apie giminystės ryšį su A. B. ir apie tai, jog A. B. nuosavybės teise turėjo 4,7 ha (duomenys neskelbtini), nepateikė.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų”, 11 punkte analogiškai nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami giminystės ryšį su savininku patvirtinantys įrodymai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turėjo pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004-10-26 galiojusi įstatymo redakcija) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001-12-31) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų terminas (iki 2003-12-31) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004-10-12 Įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004-10-26), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2003-10-14 įstatymo IX-1759 redakcija) 2 straipsnis nustato subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą. Tokiais asmenimis inter alia (tarp kitko, be kita ko) yra mirusio turto savininko, nepalikusio testamento, sutuoktinis, tėvai ir vaikai (3 punktas) bei turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (4 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra konstatavęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugą, pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali būti aiškinamas kaip sukuriantis bendrą pareigą susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki Konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams (žr. EŽTT 2009-07-21 sprendimą byloje A. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 27576/05). Susitariančioms valstybėms pasinaudojus savo turima plačia diskrecija nesuteikti teisės atkurti nuosavybės teises tam tikrų kategorijų buvusiems savininkams, šių asmenų reikalavimai atkurti nuosavybę negali būti grindžiami „teisėtais lūkesčiais”, kurių apsauga numatyta Pirmojo protokolo 1 straipsnyje (žr. EŽTT didžiosios kolegijos 2002-07-10 nutarimą dėl priimtinumo byloje G. ir G. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39794/98, 2009-06-30 nutarimą dėl priimtinumo byloje S. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17064/06).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat yra nurodęs, jog Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (grąžinimas į pirmesnę padėtį, visiškas buvusių teisių grąžinimas), bet ribotą restituciją (žr. 2007-09-06, 2010-12-22, 2012-10-11, 2013-09-11 nutarimus). Atitinkamai, įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką, nustatyti inter alia (tarp kitko, be kita ko) prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus. Tai darydamas įstatymų leidėjas privalo atsižvelgti į tai, kad nepagrįstai ilgi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo terminai, ypač nepagrįstas jų pailginimas (inter alia (tarp kitko, be kita ko) nevienkartinis pratęsimas), gali iškreipti patį nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo institutą (žr. Konstitucinio Teismo 2010-12-22 nutarimą).

Aptariant minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Įstatymų leidėjas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymų atkurti nuosavybės teises padavimui – iki 2001-12-31 (2001-09-03 Atkūrimo įstatymo Nr. IX-489 redakcija), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui – iki 2003-12-31 (2003-06-19 Atkūrimo įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pagal nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 Atkūrimo įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas šie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Aiškinamos normos tikslai yra atskleisti ir Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, kur yra nurodyta, kad pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas yra ne pratęsti prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminus, bet suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja praktiką, kad, sprendžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytų terminų pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimą, yra svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šių terminų atnaujinimo pateikė asmuo, kuris turi subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (žr., pvz., LVAT 2010-04-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1024/2010).

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktais, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie buvo turto savininkai; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; taip pat turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo ­pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į giminystės ryšiais nesusijusio asmens J. B. žemę. Kaip minėta, įstatymas numato galimybę vaikams ir vaikaičiams atkurti nuosavybės teises į tėvų ir senelių iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą. Šios bylos atveju, pareiškėja neteikia įrodymų apie J. B. turėtą nuosavybę. Be to pareiškėjos sutuoktinis E. D., testamentinis K. B. turto paveldėtojas, 2012-05-28 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių su prašymu išduoti pažymą apie buvusio žemės savininko A. B. valdytą žemę. Prašymo atkurti nuosavybės teises, (duomenys neskelbtini), mirus K. B., E. D. nepateikė ir valios atkurti nuosavybės teises į A. B. valdytą žemę neišreiškė. Vadovaujantis nuosavybės teisių į žemę atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į tai, kad E. D., kaip testamentinis K. B. (nuosavybės teisių perėmėjos) turto paveldėtojas, nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises ir teisminiu būdu neatnaujino termino prašymui pateikti, todėl laikytina, kad teisių į iki nacionalizacijos valdytą A. B. žemę E. D., neturėjo.Atsiželgus į visas šias aplinkybes nustatyta, jog E. D. sutuoktinė neįgijo daugiau teisių, todėl pareiškėjai negali būti atnaujintinas terminas nuosavybės teisių atkūrimui, nes šis procesas nepradėtas. Be to tiek jos miręs sutuoktinis, tiek pati pareiškėja jau 2012-06-02 žinojo faktus, jog J. B. dokumentų apie nuosavybės teisės į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), neturėjo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nei Atkūrimo įstatymo normose, nei šio įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais minėto įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis LVAT praktika, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą; kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2010-09-24 nutartį administracinėje byloje A858-1209/2010; LVAT 2010-06-18 nutartį administracinėje byloje A261-553/2010 ir kt.). LVAT yra pažymėjęs, kad minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., LVAT 2010-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-18/2010). LVAT praktikoje taip pat nurodoma, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., LVAT 2008-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014 ir kt.).

Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu asmuo įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (iki 2001-12-31 ir, atitinkamais atvejais, iki 2003-12-31), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., LVAT 2010-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-545/2010 ir kt.). Pagal administracinių teismų praktiką, nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą gali būti pripažintas svarbia terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prašymą dėl terminų atnaujinimo pateikęs pretendentas neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino pasibaigimo (žr., pvz., LVAT 2013-02-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-246/2013 ir kt.); kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių (žr., pvz., LVAT 2008-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1624/2008; 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-353-14 ir kt.); įrodžius, kad tikrai asmuo neturėjo galimybės žinoti apie tokį faktą (žr., pvz., LVAT 2008-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1876-08).

Apibendrinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog sprendžiant pareiškėjos prašymą, būtina nustatyti, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, t. y. konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2012-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2420/2012 ir kt.). Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, inter alia (tarp kitko, be kita ko) domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka patiems suinteresuotiems asmenims.

Kaip minėta, svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais siekia šių teisių realizavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos nurodytos priežastys, t. y. jog jos sutuoktinis E. D. 2012-06-02 raštu buvo suklaidintas NŽT Palangos skyriaus - nelaikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Darytina išvada, jog tiek pareiškėjai, tiek jos mirusiam sutuoktiniui žemės klausimai buvo žinomi, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nepradėjo, prašymo atkurti nuosavybės teises nepateikė, į teismą atnaujinti praleistus terminus dėl subjektyvių priežasčių nesikreipė.

Apibendrinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėja nepagrindė, kad egzistavo objektyvios, nuo jos valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sukliudė praleidus įstatymo nustatytus terminus, operatyviai (be nepagrįsto delsimo) kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja neveikė kaip apdairus, rūpestingas, atidus asmuo adekvačioje situacijoje, todėl tenkinti jos prašymą pagal jame išdėstytus motyvus nėra pagrindo.

Taip pat dar kartą pažymėtina, jog nėra pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nėra pradėtos šiuo klausimu procedūros, todėl laikytina, kad nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos valdytą A. B. žemę E. D., neturėjo, todėl ir pareiškėja neįgija daugiau teisių nei testatorius. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes laikytina, jog nepradėtame nuosavybės teisių atkūrimo procese atnaujinti terminą įrodymams apie giminystės ryšį su žemės savininku A. B. nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. D. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.