Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) E. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Eurikai Rulienei, išieškotojui S. O. ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjo E. P. skundas dėl antstolės E. R. veiksmų, kuriuo prašoma sustabdyti skolos bei vykdymo išlaidų išieškojimą iš lėšų, priteistų kaip neturtinė žala iki jis gaus darbą Alytaus pataisos namuose, prašo panaikinti piniginių lėšų areštą bei grąžinti lėšas, nes areštuojant už žiaurias kalinimo sąlygas priteistas lėšas buvo pažeistos CPK normos, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 30 str. nuostatos.

Antstolė 2015-02-19 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas atmestinas, nes išieškotojas perdavė vykdomąjį dokumentą vykdymui pagal CPK 586 str. 1 d. Iki išsiuntimo patvarkymo į Teisingumo ministeriją, iš išieškotojo nebuvo gautas joks prašymas sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus. CPK 739 str. nėra nurodyta, kad negalima išieškoti iš lėšų, kurios skolininkui priteistos kaip turtinė ar neturtinė žala. Remiantis CPK 733 str. antstolė parengė patvarkymą lėšas išmokančiam asmeniui, nurodydama, kokius veiksmus jis turi atlikti, todėl jokių Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių nepažeidė. Iki 2015-02-19 antstolės E. R. kontora jokių piniginių lėšų negavo.

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2015-02-25 paskelbiant pranešimą (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d., 34-36 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašė vykdomojoje byloje panaikinti antstolės 2014-12-19 patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. R032250, kuriuo nutarta areštuoti 80 000 Lt skolos bei 5743 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 85743 Lt sumą, esančią LR Teisingumo ministerijos žinioje, kurią priklauso išmokėti E. P. (vykd. b.l. 30). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar antstolė, vykdanti vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo, pagrįstai išieškojimą nukreipė į skolininko lėšas, skirtas jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Skundas grindžiamas argumentais, jog antstolė nepagrįstai pradėjo išieškojimą iš lėšų, kurios skirtos skolininko patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014-10-03 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2355-257/2014 skolininkui priteista iš valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teismas nustatė, kad pareiškėjui apie 450 dienų galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, kas sudarė pagrindą priteisti pareiškėjui 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Būtent į šias lėšas, skirtas pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, antstolė nukreipė išieškojimą.

CPK 688 str. 1 d. numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius paskitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkuiiš kitų asmenų. CPK 688 str. 1 d. nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 str. 2 d.). Vadovaujantis CPK 688 str. 3 d., nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turtoarešto aktą. Taip pat pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. yra nustatyta, jog, priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, arskolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ar pas trečiuosius asmenis.

Pažymėtina, kad CPK nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į sumas, skirtas neturtinei žalai atlyginti, išieškojimo iš šių sumų draudimas neįtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., kurio pažeidimu pareiškėjas grindžia antstolės veiksmų neteisėtumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtinta teisė į teisminę gynybą, o taip pat teisė į moralinės ir materialinės žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka, ačiau joks konkretus moralinės žalos atlyginimo neliečiamumas nėra įtvirtintas. Minėto Konstitucijos straipsnio nuostatos reikalauja, kad įstatymu būtų nustatytas toks teisinis reglamentavimas, kad asmuo, kuriam padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Pažymėtina, kad pareiškėjas, manydamas, jog jis dėl neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų patyrė neturtinę žalą, įgyvendino jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jo prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą buvo patenkintas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarime, tiek ir teismų praktikoje suformuotos pagrindinės nuostatos dėl neturtinės žalos sampratos neleidžia spręsti, jog nėra galimas išieškojimas iš sumų, priteistų neturtinei žalai atlyginti. Aplinkybė, kad skolininkui priteista tam tikra pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra panaudota jo prievolėms tretiesiems asmenims įvykdyti, negali būti pripažinta Konstitucijos 30 str. pažeidimu. Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 str. minimas draudimas būti kankinamam, draudimas žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgtis ar bausti, taip pat nėra susijęs su vykdymo veiksmais (išieškojimo iš priteistos neturtinės žalos) šioje vykdomojoje byloje.

2006-08-19 nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pasisakė dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 str. (2001-03-13 redakcija) 3 d. ir 7 str. (2001-03-13 redakcija) 7 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau minėtame nutarime nėra konstatuota, kad išieškojimas iš lėšų, skirtų neturtinei žalai atlyginti, yra negalimas. Pažymėtina, kad Konstitucijos 30 str. tik įtvirtina teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nereglamentuoja išieškojimo iš sumų, skirtų neturtinei žalai atlyginti, tvarkos. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis išieškojimo iš skolininko turto ir piniginių lėšų taisyklėmis, įtvirtintomis CPK. Pareiškėjas konkrečių argumentų dėl to, kokiu būdu antstolės veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., nėra nurodęs, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, šis pareiškėjo argumentas laikytinas deklaratyviu, teisiškai nepagrįstu.

Teismų praktikoje pažymima, kad CPK 668 str. nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius. CPK 739 str. yra išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Minėtame straipsnyje nurodytas pinigų sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas yra baigtinis, o jame pinigų sumos, kurios skirtos neturtinei žalai atlyginti, nėra nurodytos. Taigi nesant draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, priteistą neturtinei žalai atlyginti, antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko naudai priteistą 6000 Lt sumą, skirtą neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo minimo CPK 739 str. taikymas, jog negalima išieškoti iš kompensacinių išmokų, yra nepagrįstas. Minėtame CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, t. y. išmokos, pašalpos ir kt. sumos, yra specialios paskirties, jos glaudžiai susijusios su pačiu asmeniu, jo socialiniu statusu, taip pat darbiniais santykiais, todėl įstatymų leidėjas, numatydamas tokius išieškojimo iš jų vykdymo procese ribojimus ir draudimus, siekia užtikrinti skolininkui bent minimalų pragyvenimo lygį, nes vykdymo procese turi būti apsaugotos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisės bei teisėti interesai. Tačiau skolininkui esant įkalinimo įstaigoje jo minimalūs poreikiai yra užtikrinami, kadangi atliekant bausmę E. P. yra išlaikomas valstybės, o, be to, pareiškėjas nenurodė, kokie jo būtiniausi poreikiai turėtų būti tenkinami iš šių lėšų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam priteistos piniginės lėšos priklauso kuriai nors iš CPK 739 str. išvardintų pinigų sumų kategorijų. Taigi CPK 736 str. įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko banko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio, – CPK 668 str. 1 d. įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-31-881/2012). Nagrinėjamoje byloje skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog priteistos lėšos yra vienintelės jo turimos lėšos, nes pareiškėjui esant laisvės atėmimo įstaigoje jo būtiniausi poreikiai yra patenkinami.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad patyrė neturtinę žalą dėl suluošinimo ar kitaip sužalojus sveikatą, dėl ko turėtų būti taikoma CPK 737 str. 4 d. nuostata, numatanti išieškojimo iš sumų, gautų minėtai žalai atlyginti, apribojimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog antstolė, vykdydama 2012-12-05 Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. N1-126-116/2012 pagrįstai ir nepažeisdama CPK 668 str., 737 str. ir 739 str. nustatytų reikalavimų priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Kadangi antstolės veiksmai nukreipiant išieškojimą į jam priteistą žalą yra teisėti, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas,

nutaria:

pareiškėjo E. P. skundo dėl 2014-12-19 patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą panaikinimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei Eurikai Rulienei grąžinti vykdomąją bylą Nr.0069/13/00806.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.