- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- N1-126-116/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41--1-00230-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Nukentėjusysis
- S. O.
- Civilinis ieškovas
- V. O.
- Kaltinamasis
- A. L., E. P.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė, Edmundas Jankaitis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos moksleivis, 8 klasių išsilavinimo, teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nuosprendžiu pagal LR baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 d., baudžiamoji byla nutraukta; remiantis LR baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 d. 3 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas; Šiaulių apygardos teismo 2011-09-20 nuosprendžiu pagal LR baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 d. ir 180 straipsnio 2 d., 135 straipsnio 2 d. 9 p. šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 9 punktą; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Šiaulių apygardos teismo 2005-05-19 nuosprendžiu pagal LR baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 d. 8 p. 5 metamas laisvės atėmimo; Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-01-18 nuosprendžiu pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 d. 1 metams laisvės atėmimo; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-09-28 nuosprendžiu pagal LR baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 d. 30 parų arešto; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nuosprendžiu pagal LR baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 d. 20 parų arešto; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-02-09 nuosprendžio pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimo; Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-07-11 nuosprendžiu pagal LR baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 4 d. galutinė bausmė paskirta 2 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 9 punktą; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji A. L., E. P. 2011 m. spalio 7 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, tyčia dėl chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų E. P., pargriovus S. O. ant žemės ir kojos keliu jį prispaudus per pilvo sritį, po to sudavus apie 3 kartus kumščiu į krūtinės sritį, kumščiu trenkus į veidą ir vieną kartą spyrus, A. L. spyrus apie 8 kartus S. O. į galvos sritį, apie 3 kartus abiem kojomis užšokus gulinčiam S. O. ant galvos bei apie 2 kartus kojos kulnu smogus į veido sritį, nukentėjusiajam S. O. padarė kraujosruvas akių vokuose, veido dešinėje, dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio dešinės pusės, dešinės akiduobės lūžį, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis kaktinėse skiltyse su galvos smegenų koma, tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam S. O. sveikatą.
Tokiu būdu ir veiksmais A. L., E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 9 punkte.
Taip pat kaltinamieji A. L., E. P. 2011 m. spalio 7 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., plėšimo iš nukentėjusiojo S. O. metu, tomis pat aplinkybėmis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu tyčia panaudoję fizinį smurtą prieš S. O. tikslu užvaldyti jo turtą, plėšimo būdu jį užvaldė. Kaltininkų nusikalstama veika pasireiškė tokiais veiksmais: E. P., pargriovus S. O. ant žemės ir kojos keliu jį prispaudus per pilvo sritį, po to sudavė apie 3 kartus kumščiu į krūtinės sritį, kumščiu trenkė į veidą ir vieną kartą spyrė, A. L. spyrė apie 8 kartus S. O. į galvos sritį, apie 3 kartus abiem kojomis užšoko gulinčiam S. O. ant galvos bei apie 2 kartus kojos kulnu smogė į veido sritį, nukentėjusiajam S. O. padaryti kraujosruvas akių vokuose, veido dešinėje, dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio dešinės pusės, dešinės akiduobės lūžį, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis kaktinėse skiltyse su galvos smegenų koma. Tokiu būdu, pavartoję fizinį smurtą, kaltinamieji pagrobė S. O. priklausančius mobilųjį telefoną „LG KP 500“ su SIM kortele, kurio vertė 200 Lt, sidabrinę grandinėlę, kurios vertę 680 Lt, balto metalo apyrankę su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 150 Lt, rankinį laikrodį „QMAX“, kurio vertė 100 Lt, , piniginę, kurios vertė 10 Lt, kurioje buvo 7 Lt ir 3 vnt. raktų, kurių bendra vertė 10 Lt, ir pirštines, kurių vertė 90 Lt, tuo nukentėjusiajam S. O. padarydami 1247 Lt turtinę žalą.
Tokiu būdu kaltinamieji A. L., E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis A. L. savo kaltę pripažino. Parodė, kad 2011 metų spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, kartu su E. P., A. ar A., tiksliai pasakyti negali, buvo namuose ir gėrė. Vakare, tikslios valandos nežino, galėjo būti 21–22 val., E. P. pasiūlė eiti į miestą. Pasivaikščioję po miestą, grįžo namo, ėjo pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), jis nuėjo atlikti gamtinių reikalų, o E. liko laukti ant šaligatvio. Pamatė, kad kažkoks vaikinas guli ant žemės, o E. jį paėmęs už apykaklės. Tada E., laikydamas vaikiną už apykaklės, gulintį nusitempė link jo. Paskui E. koja prispaudė vaikiną per pilvą, kad šis negalėtų atsistoti. E. paklausė vaikino: „Ar tu ką nors turi“. Vaikinas atsakė, kad nieko neturi. E. pasilenkęs apieškojo jo kišenes ir ištraukė ar mobiliojo ryšio telefoną, ar piniginę, tiksliai pasakyti negali, nes nematė. Dar kartą E. P. paklausė vaikino: „Ar dar ką nors turi“. Vaikinas pasakė, kad nieko neturi, ir tada jis, priėjęs arčiau vaikino, spyrė vieną kartą vaikinui į dešinį šoną. Kur tiksliai pataikė, pasakyti negali. Po to E. P. pamatė pas vaikiną ant kaklo pilko metalo grandinėlę, ją E. P. atsegė nuo kaklo ir pasiėmė sau. Matė, kaip E. P. gulinčiam vaikinui rankos kumščiu sudavė tris smūgius į krūtinę. Vaikinas pradėjo kosėti, dusti. Tada E. P. kumščiu trenkė gulinčiam vaikinui vieną kartą į veidą, ir spyrė. Kur pataikė, nematė. Matė, kad vaikinas gulėjo atsimerkęs, nebuvo praradęs sąmonės. Einant namo E. P. parodė, ką paėmė iš vaikino, jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną, piniginę, kurioje buvo 7 litai, ir grandinėlę. Ryte E. P. namuose nebebuvo. Paklausė draugo, kur E., jis pasakė, kad E. jam padavė grandinėlę ir telefoną o pats kažkur išėjo. E. draugas pasiūlė parduoti telefoną. Jis jo paklausė, ar E. leido, jis pasakė, kad leido. Jis paskambino savo draugui K. K. ir pasiūlė pirkti telefoną. Abu su E. P. draugu nuėjo susitikti su K. K.. E. P. draugas susitarė, kad K. K. nupirks telefoną už 100 litų. K. K. padavė pinigus E. P. draugui. Po to grįžo į namus. Po kurio laiko atėjo E. P.. Jo draugas jam padavė pinigus. O jam E. P. sakė: „Tu to vaikino nemušei, tai nieko ir negausi“. Grandinėlė liko pas E. P., o kur piniginė, nežino. Gailisi, pripažįsta civilinius ieškinius, nesutinka dėl jų dydžių.
Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad minimu kaltinime laiku, 2011 m. spalio 7 d. vakare, apie 19 val., jis kartu su savo draugu A. C. atvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto pas draugę R. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini) mieste. Jos namuose buvo ir jos brolis A. L.. Gėrė alkoholius gėrimus. Vakare, apie 23 val., tikslaus laiko nurodyti negali, sugalvojo nueiti į (duomenys neskelbtini) miesto centrą, nes norėjo susitikti su savo draugu Ed.. Eiti į miesto centrą kartu pasisiūlė ir A. L.. Jie išėjo kartu, o namuose pas R. liko draugas A.. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo, kad iš paskos eina kažkoks vaikinas, kuris jam buvo nepažįstamas. Minėtą vaikiną pastebėjo ir A. L., ir pastarasis atsisukęs į minėtą vaikiną jam pasakė kažką įžeidžiančio, bet ką, tiksliai nepamena. Nepažįstamas vaikinas kažką A. atsakė, ir jie abu susiginčijo. Tada jis apsisuko ir priėjo prie nepažįstamo vaikino, sugriebė jam už rūbų krūtinės srityje ir nustūmė jį į šoną nuo šaligatvio. Pastūmė minėtą vaikiną, šis nugriuvo ant žemės. Tada A. L., pribėgęs prie gulinčio vaikino, spyrė pastarajam į galvos sritį apie 7–8 smūgius. Po minėtų smūgių A. L. 2 ar 3 kartus savo abiem kojomis buvo užšokęs ant gulinčio vaikino galvos. Bandė drausminti A. L., į jo raginimus nekreipė jokio dėmesio ir vėl priėjęs prie gulinčio ant žemės vaikino, kojos kulnu sudavė 1 ar 2 kartus pastarajam į veido sritį. Po minėtų smūgių matė, kaip A. L. pasilenkęs prie gulinčio ant žemės vaikino apieškojo jo kišenes, bet ką iš minėto vaikino pagrobė, jis nematė, nes tuo metu buvo tamsu. Einant namo A. L. rodė mobiliojo ryšio telefoną, jo markės neįsidėmėjo, bet buvo juodos spalvos. Daugiau A. L. nieko nerodė ir nieko nesakė apie tai, ką iš minėto vaikino pagrobė. Grįžę pas A. L. į namus abu nuėjo miegoti. Kitos dienos ryte atsikėlęs jam A. L. pasakė, kad minėtą telefoną anksti ryte pardavė kažkokiam vaikinui, gavo 100 litų. Gautus pinigus visi išleido alkoholiui. Kaltinamasis E. P. su civiliniais ieškiniais iš esmės sutinka, tik prašo mažinti juos, ypač nukentėjusiajai.
Nukentėjusysis S. O. parodė, kad dėl jo sumušimo, dėl jo pasekmių nurodyti tikslių įvykio detalių negali. Atsimena tik tai, kad buvo išėjęs į diskoteką į (duomenys neskelbtini) kultūros namus. Tai galėjo būti 2011 m. spalio 7 d. vakare, apie 20 val. Diskotekoje buvo iki 24 val. Prisimena, kad buvo du smūgiai, vienas iš priekio, kitas iš nugaros, po šių smūgių nieko nepamena. Atmintį pradėjo po truputį atgauti likus kokiai savaitei iki išrašymo iš (duomenys neskelbtini) klinikų, nes ten gydėsi, t. y. apie 2011 metų gruodžio mėnesio vidurį. Po įvykio pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono „LG KP500“, jis buvo juodos spalvos, liečiamu ekranu, kuriame buvo įdėta Tele2 „Pildyk“ SIM kortelė, numeris (duomenys neskelbtini). Telefone taip pat buvo „Mikro SD“ atminties kortelė 4 GB talpos, telefono vertė kartu su SIM kortele ir „Mikro SD“ kortele, 200 Lt. Pasigedo sidabrinės grandinėlės, kuri buvo ant kaklo, ji buvo stambaus pynimo, svėrė 120 g, jos vertė yra 680 Lt, balto metalo apyrankės, kurią nešiojo ant rankos, kuri buvo sudaryta iš atskirų plokštelių, ir ant kiekvienos plokštelės buvo iškalta po atskirą raidę, kurių junginys sudarė užrašą „(duomenys neskelbtini)“, minėtą apyrankę pirko Prancūzijoje, jos vertė 150 Lt, laikrodžio, kurį nešiojo ant rankos, jis buvo baltos spalvos su metaline baltos spalvos apyranke. Laikrodis buvo su rodyklėmis, su „QMAX" prekiniu ženklu, laikrodžio vertė 100 Lt, juodos spalvos odinės piniginės, kuri buvo užtraukiama užtrauktuku ir viename jos šone buvo atskiras skyrelis, kuris užtraukiamas užtrauktuku, skirtas prikabinti ir laikyti raktus. Piniginės vertė yra 10 Lt, o piniginėje buvo 7 Lt ir 3 vnt. raktų, jų 1 vnt. vertė 10 Lt. Prašo priteisti 80000 litų neturtinės žalos.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. O. parodė, kad S. O. yra jos nepilnametis sūnus, jie gyvena kartu. 2011 m. spalio 7 dieną, tikslaus laiko nurodyti negali, apie 20 val. S. O. išėjo į diskoteką. Sūnus S. su savimi turėjo juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kuriame buvo įdėta Tele2 „Pildyk“ išankstinio mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Ant kaklo S. turėjo stambaus pynimo sidabrinę grandinėlę, turėjo ir juodą nedidelę dirbtinės odos piniginę, užtraukiamą vienu užtrauktuku. Nesulaukusi sūnaus nuėjo miegoti, o ryte apie 10.30 val. į namus atvyko policijos pareigūnas. Pranešė, kad S. yra (duomenys neskelbtini) klinikų Reanimacijos skyriuje. S. buvo visas sumuštas. Bendraujant su medikais apie sūnaus sveikatos būklę, pastarieji minėjo, kad S. yra nesąmoningas, ir kad jam padaryti nosies, žandikaulio ir akiduobės kaulų lūžiai. Būnant (duomenys neskelbtini) klinikoje medikai atidavė S. rūbus. Pasigedo jo mobiliojo ryšio telefono „LG“, stambaus pynimo sidabrinės grandinėlės ir piniginės, kurioje buvo kažkiek pinigų. Mobiliojo ryšio telefoną įvertino 200 Lt, sidabrinę grandinėlę įvertino 680 Lt, piniginę įvertino 10 Lt, taip pat pasigedo rankinio baltos spalvos laikrodžio „QMAX“ su metaline baltos spalvos apyranke, laikrodžio vertė 100 Lt. Pasigedo medžiaginių su zomša pilkos ir juodos spalvos pirštinių, skirtų motociklininkams, jų vertė – 90 Lt, taip pat sūnaus balto metalo apyrankės, kuri buvo sudaryta iš atskirų plokštelių ir ant kiekvienos plokštelės buvo iškalta po atskirą raidę, raidžių junginys sudarė užrašą „(duomenys neskelbtini)“, apyrankės vertė – 150 Lt. Prašo priteisti 3019,04 litų turtinės žalos, 15000 litų neturtinės žalos.
Liudytojas K. K. parodė, kad 2011 m. spalio 8 d. jis buvo pas savo seserį G. Z. namuose. Ryte išėjo į lauką prie laiptinės, nuo namo penktos laiptinės prie jo priėjo A. L. su kažkokiu draugu, kurio nepažinojo, matė pirmą kartą. A. L. K. K. pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną. Tada tas nepažįstamas vaikinas iš striukės kišenės išsitraukė juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną ir padavė jį apžiūrėti. Tai buvo „LG“ telefonas, liečiamu ekranu. Apžiūrėjo minėtą telefoną, kadangi jis buvo išjungtas, jį įjungė, pamatė, kad jis veikia, bet nėra SIM kortelės. Nepažįstamam vaikinui padavė 100 Lt ir, pasilikęs telefoną. A. L. su draugu nuėjo į parduotuvę. Vakare apie 17 val. išėjo į lauką parūkyti ir prie laiptinės sutiko A. L. su tuo pačiu nepažįstamu vaikinu, su jais kartu buvo ir E. P., kurį pažįsta tik iš matymo. Vaikinai prie laiptinės gėrė alų. Būnant prie minėtų vaikinų, į jo jau naudojamą mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kurį ryte buvo įsigijęs, kažkas parašė SMS žinutę. Jis išsitraukė telefoną iš striukės kišenės, o tai pamatęs E. P. pasakė: „Atsargiau su tuo telefonu, nes jis yra vogtas“.
Liudytoja Z. Š. parodė, kad tikslaus laiko neatsimena, tai buvo savaitgalis, ir apie 16 val. į namus grįžo sūnus J. Š., jis pasakė, kad nori nusipirkti sidabrinę grandinėlę. Tą grandinėlę jis jau buvo užsidėjęs ant kaklo ir parodė. Taip pat J. pasakė, kad grandinėlę perka iš savo draugo, bet nepasakė, iš kokio draugo. Liudytoja paklausė, už kokią pinigų sumą pirks grandinėlę, sūnus buvo pasakęs, kad už 60 Lt, ir prašė pinigų. Ji pasakė, kad duos jam pinigų, kad galėtų nusipirkti grandinėlę. Maždaug už valandos į namus atėjo trys vaikinai, iš jų vienas buvo pažįstamas – tai E. P.. E. P. pasakė, kad atėjo dėl grandinėlės. Ji iš karto suprato, kad dėl grandinėlės, apie kurią minėjo sūnus J.. Ji pasakė, kad turi tik 35 Lt, o likusius atiduos vėliau. E. P. sutiko, kad ji duotų 35 Lt. E. P. pasiėmęs pinigus išėjo, o likusių pinigų po kelių dienų taip ir neatėjo.
Liudytojas A. C. parodė, kad spalio 7 d., atsimena, kad tai buvo penktadienis, E. P. pasiūlė kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas R. L.. Sutiko, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į R. namus. Namuose kartu dar buvo A. L., jie visi gėrė alų. Tą vakarą išgėrė apie tris butelius 2 litrų talpos alaus. A. L. su E. P. sugalvojo eiti į (duomenys neskelbtini) miesto centrą. Vaikinai sakė, kad eina reikalų tvarkyti. Maždaug už 30–40 min. abu vaikinai grįžo ir toliau gėrė alų. Jiems begeriant, E. P. pasakė, kad jie su A. L. sumušė kažkokį vaikiną ir atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus. Kokią pinigų sumą atėmė, neįvardijo, bet E. P. sakė, kad buvo keli litai. Tada A. L. parodė, kokį atėmė mobiliojo ryšio telefoną, tai buvo juodos spalvos „LG“ mobiliojo ryšio telefonas. E. P. su A. L. pasakojo, kad jie buvo parkelyje ar pušynėlyje, laukė kol kas eis pro šalį. Iš viso jų pokalbio suprato, kad pirmas veiksmus atliko E. P., jis priėjęs prie kažkokio vaikino jį sugriebė ir numetė į šoną, o tada prie jo pribėgęs A. L. smūgiavo jam į galvą. Kas iš vaikinuko atėmė jo daiktus, jie nekalbėjo. E. P. minėjo, kad buvo keli litai, o A. L. buvo parodęs mobiliojo ryšio telefoną. Kitos dienos ryte A. L. jo paprašė duoti paskambinti savo mobiliojo ryšio telefoną. Pakalbėjęs A. L. paprašė eiti su juo kartu į lauką, nesakė, dėl ko. Išėję į lauką nuėjo prie paskutinės daugiabučio namo laiptinės. Kai jie buvo ten, į lauką išėjo kažkoks vaikinas, jį matė pirmą kartą. Suprato, kad jį pažinojo A. L.. Šis minėtam vaikinui pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną ir jį parodė. Tai buvo tas pats telefonas, kuris naktį buvo pagrobtas. Kiek atsimena, minėtas vaikinas nupirko iš A. L. telefoną, sumokėjo už jį A. L. 100 Lt. Už gautus pinigus A. L. nupirko alaus ir cigarečių.
Motyvuojamoji dalis
Nepilnamečio kaltinamojo A. L. atstovas pagal įstatymą, atsakovas R. L. parodė, kad įvykio nematė, apie jį nežino. Patvirtino, kad 2011 m. spalio mėnesį savo namuose girdėjo sūnaus A. pokalbį su E. P., jie ginčijosi dėl grandinėlės, girdėjo E. P. pasakytą frazę: „Tau pinigai nepriklauso“. Mano, kad pareikštų civilinių ieškinių sumos per didelės.
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas J. Š. parodė, kad 2011-10-09 į namus atėjo jo draugai: E. P., A. L.. Kartu su jais buvo dar vienas nepažįstamas vaikinas, tai, kaip suprato, buvo E. P. draugas, jį matė pirmą kartą ir jo vardo ir pavardės nežino. Minėti vaikinai pasiūlė ateiti pas A. L. į namus išgerti alaus. Po kiek laiko jis nuėjo pas A. į namus. Namuose buvo E. P., A. L. ir E. P. draugas. Geriant alų E. pasiūlė pirkti sidabrinę grandinėlę ir, ją ištraukęs iš savo kelnių kišenės, parodė. Liudytojas apžiūrėjęs jo paklausė, kiek jis nori už minėtą grandinėlę. E. pasakė, kad už ją nori 60 Lt. Jis E. pasakė, kad eina iki namų ir paprašys savo mamos Z. Š. pinigų, kiek ji duos pinigų, už tiek grandinėlę ir nusipirktų. Su tokiu pasiūlymu E. sutiko, ir jis, pasiėmęs iš jo grandinėlę, nuėjo namo. Namuose jis mamai parodė grandinėlę ir pasakė, kad už ją reikia sumokėti 60 Lt. Mama tiek pinigų neturėjo ir pasakė, kad turi tik 35 Lt. Tuo metu jam paskambino vienas pažįstamas ir pasiūlė darbą Vilniuje, bet reikėjo iš karto išvažiuoti į Vilnių. Liudytojas greitai susidėjęs savo asmeninius daiktus išvažiavo į Vilnių. Važiuojant į Vilnių, paskambino mama ir pasakė, kad yra atėję trys vaikinai dėl grandinėlės. Mamai pasakė, kad jiems paduotų tuos 35 litus už grandinėlę. Jo žiniomis, mama už minėtą grandinėlę pinigus sumokėjo E. P.. Vėliau grįžus iš Vilniaus ir sutikus A. jis pasakė, kad grandinėlė yra vogta, ją reikia nunešti į policiją, nes policijos pareigūnai jos ieško. Grandinėlę atnešė į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą. (1 t., 159 b. l.; 2 t, 60–61 b. l., parodymai perskaityti).
Be šių įrodymų kaltinamųjų A. L., E. P. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodoma baudžiamojoje byloje esančiais, teismo ištirtais ir įvertintais rašytiniais įrodymais.
Kaltinamasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus nusikaltimo padarymo vietoje (1 t., 105–108 b. l.) nurodė, kur pradėjo mušti S. O., kaip sudavė jam smūgius, kur jį pargriovė, kur spardė ir kaip pagrobė nukentėjusiojo turtą.
Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus nusikaltimo padarymo vietoje (1 t., 122–125 b. l.) nurodė iš esmės tas pačias nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes: kur sutiko nukentėjusįjį S. O., kur jį pradėjo stumdyti, kurioje vietoje E. P. smūgiavo nukentėjusiajam, kur parkritusį spardė.
Kaltė įrodoma ir akistatos tarp įtariamųjų A. L. ir E. P. 2011-11-05 protokolu (1 t., 178–180 b. l.);
daiktų pateikimo 2011-10-13 protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš K. K. paimtas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „LG“ (1 t., 21 b . l.);
daiktų pateikimo 2011-11-17 protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš J. Š. paimta 47 cm ilgio balto metalo grandinėlė (1 t., 160 b. l.);
apžiūros 2011-11-17 protokolu (su fotolentelėmis), kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti: mobiliojo ryšio telefonas ir balto metalo grandinėlė (1 t., 161–164 b. l.);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012-01-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 226–227 b. l.) konstatuojama, kad S. O. nusikaltimo padarymo metu padaryti tokie sužalojimai: kraujosruvos akių vokuose, veido dešinėje, dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio dešinės pusės, dešinės akiduobės lūžis, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis kaktinėse skiltyse su galvos smegenų koma. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, 6.6.3 punktais, sužalojimų visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti trimis ir daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui.
Taigi byloje surinkti ir ištirti įrodymai, tarp jų kaltinamojo A. L. prisipažinimas, kaltinamojo E. P. dalinis prisipažinimas, nukentėjusiojo S. O., nukentėjusiosios, civilinės ieškovės V. O., liudytojų K. K., A. C., Z. Š. parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada apie sužalojimų pobūdį, lokalizaciją ir būdą patvirtina, kad kaltinamieji A. L., E. P. nukentėjusiojo S. O. atžvilgiu padarė dvi nusikalstamas veikas: S. O. buvo apiplėštas, jam buvo sutrikdyta sveikata dėl chuliganiškų, savanaudiškų paskatų. Kaltinamųjų A. L., E. P. kaltę paneigiančių įrodymų ikiteisminio tyrimo institucija nepateikė, teismas teisminio nagrinėjimo metu nenustatė. Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamieji nukentėjusįjį S. O. sužalojo gindamiesi nuo jo pavojingo kėsinimosi į jų sveikatą ar gyvybę, kad kaltinamieji nukentėjusįjį tyčia sužalojo staiga labai susijaudinus dėl paties nukentėjusiojo S. O. neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininkus poelgio.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimti galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Kaltinamieji A. L., E. P. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį S. O. užvaldydami pastarojo turtą. Nukentėjusysis buvo parblokštas ant žemės ir sumuštas. Po to buvo paimti nukentėjusiojo mobilusis telefonas „LG KP 500“ su SIM kortele, sidabrinė grandinėlė, balto metalo apyrankė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, rankinis laikrodis „QMAX“, piniginė, kurioje buvo 7 Lt, ir 3 vnt. raktų, pirštinės. Teismas mano, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami (BK 24 str. 1 d.), baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus jau minėto BK 180 straipsnio dispozicijoje.
Byloje surinkti įrodymai rodo, kad abu kaltinamieji spardė į galvą ir veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia suprato, kad savo nusikalstamais veiksmais sukelia pavojų žmogaus sveikatai, numatė, kad savo veiksmais gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir vienodai siekė bet kokių padarinių, o padariniai nustatyti – sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo sužalojimo mastas nustatytas teismo medicinos instituto specialisto išvadoje, joje nurodyta, kad, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, 6.6.3 punktais, sužalojimų visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu atveju, kai keli asmenys tiesiogiai dalyvauja plėšime ir naudoja smurtą prieš nukentėjusįjį, tai yra visi bendri veiksmai ir nesant galimybių atriboti veiksmų, atsakomybė už pasekmes tenka abiem vienodai, t. y. bendra atsakomybė ne tik už plėšimą bet ir už sunkų sveikatos sutrikdymą. Įrodymų visumos analizė duoda pakankamai pagrindo teigti, kad kaltinamieji A. L., E. P. kaltiname nurodytu laiku ir vietoje tyčia sumušė nukentėjusįjį S. O., jį sunkiai sužalojo, taigi tarp kaltinamųjų tyčinių veiksmų ir kilusių žalingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl už kilusius padarinius visiškai atsakingi kaltinamieji. Kaltinamųjų veikos paskatos ir motyvas buvo chuliganiški, savanaudiški, t. y. kaltininkai be jokios reikšmingos tam priežasties, viešoje vietoje, siekdami pademonstruoti save ir savo nepagarbą visuomenėje priimtoms elgesio normomis ir taisyklėmis, sumušė kitą asmenį, jį sunkiai sužalodami. Kai plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas tyčia, iš chuliganiškų, savanaudiškų paskatų, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 str. 1 d., ir pagal BK 135 str. 2 d. 8, 9 p. p., nes LR BK 180 str. l d. neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 str. 2 d.8, 9 p. p. dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų, chuliganiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų A. L., E. P. nusikalstamos veikos – plėšimas, sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų, chuliganiškų paskatų, kurias teismas pripažino įrodytomis, ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos teisingai, todėl palieka tą pačią šių veikų kvalifikaciją.
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimus padarė, veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str.1 d. 2 p.).
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.
Skirdamas kaltinamiesiems A. L., E. P. bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį. Svarstydamas ir individualizuodamas kiekvienam kaltininkui skiriamų bausmių pobūdį ir dydį, teismas primena, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatos reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, be kitų aplinkybių (nusikaltimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio ir kt.) atsižvelgtų į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes, lengvinančias bei sunkinančias pastarojo atsakomybę.
Bendrieji bausmės skyrimo pradmenys nurodo, kad teismas skiria bausmę atsižvelgdamas į įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytas ribas (BK 54 str.). Tai bendroji taisyklė, kuri nustato, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikaltimą. Kiekvienas nusikaltimas turi savų individualių ypatumų ir teismas, skirdamas bausmę, privalo juos teisingai įvertinti. Todėl BK 62 str. numato išimtį iš bendros taisyklės ir leidžia teismui skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tai reiškia, kad bausmė gali būti geriau individualizuojama ir užtikrinamas jos teisingumas. Tačiau tokia išimtis gali būti daroma tiktai tada, kai teismas įsitikina, jog to straipsnio sankcijoje numatytoji net švelniausia bausmės rūšis bei jos minimumas yra per sunki kaltininkui, ir paskirti ją už atitinkamą nusikaltimą būtų visiškai neteisinga. Teismas nenustatė kaltinamiesiems BK 62 str. numatytų sąlygų, leidžiančių skirti švelnesnę bausmės rūšį.
Įstatymo leidėjo kvalifikuotas plėšimas (BK 180 str. 1 d.) priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. ) – labai sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str. 6 d.). Už juos numatyta: areštas, terminuota laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas jos dydį, teismas vertina kaltinamųjų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininkų asmenybes. Skirdamas bausmes dėl plėšimo iš nukentėjusiojo, nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, teismas atsižvelgia į kiekvieno iš kaltinamųjų dalyvavimo darant šias nusikaltimas veikas vaidmenį ir padarytų veikų pobūdį.
Skiriant kaltinamajam A. L. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, iš esmės nuosekliai davė parodymus apie padarytą nusikaltimą ir jo motyvus, tačiau nusikalto esant dviem atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėms, kad padaryti tyčiniai, vienas apysunkis, kitas labai sunkus, ir pavojingi nusikaltimai. Baustas administracine tvarka, teistas, pakaltinamas. Kaltinamasis A. L. nusikalto būdamas nepilnametis. Skirdamas bausmę šiam kaltinamajam, teismas vadovaujasi ne tik minėtomis bausmės skyrimo nuostatomis, bet atsižvelgia ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, t. y. į BK 91 str. 3 d. nuostatas, nes kaltinamasis A. L. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, kur nurodoma, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, šiuo atveju – BK 180 str. 1 d., BK 135 str. 2 d. 8 p.,9 p. sankcijose.
Skiriant kaltinamajam E. P. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis teistas, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad padaryti tyčiniai, vienas apysunkis, kitas labai sunkus, ir pavojingi nusikaltimai, tai, teismo manymu, rodo jo nenorą taisytis ir paisyti nustatytų visuomenės elgesio normų. Jis pakaltinamas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis, vadovaujantis LR BK 61 str. numatytos bausmės skyrimo taisyklėmis, parinktinas artimas straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams.
Teismas mano, kad kaltinamiesiems A. L., E. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl jos bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu (LR BK 63 str. 5 d. 1 p.). Kaltinamajam E. P. paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str.5 d. 2 p. 9 d. taisyklėmis, bendrintina su bausme, paskirta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-07-11 nuosprendžiu. Kaltinamajam A. L. paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 4 d,. 9 d. taisyklėmis, bendrintina su bausme, paskirta Šiaulių apygardos teismo 2011-09-20 nuosprendžiu.
Kaltinamajam A. L. panaikinti 2011-11-14 nutarimu skirta kardomąją priemonę šioje baudžiamojoje byloje nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ( t. 1 b. l. 157),skiriant jam suėmimą.
LR BK 66 str. pagrindu į kaltinamiesiems A. L., E. P. paskirtas bausmes įskaitytinas jų laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.
Dėl civilinių ieškinių – turtinės ir neturtinės žalos – priteisimo.
Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. nustato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, teismas visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta, ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėdamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, gali pripažinti ieškovui teisę į ieškinį.
Be turtinės žalos šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 1.5 str.,6.250 str.2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.
Nukentėjusysis S. O. baudžiamojoje byloje pareiškė ieškinį dėl atlyginimo jam neturtinę žalą, kurią sukėlė kaltininkų nusikalstami veiksmai – iš viso 80000 litų (aštuoniasdešimt tūkstančių litų), nurodo, kad dėl sužalojimo jis patyrė didžiulę fizinę ir psichologinę traumą, neteko sveikatos, buvo pažemintas ir sužalotas, kentė skausmą.
Teismas pripažįsta pagrįstu tokį nukentėjusiojo S. O. reikalavimą dėl neturtinės žalos ir mano, kad civilinis ieškinys nėra per didelis, jis yra realus, todėl nukentėjusiojo reikalavimą tenkina.
Teismas, vertindamas nukentėjusiosios V. O. ieškinio reikalavimus, pripažįsta, kad nukentėjusioji ir tiesiogiai (patirdama materialinius nuostolius, t. y. vykdama pas sūnų į ligoninę), ir netiesiogiai (patirdama dvasinius išgyvenimus) nukentėjo nuo kaltininkų tyčinių veiksmų. Tačiau jos reikalaujamas turtinės žalos dydis pagrįstas tik iš dalies, adekvatus ir proporcingas tik toms išlaidoms, kurias ji realiai patyrė ir įrodė, t. y. išlaidoms, kurias ji patyrė lankydama sūnų ir jį slaugydama, pirkdama vaistus ir kitas medicinines priemones (2 t., 136 b. l.). Teismas, patenkindamas nukentėjusiosios reikalavimą iš dalies, jį mažina iki 2331,39 litų. V. O. reikalaujamas neturtinės žalos dydis aiškiai neproporcingas tai realiai jos asmeniškai patirtai žalai, kurią sukėlė nusikalstami kaltininkų veiksmai. Teismas pažymi, kad didžiausią neturtinę žalą šiuo atveju patyrė pats nukentėjusysis S. O., kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininkų veiksmų, todėl pirmiausiai atsižvelgiama į jo patirtos žalos dydį, o po to vertinama V. O. patirta neturtinė žala. Todėl tik iš dalies tenkinant nukentėjusiosios ieškininį reikalavimą, nukentėjusiajai priteistina 5000 litų neturtinės žalos. Kitos civilinio ieškinio dalies reikalavimai dėl neturtinės žalos netenkinami.
Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 25676,55 litų gydymosi išlaidų (t. 2, b. l. 6–14) pagrįstas, todėl tenkintinas. Šiuo atveju Valstybinė ligonių kasa nusikalstama veika žalą patyrė netiesiogiai gydydama nukentėjusįjį S. O. nuo nusikalstamų veiksmų, t. y. pašalindama nusikaltimo pasekmes, sumokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas, todėl šios turėtos išlaidos iš kaltųjų asmenų išieškomos Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 117 str.).
Pareikšti nukentėjusiųjų S. O., V. O. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos, gydymo išlaidų priteistini iš kaltų asmenų solidariai ( LR Civilinio kodekso 6.279 str.1 d.). LR civilinio kodekso 6.276 straipsnio 2 d. reglamentuoja atvejį, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar pajamų, kurių pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Tokiu atveju jo tėvai ar kiti materialiai už jį atsakingi asmenys turi atlyginti atitinkamą dalį žalos (subsidariajoji atsakomybė). Todėl kaltinamajam A. L. neturint turto ar pajamų žalai atlyginti, žala turi būti išieškoma iš jo atstovo pagal įstatymą civilinio atsakovo R. L. iki jo pilnametystės. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu nepilnamečio kaltinamojo A. L. atstovas pagal įstatymas, atsakovas R. L. nurodė, kad vienas augina vaikus, todėl jis turi atlyginti padarytą žalą.
Byloje pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų liudija, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. O. advokato užmokestis sudaro 740 litų (t.3 b. l. 23). Todėl sumokėjimo už teisinę pagalbą reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas iš kaltinamųjų, taikant dalinę atsakomybę priteistina nurodyta suma.
A. L., E. P. nuosavybės teisės į turtą neapribotos.
Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti – pas nukentėjusįjį S. O. saugomi rasti pavogti daiktai – grąžintini nukentėjusiajam ( BPK 94 str. 1 d. 3 p.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–310 str.,
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 9 punkte (dėl S. O. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų, savanaudiškų paskatų) ir 180 straipsnio 1 dalyje (dėl plėšimo iš S. O.) ir paskirti bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 9 punktą – laisvės atėmimą ketveriems (4) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 dalį – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, subendrinti iš dalies pridedant bausmę paskirtą Šiaulių apygardos teismo 2011-09-20 nuosprendžiu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems (4) metams ir šešiems (6) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d. bei laiką, išbūtą pagal Šiaulių apygardos teismo 2011-09-20 nuosprendį.
Panaikinti A. L. 2011-11-14 nutarimu skirtą kardomąją priemonę šioje baudžiamojoje byloje, nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti A. L. suėmimą.
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 9 punkte (dėl S. O. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų, savanaudiškų paskatų) ir 180 straipsnio 1 dalyje (dėl plėšimo iš S. O.) ir paskirti bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 9 punktą – laisvės atėmimą aštuoneriems (8) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 dalį – laisvės atėmimą trejiems (3) metams ir šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-07-11 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems (8) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2012 m. gruodžio 5 d., bei laiką, išbūtą pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-07-11 nuosprendį.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.
Nukentėjusiosios civilinės ieškovės V. O. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistųjų A. L., E. P. solidariai 2331 litų. A. L. neturint turto ir pajamų, išieškoti iš įstatyminio atstovo R. L. 1165,5 litų iki jis pasieks pilnametystę.
Priteisti nukentėjusiajam S. O. iš nuteistųjų A. L., E. P. solidariai 80000 (aštuoniasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. A. L. neturint turto ir pajamų, išieškoti iš atstovo pagal įstatymą R. L. 40000 litų iki jis pasieks pilnametystę.
Priteisti nukentėjusiajai civilinei ieškovei V. O. iš nuteistųjų A. L., E. P. solidariai 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. A. L. neturint turto ir pajamų, išieškoti iš įstatyminio atstovo R. L. 2500 litų, kol jis pasieks pilnametystę.
Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos iš nuteistųjų A. L., E. P. priteisti po 12838,28 litų S. O. gydymo išlaidų. A. L. neturint turto ir pajamų, išieškoti iš atstovo pagal įstatymą R. L., kol jis pasieks pilnametystę.
Priteisti iš nuteistųjų A. L., E. P. po 370 litų valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai civilinei ieškovei V. O.. A. L. neturint turto ir pajamų, išieškoti iš atstovo pagal įstatymą R. L., kol jis pasieks pilnametystę.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti – pas nukentėjusįjį S. O. saugomus rastus pavogtus daiktus – palikti nukentėjusiajam.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.