- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-1903-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26175-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- F. R.
- Ieškovas
- UAB „Priemiestis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo F. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Priemiestis“ ieškinį atsakovui F. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Priemiestis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo F. R. 2 716,89 Lt skolos už suteiktas komunalines paslaugas bei administravimą, taip pat ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. 30-33 buvo paskirtas administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas F. R. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog atsakovas yra įsiskolinęs už ieškovo suteiktas komunalines paslaugas, atliktus darbus bei vykdomą namo administravimą už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2014-06-30. Atsakovo skola siekia 2 716,89 Lt. Taip pat ieškinyje nurodė, jog siuntė atsakovui įspėjimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo, tačiau atsakovas įspėjimą ignoravo ir skolos nepadengė, papildomai paaiškino, kad atsakovui teikiamų paslaugų (buitinių atliekų išvežimas, eksploatacinės išlaidos, administracinės išlaidos ir kt.) mokesčiai yra apskaičiuoti Vilniaus miesto savivaldybėje galiojančiais tarifais ir/ar pagal faktą.
Atsiliepimas
Atsakovas F. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nenurodė už kokius remonto darbus susidarė atsakovo skola, prašė teismo įpareigoti ieškovą konkretizuoti, už kokius remonto darbus reikalaujama apmokėti, pateikti remonto darbų ataskaitas, sąmatas, nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu buvo atlikti darbai ir visą kitą reikšmingą dokumentaciją. Paaiškino, kad su ieškovu jau kelerius metus vyko ginčas dėl lifto modernizavimo darbų, buvo apsikeista pretenzijomis.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog prašymą dėl lifto modernizavimo darbų pasirašė dauguma gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių, todėl UAB „Priemiestis“ pradėjo rinkti pinigines lėšas lifto modernizavimui. Pažymėjo, jog gyvenamojo namo pirmų aukštų butų savininkai, kaip namo bendraturčiai, nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą, t.y. šiuo atveju, liftą, nes jie nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotojai.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nurodydami, jog atsakovas F. R. gyvena daugiabučio gyvenamojo namo antrajame aukšte ir lifto paslauga jam yra neteikiama, todėl mokestis už liftą neturėtų būti skaičiuojamas. Taip pat nurodė, jog atsakovas nebuvo davęs sutikimo lifto modernizavimo darbams, todėl jis neprivalo apmokėti jo modernizavimo/keitimo išlaidų. Atsakovo nuomone, modernizavimo ir lifto pagerinimo darbai nėra būtini, jie nėra priskiriami prie privalomojo statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų išlaikyti liftą, todėl nėra jokių teisinių pagrindų reikalauti iš butų savininkų kaupti lėšas nurodytiems darbams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nusprendė priteisti iš atsakovo F. R. ieškovo UAB „Priemiestis“ naudai 2 716,89 Lt skolos ir 82 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) liftas yra bendrojo naudojimo objektas, priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems gyvenamojo namo patalpų savininkams, todėl visi namo patalpų savininkai, nepaisant to, jie faktiškai naudojasi liftu ar ne, privalo proporcingai savo nuosavybės daliai prisidėti prie šio objekto išlaikymo, todėl kaip teisiškai nepagrįstas buvo atmestas atsakovo argumentas, jog jis nesinaudoja liftu, kadangi gyvena antrame daugiabučio gyvenamojo namo aukšte. Kaip nepagrįsti buvo atmesti ir atsakovo argumentai, kad jis nedavė sutikimo tokiems darbams atlikti, todėl neprivalo mokėti už be jo sutikimo atliktus darbus, ir kas nebuvo būtinybės tokius darbus atlikti. Teismas pažymėjo, kad tokie atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentai būtų teisiškai pagrįsti, tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovo atlikti lifto keitimo nauju darbai būtų nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Įvertinęs gyvenamojo namo bendraturčių daugumos 2010-03-25 prašymą dėl piniginių lėšų rinkimo lifto modernizacijai, 2011-07-11 prašymą dėl piniginių lėšų rinkimo lifto keitimui ir 2012-06-01 prašymą dėl lifto papildomų el. skaitytuvų įrengimo, pirmos instancijos teismas sprendė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai išreiškė poreikį ir būtinybę atlikti lifto modernizavimo (keitimo) darbus, o atsakovas, kaip šio namo bendraturtis, privalo atlyginti jam tenkančią dalį išlaidų, patirtų keičiant seną liftą nauju, nes lifto keitimo darbai bei dėl to patirtos išlaidos yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo priežiūros reikalavimais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas F. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas tvirtina, kad lifto keitimas nėra priskiriamas prie privalomųjų darbų, liftas yra namo mechaninė dalis, bet nėra esminis statinio reikalavimas, kadangi net ir neveikiantis liftas netrukdo naudotis pastatu pagal paskirtį. Be to, dėl lifto keitimo ir remonto nebuvo priimtas savininkų susirinkimo sprendimas. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas klaidingai ir be jokio teisinio pagrindo pripažino, kad ieškovas laikėsi CK 4.85 str. 3 d. reikalavimų, pateikdamas 2010-03-25 ir 2011-07-11 namo gyventojų prašymus, kurie buvo pripažinti įrodymais, patvirtinančiais tai, jog namo savininkų balsų dauguma buvo nutarta atlikti darbus. Taip pat apeliantas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta jokių lifto keitimo ar remonto būtinumą patvirtinančių dokumentų, t.y. lifto patikrinimo, apžiūrėjimo aktų.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Priemiestis“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su skundu, todėl prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas pažymi, kad CK 4.82 str. 3 d. nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pasak ieškovo, (duomenys neskelbtini) esantis liftas yra bendrojo naudojimo objektas, priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems (duomenys neskelbtini) esančio namo patalpų savininkams, todėl visi patalpų savininkai, nepriklausomai nuo to, ar jie faktiškai naudojasi liftu ar ne, privalo proporcingai savo nuosavybės daliai prisidėti prie šio objekto išlaikymo. Ieškovo teigimu, bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę. Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad lifto keitimo nauju darbai negali būti laikomi privalomaisiais darbais. Pažymi, kad į bylą yra pateiktas 2010-03-25 prašymas dėl piniginių lėšų rinkimo lifto modernizacijai, 2011-07-11 prašymas dėl piniginių lėšų rinkimo lifto keitimui ir 2012-06-01 prašymas dėl lifto papildomų el. skaitytuvų įrengimo, kuriais ir buvo vadovaujamasi atliekant lifto keitimo darbus. Ieškovo nuomone, dauguma namo bendraturčių nebūtų prašę atlikti brangiai kainuojančius darbus, jeigu jie nebūtų būtini. Taip pat ieškovas tvirtina, kad minėti (duomenys neskelbtini) esančio namo bendraturčių prašymai atitinka įstatymų reikalavimus, todėl yra pagrindas tokius prašymus vertinti kaip sprendimą, o vien ta aplinkybė, kad ieškovas neorganizavo savininkų sprendimų priėmimo remonto darbams vykdyti negali būti pati savaime pagrindu atleisti atsakovą nuo apmokėjimo už jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto remontą, kuris buvo atliktas išreiškus namo bendraturčių daugumos valią. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį, kad pagal susiklosčiusią praktiką (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių sprendimai yra priimami pasirašytų prašymų forma. O šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių daugumos 2013-01-24 prašymas dėl namo atnaujinimo darbų siekiant padidinti energetinį namo naudingumą, kuriuo vadovaujantis taip pat buvo atlikti darbai. Nors ir šį kartą namo bendraturčių susirinkimas nebuvo organizuotas, atsakovas pasirašęs nebuvo, tačiau už atliktus darbus apmokėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-33 pagrindu ieškovas UAB „Priemiestis“ daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Vadovaudamasis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių daugumos 2010-03-25 prašymu dėl piniginių lėšų rinkimo lifto modernizacijai, 2011-07-11 prašymu dėl piniginių lėšų rinkimo lifto keitimui ir 2012-06-01 prašymu dėl lifto papildomų el. skaitytuvų įrengimo, ieškovas, atlikdamas savo, kaip namo administratoriaus pareigas, suorganizavo lifto keitimo darbus. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo lifto pakeitimas nauju iš viso kainavo 123 165,90 Lt (b. l. 37-39). Iš Nekilnojamojo turto registro 2014-04-18 išrašo matyti, kad atsakovui F. R. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš prie ieškinio pridėtos pagal atsakovo mokėjimo knygelę sudarytos lentelės matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. atsakovui F. R. apskaičiuotas 2 743,75 Lt mokestis už lifto modernizavimą (keitimą) (b. l. 28). Pirmos instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą bei akcentuodamas tai, jog butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkami prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti, ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2 716,89 Lt skolos ir 82 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas.
Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos proporcingai nuosavybės teise turimai patalpų daliai prisidėti prie namo lifto modernizavimo (keitimo nauju) išlaidų padengimo.
CK 4.76 str. reglamentuoja bendraturčių teisės ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis CK 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detalizuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis. Pastebėtina, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-05 iki 2012-07-01) tarp bendrajai inžinerinei įrangai priklausančių objektų buvo tiesiogiai nurodyti ir liftai. To paties straipsnio 3 dalis numato butų ir kitų patalpų savininkams pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taigi, šios CK normos aiškiai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias ne tik su bendrojo naudojimo patalpomis, bet ir su bendro naudojimo įranga.
Byloje nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, jog apeliantas, kaip namo bendraturtis, turi apmokėti jam proporcingai tenkančią dalį už tokio įrenginio, kaip liftas, eksploatavimą, remontą arba pakeitimą, nors jis ir gyvena pirmame namo aukšte ir realiai liftu nesinaudoja, kadangi, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, bendrųjų namo objektų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole išlaikyti atitinkamą techninę bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad jis nebuvo davęs sutikimo tokiems darbams atlikti, be to, tokie lifto modernizavimo ir pagerinimo darbai nebuvo būtini, todėl jam negali kilti pareiga mokėti ieškovui už lifto keitimo darbus.
Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, tokias išlaidas galima atsisakyti mokėti tik dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 str. 4.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2013; 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013; kt.).
Dėl teisės aktų nustatyta tvarka priimto sprendimo
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). Taigi CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Pažymėtina, kad bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Tokie sprendimai, priešingai nei nurodo apeliantas, gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, o tiesiog daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams raštu pareiškus apie savo sprendimą (CK 4.85 str. 7 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-817-464/2012).
Bendras bylose galiojantis rungtyniškumo principas (CPK 12 str., 178 str.) lemia, kad kiekviena ginčo šalis privalo įrodyti būtent tas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus (ieškinį) arba atsikirtimus į juos (atsiliepimą, priešieškinį). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad ieškovas turėjo įrodyti faktiškai ir teisėtai organizavęs lifto pakeitimo darbus. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog gyvenamojo namo bendraturčiai pateikė namo administratoriui bendraturčių daugumos 2010-03-25 prašymą dėl piniginių lėšų rinkimo lifto modernizacijai (b. l. 29); 2011-07-11 administratoriui buvo pateiktas prašymas dėl piniginių lėšų rinkimo lifto keitimui (b. l. 31), o 2012-06-01 prašymas dėl lifto papildomų el. skaitytuvų įrengimo (b. l. 35). Bylos duomenimis, valią keisti liftą nauju išreiškė 22 butų savininkai (b.l. 31-32), jie sutiko, jog lifto keitimo nauju darbus atliktų rangovas UAB „Schindler-liftas“, pasiūlęs prieinamą kainą (b. l. 33-34). Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad esant nurodytoms aplinkybėms, namo administratorius, vykdydamas savo pareigą įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, turėjo pakankamą pagrindą priimti sprendimą dėl lifto saugaus naudojimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jam tvirtinant, jog lifto būklė nebuvo tokia, kad juo būtų nesaugu naudotis, būtent jam atsirado tokių atsikirtimų į ieškinį, įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.). Vien apelianto deklaratyvių teiginių, kad lifto keitimas nauju techniniu požiūriu nebuvo būtinas, šioje situacijoje akivaizdžiai nepakanka.
Taigi gyventojų nuomonės pareiškimo tvarka, su kuo apeliantas nesutinka, šiuo atveju laikytina kaip atitinkanti įstatymų reikalavimams.
Dėl atsakovo sutikimo dėl ginčo išlaidų
Kitas išskiriamas atvejis, kai bendraturtis gali atsisakyti proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas yra, kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų, o šios išlaidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 4.3 punkte yra įtvirtina, jog privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas darbų, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą. 5 punkte nurodyta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai: 1) išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tarp jų – mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos saugojimo; 2) gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Pastebėtina, kad tarp Reglamento priede išvardytų daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinių darbų nurodyta ir namo lifto naudojimas bei priežiūra pagal Liftų naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-02-24 įsakymu Nr. A1-61. Taigi, įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, kad lifto priežiūra laikytina privalomuoju darbu, todėl atsakovo nesutikimas, kad liftas būtų pakeistas nauju, nagrinėjamo klausimo kontekste negali būti vertinamas kaip teisiškai reikšmingas.
Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.