- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-817-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02246-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bylą pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2010-04-01 su ieškiniu (b.l. 29-32) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo A. K. 870,76 Lt skolą, 2,85 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas, šiuo metu veikdamas 2008-06-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1342 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-41 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore“ papildymo“ pagrindu. Atsakovas A. K. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Kiekvieną mėnesį atsakovui yra pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Mokėjimo pranešime nurodyta suma turi būti sumokėta iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Atsakovui per laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-01-31 priskaičiuota 1435,42 Lt mokesčių, t. y.: 91,23 Lt už namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą; 1,78 Lt už avarinės tarnybos paslaugas; 33,23 Lt už šalto vandens tiekimo ir kanalizavimo sistemų remontą; 12,16 Lt už šildymo ir karšto vandens sistemų remontą; 9,43 Lt už stogo remontą; 2,96 Lt už staliaus darbus; 0,91 Lt už buitinių atliekų šalintuvų valymo darbus; 76,85 Lt už namo šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimą; 54,46 Lt už namo bendro naudojimo patalpų valymą; 132,55 Lt už komunalinių atliekų išvežimą; 9,11 Lt už didžiųjų atliekų išvežimą; 60,16 Lt už bendrosios nuosavybės administravimą; 901,62 Lt į namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo kaupiamąjį fondą; 39,37 Lt už komunalinių atliekų šalintuvų priežiūrą; 9,60 Lt už naudojimąsi komunalinių atliekų šalintuvais. Atsakovas per laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio mėnesio už ieškovo suteiktas paslaugas sumokėjo 564,66 Lt (iš jų 75,51 Lt sumokėti 2010 m. vasario ir kovo mėnesiais, dėl to pateikiamuose išrašuose iš buto sąskaitos neatsispindi). Atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto daliai įsiskolinimas už namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-01-31 ir iš viso yra 870,76 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepimu (b.l. 55-56) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog UAB „Naujamiesčio būstas“ negali reikalauti skolos, kurią dirbtinai, pasipelnymo tikslais, sudarė UAB „Bendruva“, priimdama sprendimą dėl buvusio lifto keitimo, apie priimtą spendimą tinkamai neinformavo gyventojų. Namo gyventojų parašai dėl naujo lifto įrengimo buvo surinkti ne namo savininkų susirinkimo metu, bet vaikštant po butus, nepateikiant teisingos ir pilnos informacijos apie buvusio lifto techninę būklę. Darytina prielaida, kad parašai suklastoti. Pinigai buvo kaupti gyventojų lifto kapitaliniam remontui, o įrengtas naujas. Gyventojų prašymas lifto keitimui UAB „Bendruva“ užregistruotas 2008-06-10, o lifto pardavimo ir montavimo sutartis pasirašyta 2008-07-01, pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymo terminus. Liftas nebuvo pilnai defektuotas, nesudarytas keičiamų ir remontuotinų dalių ir mazgų sąrašas, nepaskaičiuota remonto sąmata, neskelbtas konkursas lifto remontui. Buvo pasirinktas ne pats ekonomiškiausias šioje situacijoje variantas - suremontuoti seną liftą. Lifto būklei įvertinti buvo pakviesti UAB „Schindler-liftas“ atstovai, kurie neturėjo teisės jo defektuoti, kadangi patys jį remontavo ir atliko techninę priežiūrą, be to, UAB „Schindler-liftas“ laimėjo fiktyvų konkursą naujo lifto įrengimui už daugiau kaip 150 000 Lt. UAB „Bendruva“ vadovai. siekdami pasipelnyti ir gauti atlygį. sudarė sutartį naujo lifto įrengimui su UAB „Schindler-liftas“. Gretimame, tokiame pat name (duomenys neskelbtini), naujas liftas įrengiamas už daugiau kaip 30 proc. mažesnę kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2011-06-03 sprendimu (b.l. 97-99) ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ iš atsakovo A. K. 870,76 Lt skolos, 2,85 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (873,61 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, jog iki 2008-06-30 daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), administravo UAB „Bendruva“, vėliau reorganizuota į savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“. UAB „Schindler liftas“ 2007-09-06 pateikė UAB „Bendruva“ raštą dėl liftų tolimesnės eksploatacijos (duomenys neskelbtini) bei(duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad liftų tolimesnė eksploatacija kelia ypač didelį pavojų žmonių gyvybėms. UAB „Bendruva“ taip pat gavo namo gyventojų prašymą organizuoti lifto pakeitimo darbus. 2008-07-01 UAB „Bendruva“ ir UAB „Schindler-liūas“ sudarė pardavimo ir montavimo sutartį Nr. MO 08-037. 2009-04-20 tarp ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“, savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir UAB „Schindler-liftas“ sudaryta sutartis dėl novacijos, kuria pradinis užsakovas - savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ buvo pakeistas į UAB „Naujamiesčio būstas“. Teismas sprendė, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog lifto keitimas vyko dėl visiško jo nusidėvėjimo, esant būtinybei, iškilus pavojui žmonių saugumui. Namo gyventojai išreiškė sutikimą organizuoti lifto pakeitimo darbus, kurį patvirtino savo parašais. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad gyventojų parašai yra suklastoti, teismas nenustatė. Teismas nusprendęs, jog lifto keitimas buvo būtinas ir jo keitimas vyko laikantis nustatytų reikalavimų, atsižvelgė ir į įstatymo reikalavimą, jog butų, taip pat ir negyvenamųjų patalpų savininkai turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, todėl ieškinį patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu (b.l. 102-104) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-06-03 sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, iš ko susideda ieškinio suma. Namą administruojanti įmonė 5 mėnesius iš eilės nuo 2008 m. liepos iki 2008 m. spalio mėnesio teikė pranešimus, kuriuose buvo paslauga „naujo lifto įrengimas“. Namo gyventojų pinigai buvo kaupti kapitaliniam remontui, o įrengtas naujas liftas. Gyventojų prašymas lifto keitimui užregistruotas 2008-06-10, o lifto pardavimo ir montavimo sutartis pasirašyta 2008-07-01. Tačiau liftas nebuvo pilnai defektuotas, nesudarytas keičiamų ir remontuojamų dalių sąrašas, nepaskaičiuota remonto sąmata, nepaskelbtas konkursas lifto remontui, iš to daro išvadą, kad buvo pasirinktas ne ekonomiškiausias būdas remontuoti seną liftą, o sudaryta sutartis naujo lifto įrengimui. Gretimame name liftas įrengtas už 30 proc. mažesnę kainą.Namo gyventojų apklausos anketa vertintina kritiškai. Apklausa turi būti vieša, atlikta namo gyventojų susirinkime. Parašų anketa yra suklastota. Name yra 113 butų, o kad apklausa būtų įvykusi reikėjo mažiausiai 57 gyventojų parašų. Surinkti 61 gyventojų parašai, kurių du yra už 70 butą, 63 ir 69 butų bei 70 ir 79 butų parašai yra identiški. Neaišku, ar už 100 butą pasirašė jo savininkas. Pagal suklastotą anketa buvo priimtas sprendimas keisti liftą nauju, o ne remontuoti seną. Namą administruojanti bendrovė turėjo atmesti gyventojų anketą kaip suklastotą, turėjo remontuoti liftą, o ne keisti jį nauju. Lifto remontas būtų kainavęs kelis kartus pigiau.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB Naujamiesčio būstas“ atsiliepimu (b.l. 118-119) prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-06-03 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog lifto pakeitimas buvo nebūtinas, tokie teiginiai neparemti įrodymais. Liftas, kuris buvo įrengtas 1980 metais, nusidėvėjo ir buvo netinkamas eksploatuoti. Patys namo gyventojai pateikė prašymą pakeisti neeksploatuojamą liftą, prašymas buvo pasirašytas daugumos namo gyventojų. Atsakovo teiginiai, jog gretimame name liftas buvo įrengtas už mažesnę kainą, taip pat yra nepagrįsti jokiais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Apeliantas savo apeliaciniame skunde kelia netinkamo įrodinėjimo instituto taikymo klausimus. Apelianto nuomone, jis neprivalo mokėti ieškovo reikalaujamos mokesčio dalies už naujo lifto name įrengimą, nes toks veiksmas nebuvo būtinas, jis nėra davęs jam sutikimo, o kai kurių butų savininkų parašai prašyme dėl susidėvėjusio lifto pakeitimo nauju yra suklastoti. Dėl tokių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad apeliantas yra 9 aukštų pastato - bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis; jam nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos šiame name, butas su rūsiu Nr.19; gyvenamąjį namą šiuo metu administruoja ieškovas (b.l. 3-4, 5-6). CK 4.76 str. reglamentuoja bendraturčių teisės ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis CK 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, įskaitytinai ir liftai. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (to paties straipsnio 3 d.). Šios CK normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias ne tik su bendrojo naudojimo patalpomis, bet ir su bendro naudojimo įranga. Tai reiškia, jog apeliantas, kaip namo bendraturtis, turi apmokėti jam proporcingai tenkančią dalį už tokio įrenginio, kaip liftas, eksploatavimą, remontą arba pakeitimą, nors jis pats, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, gyvena antrame namo aukšte ir realiai liftu nesinaudoja. Taigi tokia prievolė jam kyla tiesiogiai iš įstatymo (CK 6.2 str.) Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas, kuris kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu ar jos išlaikymu tokios būklės, kad nekeltų pavojaus. Bendrųjų namo objektų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole išlaikyti atitinkamą techninę bendrosios nuosavybės objektų būklę.
Dėl skundo motyvų, kad teismas neatsižvelgė į ieškinio sumos sudėtines dalis pastebėtina, kad savo mokėjimo pranešimuose ieškovas išskirdavo kaupiamąją liftui remontuoti dalį ir dėl to ginčo nekilo, šį faktą pripažįsta ir apeliantas. Ieškovas ir savo procesiniuose dokumentuose detalizavo, kokia mokėtina kas mėnesį mokesčių dalis yra eksploatavimo ir komunalinių paslaugų mokesčiai, kokia – naujo lifto įrengimo šiame name kaštų apmokėjimas. Nors ieškovas dalį jam apskaičiuotų įmokų kas mėnesį sumokėdavo, pagal CK 6.55 str. 2 d. nuostatas skolininkui nepareiškus kokiai prievolei skiria įmoką ir nesant kitokio šalių susitarimo, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Tokiu principu remiantis vėliau sumokamos ieškovui įmokos dengė anksčiau priskaičiuotų ir jo nesumokėtų įmokų dalį - skola ieškinyje nurodyta per visą laikotarpį apibendrintai (kiek iš viso priskaičiuota ir kiek sumokėta). Tačiau ieškovas ir nekvestionuoja aplinkybės, kad skolos kilmė, arba kitaip, jos atsiradimo priežastis, yra būtent apelianto neatsiskaitymas už naujo lifto įrengimą. Todėl toks apeliacinio skundo argumentas iš esmės yra teisiškai neaktualus ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei faktų.
Vertinant kitą skundo argumentą - poreikio būtent pakeisti liftą, o ne jį suremontuoti, nesusiklostymą, atsižvelgtina į tai, kaip tokioje situacijoje turėtų būti paskirstyta įrodinėjimo našta. Bendras bylose galiojantis rungtyniškumo principas (CPK 12 str., 178 str.) lemia, kad kiekviena ginčo šalis privalo įrodyti būtent tas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus (ieškinį) arba atsikirtimus į juos (atsiliepimą, priešieškinį). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad ieškovas turėjo įrodyti faktiškai ir teisėtai organizavęs lifto pakeitimo darbus, savo reikalavimo teisę bei jo dydį, įskaitytinai atsirandančius ir pagal sandorį (novacijos sutartis, b.l. 37-39). Tokius įrodymus į bylą ieškovas pateikė, t.y. duomenis, kad liftas neveikė, o prižiūrinti institucija ketino visiškai atsisakyti prižiūrėti šio lifto eksploatavimą, negaminant jam atsarginių detalių, taigi jo eksploatavimas dėl daugybinių detalių nusidėvėjimo tapo nesaugus (b.l. 83); atitinkamą gyventojų prašymą (b.l. 40-43); dokumentus, susijusius su lifto pardavimu ir sumontavimu (įrengimu name) (b.l. 44-51). Kilus ginčui su apeliantu, į bylą papildomai pateikti techninės priežiūros tarnybos duomenys apie nustatytus šiame gyvenamajame name esančio keleivinio lifto esminius trūkumus bei siūlymai ką reikia pakeisti (b.l. 81-82, 83). Esant išvardintiems duomenims, pačiam apeliantui, nesutikusiam su lifto pakeitimu (o ne ieškovui, kaip tai nepagrįstai tvirtinama apeliaciniame skunde), jau atsirado prievolė minėtus faktinius duomenis paneigti, pavyzdžiui, pasitelkiant ekspertus ar prašant teismo tokią ekspertizę paskirti. Būtent jam atsirado tokių atsikritimų į ieškinį, kad tinkamas rezultatas galėjo būti pasiektas ir mažesnėmis sąnaudomis, keičiant tik kai kurias lifto sudedamąsias dalis (jį remontuojant), kad toks remontas nebūtų kėlęs grėsmės namo gyventojų, besinaudojančių liftu, saugumui, įrodinėjimo pareiga. Apeliantui privalu buvo pateikti ir rašytinius įrodymus, kiek toks remontas būtų kainavęs, tik tokiu atveju sąnaudas remontui būtų galima sulyginti su tomis sąnaudomis, kurios patirtos liftą keičiant. Vien apelianto deklaratyvių teiginių, kad tokį remontą techniniu požiūriu atlikti buvo saugu ir šis būtų kainavęs mažiau, šioje situacijoje akivaizdžiai nepakanka.
Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su skundo argumentais dėl namo gyventojų apklausos formos ydingumo ar jų parašų suklastojimo. Pastarosios aplinkybės apeliantas net nemėgino įrodinėti, nesiekė asmenų, apie kurių parašus kalbama, apklausos teisme liudytojais ar jų parašų ekspertizės paskyrimo, nepagrįstai mėgindamas įrodinėjimo pareigą perkelti teismui (b.l. 89). Ši byla aiškiai dispozityvi, apeliantas siekia savo asmeninių interesų patenkinimo, mėgindamas paneigti jam kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektui pagal įstatymą tenkančią pareigą, todėl teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus šioje byloje teisinio pagrindo nebuvo (CPK 179 str. 2 d.). Kita vertus, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bei jų naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, o tokie sprendimai, priešingai nei nurodo apeliantas, gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą, pavyzdžiui, apklausos forma (CK 4.85 str. 5 d.). Taigi ir gyventojų nuomonės pareiškimo tvarka, su kuo apeliantas nesutinka, šiuo atveju atitiko įstatymų reikalavimams.
Kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčą dėl įsiskolinimo išsprendė teisingai, apeliacinio skundo argumentai pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 129), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.