Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bigener“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“, ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi (el. b. t. I, psl. 6-8) iškėlė ieškovei bankroto bylą ir ieškovės bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administratorių biuras“. Juridinių asmenų registro duomenimis (el. b. t. I, psl. 6-8), ieškovės vadovu nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo atsakovas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Minėta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovės bankroto administratorei ieškovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. VĮ Regitra duomenimis (el. b. t. I, psl. 13), ieškovei bankroto bylos iškėlimo metu priklausė transporto priemonė VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratorė ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl bendrovės turto perdavimo (el. b. t. I, psl. 14-20). Kaip nurodo ieškovė, atsakovas šios transporto priemonės ieškovės bankroto administratorei neperdavė.

Įmonės valdymo organų, šiuo atveju vadovo, pareiga perduoti įmonės turtą bankroto administratoriui kyla iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo ir įrodymų, teismas neturi pagrindo manyti, kad ginčo turto nėra atsakovo – vadovavusio įmonei iki bankroto bylos iškėlimo – žinioje. Taigi atsakovas savo pareigos perduoti bendrovės turtą – ginčo transporto priemonę – bankroto administratorei nėra įvykdęs, šie jo veiksmai vertintini kaip neteisėti. Atsakovui nepateikus atsiliepimo ir įrodymų, teismas, nustatydamas transporto priemonės vertę, remiasi ieškovės pateiktais įrodymais (el. b. t. I, psl. 21-26) ir konstatuoja, kad būtent dėl pirmiau minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei padaryta 1 846 Eur žala.

Iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad į ieškovės avanso apyskaitą (el. b. t. I, psl. 27-28) buvo įtraukta 2017 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą-faktūra 2 572,05 Eur sumai. Pagal šią sąskaitą pirkėju yra ne ieškovė, o fizinis asmuo (el. b. t. I, psl. 30).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu. Bendrovės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.). Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1-6 dalys), ir kt.

Konstatuotina, kad atsakovas, fizinio asmens pirkinį įtraukdamas į ieškovės avanso apyskaitą, pažeidė bendrovės interesus, kad bendrovės turtas būtų naudojamas tik jos naudai, ir savo, kaip įmonės vadovo, fiduciarines pareigas. Būtent dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei padaryta 2 572,05 Eur žala.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra visos atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 4 418,05 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos procesinės palūkanos – 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 99 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. B. 4 418,05 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus aštuoniolika eurų 5 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 418,05 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų aštuoniolikos eurų 5 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bigener“.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. B. 99 Eur (devyniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis mokamas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.