Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ZAKA“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Namų profesionalai“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ZAKA“ ir pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ZAKA“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11.1. Pirmosios instancijos teismas, pirmiau išnagrinėdamas pareiškimą dėl bankroto, o ne dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo, pažeidė imperatyviai įtvirtintą pareiškimų nagrinėjimo eiliškumą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis) bei teismų praktikoje ir doktrinoje įtvirtintą restruktūrizavimo prioriteto principą. Visų pirma turėjo būti išnagrinėtos restruktūrizavimo bylos kėlimo sąlygos. Restruktūrizavimo bylos kėlimo sąlygos apskritai nebuvo analizuotos ir nagrinėtos, dėl to nurodytas teisės normų pažeidimas yra akivaizdus.

11.4. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti visus byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, ir tik tuomet daryti išvadas dėl pagrindų kelti restruktūrizavimo bylą (ne)egzistavimo, o po to – ir dėl pagrindų iškelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju bylos dalis dėl restruktūrizavimo apskritai nebuvo nagrinėta, su tuo susiję įrodymai netirti, pirmenybę suteikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui.

11.5. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo bylos medžiagos, susijusios su restruktūrizavimu, nenagrinėjo reikšmingų aplinkybių, o apsiribojo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-682-516/2024 vienos išvados perrašymu skundžiamos nutarties 6 punkte. Kitaip tariant, skundžiamoje nutartyje nėra pateikti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo argumentai, kodėl buvo priimti skundžiamoje nutartyje išdėstyti sprendimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „ZAKA“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir jai iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

15. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-682-516/2024 Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl nemokumo bylos UAB „ZAKA“ iškėlimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nustačius, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, kad ji yra gyvybinga JANĮ 21 straipsnio 1 dalies prasme, taigi, nesant būtinosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylos.

17. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-943-407/2024 Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartį panaikino ir civilinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (dėl neteisėtos teismo sudėties).

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo

19. Atsakovės atskirasis skundas visų pirma grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo pareiškimų dėl restruktūrizavimo ir bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo eiliškumą, pirmiausia ėmęsis vertinti bankroto bylos, o ne restruktūrizavimo bylos apeliantei iškėlimo sąlygas, ir nustatęs, kad jos tenkinamos, restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų skundžiamoje nutartyje apskritai neanalizavo, dėl to nurodytas teisės normų pažeidimas yra akivaizdus ir skundžiama nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo – motyvų nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir absoliutaus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindo neįžvelgia.

20. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023 35 punktas). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio reikšmės turi būti sprendžiama pagal galimą jo įtaką bylos rezultatui, yra įvertinama atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022 35 punktas). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Skundžiamos nutarties 6 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė nustatęs, kad „Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl nemokumo bylos UAB „ZAKA“ iškėlimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nustačius, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, kad ji yra gyvybinga JANĮ 21 straipsnio 1 dalies prasme, taigi, nesant būtinosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylos“ ir toliau skundžiamos nutarties 7–9 punktuose vertino bankroto bylos apeliantei iškėlimo sąlygas, padarydamas išvadą, kad yra pagrindas apeliantei iškelti bankroto bylą.

24. Papildomai pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 10 punkte pažymėjo, kad tais atvejais, kai yra keliamas tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos iškėlimo klausimas, šie klausimai turi būti išspręsti tuo pačiu procesiniu dokumentu, ir pacitavęs ištrauką iš Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-943-407/2024, kad „teismas, nusprendęs iškelti bankroto bylą, iš esmės nutaria, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo kelti restruktūrizavimo bylos“, nurodė nagrinėjamu atveju nusprendęs, jog yra pagrindas iškelti UAB „ZAKA“ bankroto bylą, todėl tai įvertino kaip savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjos UAB „Namų profesionalai“ pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „ZAKA“.

25. Taigi pirmosios instancijos teismas UAB „Namų profesionalai“ pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos apeliantei UAB „ZAKA“ iškėlimo nenagrinėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje konstatuotą apeliantės ne gyvybingumo faktą iš esmės priimdamas kaip prejudicinį, kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas laikė, kad pagrindo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą nėra ir tai yra jau nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, todėl plačiau nagrinėjo ir pasisakė dėl pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą. Tokia situacija neleidžia teigti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų – nors motyvai pateikti itin glaustai ir nėra visiškai teisingi, tačiau jie yra, ir jų nepakankamumas įtakos bylos rezultatui neturi dėl toliau išdėstytų motyvų.

Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą ir bankroto bylos iškėlimo

26. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 1 dalimi, restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto. Pagal to paties straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

27. JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Ši JANĮ nuostata yra procesinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-755-881/2024 18 punktas).

28. JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

29. Taigi, remiantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta formuluote, pagal kurią bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla, byloje visų pirma turi būti vertinamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos juridiniam asmeniui iškėlimo pagrįstumas, t. y. ar yra visos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos ir tik tuomet, kai nustačius bent vieną iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, pereinama prie bankroto bylos iškėlimo sąlygų vertinimo.

30. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir skundžiamoje nutartyje pacituotas šiame teisminiame procese priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje pateiktas išaiškinimas, kad „tais atvejais, kai yra keliamas tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos iškėlimo klausimas, šie klausimai turi būti išspręsti tuo pačiu procesiniu dokumentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-755-881/2024 19 punktas ir jame nurodyta praktika). Taigi teismas, nusprendęs iškelti restruktūrizavimo bylą, iš esmės nutaria, kad nėra pagrindo kelti bankroto bylos, ir atvirkščiai, teismas, iškėlęs bankroto bylą, nusprendžia, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo kelti restruktūrizavimo bylos“. Ši išvada grindžiama JANĮ 22 straipsnio 2 dalies reguliavimu, kuriame nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, jog juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos iškėlimo klausimai (kai jie abu nagrinėjami vienoje civilinėje byloje) turi būti išspręsti tuo pačiu procesiniu dokumentu, kadangi abiem atvejais yra aktualus bendrovės mokumo ir gyvybingumo klausimas.

31. Taigi, siekiant iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, visų pirma turi būti konstatuota sąlyga, kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal JANĮ 2 straipsnio 5 punktą, juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turtą. Vadinasi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto dėl JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotės (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) matyti, kad: skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas; taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

33. Dar viena būtina sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti yra ta, kad juridinis asmuo turi būti gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (nemokiai įmonei nesant gyvybingai), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020 30 punktas). Teisės doktrinoje pažymima, kad tais atvejais, kai įmonė yra gyvybinga, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, turėtų būti taikomas prioritetas, o, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertintinas tik kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555-571).

34. Trečioji sąlyga iškelti restruktūrizavimo bylą – juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto. Kadangi JANĮ numato galimybę pereiti iš bankroto proceso į restruktūrizavimo procesą (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir atvirkščiai (JANĮ 114 straipsnio 3 dalis), vertinant, ar yra ir trečioji restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, svarbu nustatyti, kad juridinio asmens bankroto byloje dar nepasiekta likvidavimo dėl bankroto stadija.

35. Taigi nemokiam juridiniam asmeniui gali būti iškelta tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto byla, kadangi finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, tačiau esminis kriterijus, nulemiantis nemokumo bylos iškėlimo kryptį (restruktūrizavimas ar bankrotas) yra juridinio asmens gyvybingumas. Jei nustatoma, kad juridinis asmuo nėra gyvybingas, jam negali būti keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

37. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo reikšminga ir tai, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Todėl veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių dar pradinėje nemokumo (restruktūrizavimo) proceso stadijoje ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar įmonės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020 35–36 punktai; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023 32 punktas)

38. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. įsiteisėjusioje nutartyje nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė vykdo gaminių ir baldų iš medienos gamybą. Apeliantės teigimu, jos laikinus finansinius sunkumus lėmė COVID-19 pandemijos situacija bei karas Ukrainoje. Apeliantė neįrodė, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu atsakovės gaminama produkcija prarado paklausą rinkoje ar atsirado kitos aplinkybės, nulemtos COVID-19 pandemijos, dėl kurių apeliantės finansinė padėtis pradėjo žymiai blogėti. Apeliantė taip pat nepagrindė aplinkybių kaip COVID-19 pandemija, kuri jau keletą metų yra pasibaigusi, vis dar lemia apeliantės finansinius sunkumus. Apeliantė vien deklaratyviai nurodė, tačiau nepagrindė ir to, kaip konkrečiai jos finansinės padėties pablogėjimą nulėmė ir karas Ukrainoje, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes apie rinkos, kurioje veikia apeliantė, pokyčius (t. y. žymiai išaugusias medienos, jos transportavimo kainas ir pan.) ir jų ryšį su karu Ukrainoje (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties 39 punktas).

39. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad, nors apeliantė restruktūrizavimo plano projekte nurodė, jog restruktūrizavimo proceso metu ketina išplėsti savo veiklos apimtis, imtis kitų gaminių gamybos, bendradarbiauti su naujais veiklos partneriais, tačiau į bylą nepateikė įrodymų apie tokių planų ir susitarimų (sutarčių, ketinimų protokolų ir pan.) su naujais veiklos partneriais sudarymą. Aktualu ir tai, kad nors pirmieji apeliantės įsiskolinimai pareiškėjai VMI yra susidarę 2019 m., tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantė, siekdama apmokėti skolas VMI, iki šiol būtų ėmusis priemonių, kurios būtų padėjusios mažinti (o ne didinti) įsiskolinimus. Taigi, aptartos faktinės aplinkybės apie apeliantės negebėjimą per beveik 4 metus mažinti įsiskolinimo VMI, kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės galimybių atkurti savo mokumą ir restruktūrizavimo plane nurodytų ketinimų įgyvendinimo realumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties 40 punktas).

40. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė konkrečių prognozuojamojo pobūdžio apskaičiavimų, kokiu mastu, kokią konkrečią veiklą (pvz. naujų gaminių gamybą, gaminių pardavimą naujiems klientams, patalpų nuomą ir kt.) vykdant turėtų padidėti apeliantės pajamos ir pelnas, kokia jų dalis, kokiu periodiškumu būtų skiriama piniginiams įsipareigojimams įvykdyti, kokios būtų tokios naujos veiklos vykdymo sąnaudos, kokiu būdu būtų užtikrinta, kad atsakovės skolos VSDFV, VMI ir kitiems kreditoriams ne didėtų, tačiau mažėtų, ir pan. Nesant tokių duomenų, apeliacinės instancijos teismui nėra galimybių įsitikinti atsakovės nurodytų priemonių įgyvendinimo realumu ir jų teigiamu poveikiu apeliantės finansinei būklei. Atsižvelgiant į išdėstytą, restruktūrizavimo plano projekte nurodytos apeliantės gyvybingumo atkūrimo priemonės vertintinos kaip deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis (CPK 178 straipsnis) realumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties 42 punktas).

41. Iš restruktūrizavimo plano projekto matyti ir tai, kad, siekdama įgyvendinti restruktūrizavimo plane nurodytas veiklos efektyvumą didinančias priemones, atsakovė ketina gauti 50 000 – 70 000 Eur dydžio finansavimą iš akcininko arba iš trečiųjų šalių. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad nurodyti asmenys sutiktų tokį finansavimą atsakovei suteikti. Antra, iš restruktūrizavimo plano projekto neaišku, kaip tokio sąlyginai nedidelio dydžio finansavimas, lyginant jį su atsakovės neįvykdytomis didžiausiomis piniginėmis prievolėmis apeliantei ir VSDFV, iš esmės pakeistų atsakovės finansinę padėtį tokiu būdu, kad atsakovė per 4 metus (restruktūrizavimo proceso laikotarpiu) būtų finansiškai pajėgi tokias prievoles (kurios, pagal aktualius duomenis, sudaro 594 302,30 Eur) įvykdyti ir laiku vykdyti kitus einamuosius mokėjimus VMI ir VSDFV (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties 43 punktas).

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės dideli ir ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai sudaro pagrindą vertinti, jog mokestinės prievolės yra nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai. Atsižvelgdamas į tai, kad iš aptartų byloje esančių duomenų pastebėta nuosekliai neigiama apeliantės veiklos tendencija ir byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių ne abstraktaus pobūdžio, tačiau įrodymais pagrįstas teigiamas apeliantės vykdomos ūkinės komercinės veiklos perspektyvas, sąlyginai sparčiai augant apeliantės skolai valstybės biudžetui, konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis apeliantė negali būti laikoma gyvybinga ir vykdančia ūkinę komercinę veiklą, kuri jai leistų atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties 45 punktas).

43. Apeliacinės instancijos teismas aptariama nutartimi nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, atlikdamas atsakovės finansinės padėties ir veiklos perspektyvų analizę detaliai neanalizavo atsakovės ir apeliantės pateiktų įrodymų, neįvertino atsakovės prievolių kreditoriams nevykdymo sistemiškumo, realios galimybės su jais atsiskaityti (ne)egzistavimo, restruktūrizavimo plano projekto pagrįstumo ir įgyvendinimo realumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino piniginių įsipareigojimų VMI ir VSDFV vykdymo iš dalies faktą, kaip pagrindžiantį atsakovės gyvybingumą. Byloje esančiais įrodymais nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantei tęsiant veiklą yra reali galimybė jai atsiskaityti su kreditoriais, įveikti finansinius sunkumus taikant restruktūrizavimo procesą, kadangi tokių aplinkybių, kaip minėta, apeliantė civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, jog ji yra gyvybinga JANĮ 21 straipsnio 1 dalies prasme, taigi, nesant būtinosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylos (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties 46–47 punktai).

44. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmiau nurodytais Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties išaiškinimais pasirėmė ir, nors jų detaliai skundžiamoje nutartyje neaptarė, tačiau jais pasirėmė padarydamas išvadą, kad atsakovei restruktūrizavimo byla negali būti keliama ir tai jau yra konstatuota įsiteisėjusioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Šių aplinkybių ir išvadų atsakovė nepaneigė ir pateikdama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutarties.

45. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties priėmimo į bylą, iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikė papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinusius jos gyvybingumą, veiklos vykdymą bei pajamų generavimą, o jie nebuvo vertinami nei atskirai, nei kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų egzistavimą, todėl nėra pagrindo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kadangi jie padaryti vertinant ne visus šiuo metu byloje esančius įrodymus.

46. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. rugpjūčio 29 d nutartimi perdavus nemokumo bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantė 2024 m. spalio 2 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (dokumento registracijos Nr. DOK-7503). Prašymą grindė tuo, kad siekia įrodyti savo gyvybingumą, todėl rengia atnaujintą restruktūrizavimo plano projektą, derasi su VMI dėl pritarimo restruktūrizavimo planui. Prašyme taip pat nurodė, kad toliau aktyviai veikia rinkoje, vykdo ūkinę komercinę veiklą bei turi galimybes ją plėsti, pritraukiant užsakymus. Užsakymų pritraukimą bei veiklos masto didinimo realumą pagrindžia gauti užsakymai (turimų užsakymų apimčių didinimai), kurie teikiami teismui kartu su šiuo prašymu:

46.1. UAB „GBF sofa“ planuoja didinti užsakymų portfelį dar šiais metais, pasiekiant 20–25 tūkst. Eur mėnesio apyvartą, o 2025 m. planuojamas 30 tūkst. Eur mėnesio apyvartos viršijimas. Pajamos iš šio kliento užsakymų per metus sudarytų ne mažiau kaip 360 tūkst. Eur. UAB „ZAKA“ kartu su šiuo klientu įvedinėja į rinką naują produktą, kuris jau pradėtas gaminti ir artimiausiu metu bus pristatytas į pardavimų ekspozicijas (priedas Nr. 1);

46.2. UAB „Energy houses“ tenkino UAB „ZAKA“ pateikti medinių namelių dalių gamybos pavyzdžiai, todėl šis užsakovas planuoja užsakyti jų gamybą. Be to, UAB „ZAKA“ aktyviai domisi, renka informaciją bei vertina galimybes pradėti medinių namelių gamybą, dėl to yra susipažinusi su gamybos technologija ir atitinkamai įvertinusi savo pajėgumus bei techninius gamybos aspektus. Pajamos iš šio kliento užsakymų per metus sudarytų 420–540 tūkst. Eur (priedas Nr. 2);

46.3. UAB „Grafų baldai“ teigiamai įvertino UAB „ZAKA“ turimus pajėgumus, kompetencijas, įrangą ir pateiktą kainodarą, dėl to planuoja pradėti dalį savo reikmėms naudojamų baldų karkasų užsakyti iš UAB „ZAKA“. Pajamos iš šio kliento nuo 2025 m. užsakymų turėtų sudaryti 480 tūkst. Eur per metus;

46.4. UAB „Jakobsen home“ yra suinteresuota atnaujinti užsakymus UAB „ZAKA“ (šalys jau yra sėkmingai bendradarbiavusios, tačiau užsakymai nutrūko išimtinai dėl produkcijos sertifikavimo ypatumų), kurie 2024 m. generuotų 30–45 tūkst. Eur mėnesio apyvartą, o 2025 m. – 50 tūkst. Eur ir daugiau. Pajamos iš šio kliento užsakymų per metus (skaičiuojant nuo 2025 m.) sudarytų ne mažiau kaip 600 tūkst. Eur. UAB „ZAKA“ šiuo metu atlieka UAB „Jakobsen home“ pageidaujamo FSC sertifikavimo (užsakymo sutartis pridedama) procedūrą, ir tikisi gauti šį sertifikatą 2024 m. spalio 15 d. (paraiška sertifikato gavimui su nurodytu sertifikavimo terminu pridedama), todėl yra realios galimybės UAB „ZAKA“ ir šio užsakovo bendradarbiavimui.

47. Taigi nurodytiems teiginiams pagrįsti apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė: 1) UAB „GBF sofa“ 2024 m. spalio 1 d. kreipimosi ir užsakymo Nr. 254 kopijas; 2) UAB „Energy houses“ 2024 m. rugsėjo 26 d. kreipimąsi; 3) UAB „Grafų baldai“ 2024 m. rugsėjo 30 d. rašto „Dėl bendradarbiavimo su UAB „Grafų baldai“ kopiją; 4) UAB „Jakobsen home“ 2024 m. gegužės 30 d. „Kreipimosi į UAB ZAKA direktorių Ž. R. dėl bendradarbiavimo su UAB „JAKOBSEN HOME CO“ kopiją, 2024 m. rugsėjo 10 d. sutarties (dėl UAB „ZAKA“ (užsakovės) gamybos grandies (CoC) dokumentų įvertinimo ir sertifikavimo pagal tuo metu galiojančius FSC standartus ir vykdytojos (UAB „BM Certification Lietuva“), kriterijus bei reikalavimus) kopiją ir „Tiekimo grandinės (COC) paraiškos formos“ kopiją; 5) VMI 2024 m. rugsėjo 17 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo / susitikimo per ZOOM / UAB „ZAKA“ kopiją.

48. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 4 d. nutartyje nusprendė, kad nėra išimtinių aplinkybių tenkinti UAB „ZAKA“ prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi ji turėjo pakankamai laiko pateikti teismui norimus papildomus duomenis. Nurodytas aplinkybes dėl bendrovės ketinimo didinti užsakymų apimtis teismas įvertino kaip deklaratyvias ir nepagrįstas objektyviais duomenimis, o bendrovės bendravimą su VMI vertino kaip neproduktyvų, nes VMI nepakeitė savo pozicijos dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (minimos nutarties 9 punktas).

49. Kita vertus, minėta 2024 m. spalio 4 d. nutartis buvo panaikinta nustačius, kad ją priėmė tas pats teisėjas, kurio ankstesnė 2024 m. liepos 16 d. nutartis panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, todėl klausimas dėl nemokumo bylos UAB „ZAKA“ iškėlimo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi dar kartą buvo perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundžiamoje 2024 m. vasario 3 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas iš naujo dėl pirmiau aptartų įrodymų nepasisakė, tačiau toks proceso teisės normų pažeidimas nelemia apskųstosios teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.

50. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju susiklostė procesinė situacija, kuomet pirmą kartą atskirojo skundo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi įvertino, jog atsakovė neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. nėra gyvybinga, tačiau dėl JANĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo Lietuvos apeliaciniam teismui pačiam priimti nutartį iškelti nemokumo bylą, klausimas dėl nemokumo bylos UAB „ZAKA“ iškėlimo buvo perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o pirmosios instancijos teismas, trečią kartą nagrinėdamas šį klausimą iš naujo, atsisakė iškelti apeliantei restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jai bankroto bylą.

51. CPK 329 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sprendimo panaikinimą pažeidus arba neteisingai pritaikius proceso teisės normas. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju byla gali būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

52. Šiuo atveju apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nenagrinėjo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra siejamas su tuo, jog teismas nutartyje nepasisakė dėl apeliantės į bylą pateiktų įrodymų, kurie buvo pateikti po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties priėmimo ir kuriais apeliantė siekė pagrįsti bendrovės gyvybingumą bei įrodyti restruktūrizavimo proceso perspektyvumą.

53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau įvardytų įrodymų (dokumento registracijos Nr. DOK-7503) turinį, nesutinka su apeliantės pozicija, kad jie reikšmingai pagrindžia atsakovės restruktūrizavimo perspektyvas jau vien dėl to, jog yra nekonkretūs ir juose nurodyti bendrovės kontrahentų įsipareigojimai pasiekti tam tikras mėnesio apyvartas iš esmės yra tik deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti įrodymais (pvz., konkrečiomis sutartimis). Tačiau net jeigu juos laikyti tikėtinai pagrįstais, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis toliau nurodytais apskaičiavimais, prieina tą pačią išvadą – šie įrodymai nepatvirtina apeliantės restruktūrizavimo perspektyvos.

54. Restruktūrizavimo plano projekte apeliantė yra nurodžiusi, kad pagrindiniai bendrovės užsakovai, minkštų baldų gamintojai: UAB Vilmers, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno baldai“, UAB „GBF sofa“, Triss Traiding (Olandija), UAB „BAGETA“ ir kt. (1 t., b. l. 106), o pajamų prognozės pagrįstos šiuo metu įgyvendinamais kontraktais bei pasirašytais ketinimų protokolais; tęsiamas bendradarbiavimas su UAB „BAGETA“ UAB „GBF sofa“, AB „Kauno baldai“, UAB Vilmers, atnaujinama gamyba UAB „JAKOBSEN HOME CO“ (1 t., b. l. 116). Apeliantė teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atskirai įvardijusi, kokias sumas ketina gauti iš šių užsakovių kas mėnesį, tačiau yra nurodžiusi, kiek pajamų iš jų yra gavusi iki 2024 m. kovo 31 d., t. y. per 3 mėnesius: UAB Vilmers – 81 911 Eur; AB „Kauno baldai“ – 92 235 Eur; „GBF sofa“ – 9 463 Eur; UAB GFC (Global Furniture Components) – 24 357 Eur; UAB „BAGETA“ – 21 167 Eur (žr. lentelę 1; 1 t. , b. l. 106). Taigi iš šių juridinių asmenų (neįskaitant UAB „GBF sofa“) apeliantė kas mėnesį 2024 m. I ketvirtį buvo iš viso gavusi apie 73 223,33 Eur.

55. Apeliantės pateiktuose užsakovių kreipimuose, kurių, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, įvardijamos prognozuojamos tokios mėnesio apyvartos: 1) UAB „GBF sofa“ 2024 m. lapkričio – gruodžio mėn. – 20 000 Eur, nuo 2025 m. – 30 000 Eur; 2) UAB „Energy houses“ – 35 000–40 000 Eur; 3) UAB „Grafų baldai“ – 40 000 Eur; 4) UAB „JAKOBSEN HOME CO“ – 2024 m. 30 000–45 000 Eur, o nuo 2025 m. – 50 000 Eur (3 t., b. l. 63–67). Taigi – apie 155 000 Eur kas mėnesį 2025 metais.

56. Kita vertus, 2024 m. gegužės 20 d. restruktūrizavimo plano projekte (5 lape) buvo nurodyta, kad bendrovė atlieka darbus, reikalingus gauti FSC (Forest Security Certificate), kadangi užsakovai pereina prie tvarumo reikalavimų, ir kad gavusi FSC sertifikatą, bendrovė atnaujins komplektuojančių detalių gamybą UAB „Jakobsen“, sertifikavimo procedūra užima 6–8 savaites, planuojama sertifikatą gauti iki 2024 m. liepos 31 d. (1 t., b. l. 106). Tačiau, kaip matyti iš 2024 m. spalio 2 d. apeliantės teiktų paaiškinimų, minimo sertifikato gavimo data nurodoma tik 2024 m. spalio 15 d. Nors skundžiama nutartis priimta 2025 m. vasario 3 d., o apeliantė paskutinį kartą teismui teikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo 2024 m. sausio 19 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-562; 3 t., b. l. 121–125)), tačiau iki skundžiamos nutarties priėmimo teismui nebuvo pateikta duomenų apie sertifikato išdavimą, nors būtent jo turėjimas buvo UAB „JAKOBSEN HOME CO“ deklaruota būtina bendradarbiavimo sąlyga (3 t., b. l. 67). Taigi prognozuotina mėnesių apyvartų iš nutarties 55 punkte nurodytų juridinių asmenų suma sumažėja iki 105 000 Eur per mėnesį.

57. Apeliantės restruktūrizavimo plano projekte numatyti tokie planuojami mokėjimai paveikiamiems kreditoriams: 1) skolų tiekėjams mokėjimai 2024 m. – 3 191 Eur, nuo 2025 m. – 12 765 Eur; 2) įsiskolinimas VSDFV 2024 m. – 1 841 Eur, nuo 2025 m. – 7 365 Eur; 3) įsiskolinimas VMI 2024 m. – 32 305 Eur, nuo 2025 m. – 129 220 Eur (1 t., b. l. 117). Vadinasi, apeliantė kreditorių įsipareigojimus numatė kasmet nuo 2025 m. padengti po 149 350 Eur (kas mėnesį po 12 445,83 Eur). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie planuojami mokėjimai kreditoriams apskaičiuoti 2024 m. gegužės 20 d. (restruktūrizavimo plano projekto parengimo metu), o nuo to laiko apeliantės įsipareigojimai dar labiau padidėjo – apeliantės skola VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. vasario 18 d. duomenimis buvo 640 477,03 Eur (pareiškimo dėl bankroto bylos padavimo 2024 m. gegužės 27 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 516 885,46 Eur), o pagal bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme viešai prieinamus aktualius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bendrovės pradelsta nepriemoka jau sudaro 645 617,27 Eur. Apeliantės skola VSDFV restruktūrizavimo plano projekto parengimo metu sudarė 29 459 Eur, pagal šiuo metu aktualius duomenis sudaro 91 728,27 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinus skirtumus tarp pradinių įsiskolinimo sumų VMI ir VSDFV ir šiuo metu esamų įsiskolinimų šioms kreditorėms, juos padalinus 5 metams (restruktūrizavimo laikotarpiui), kas mėnesį mokėtina suma turėtų padidėti papildomais 3 183,35 Eur.

58. Sąnaudos kas mėnesį, remiantis restruktūrizavimo plano projekto 17 lentelėje pateiktu bendrovės einamųjų išlaidų planu, sudaro apie 151 656 Eur (1 t., b. l. 133–134), galimas nuokrypis nuo vidutinių mėnesio išlaidų yra iki 10 proc. nuo išlaidų sumos; bendra didžiausia einamųjų išlaidų per mėnesį suma restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu sudarė iki 169 000 Eur (1 t., b. l. 117).

59. Apibendrinant apskaičiavimus, apeliantė 2025 metais kas mėnesį turėtų patirti apie 184 629,18 Eur (12 445,83 + 3 183,35 + 169 000) išlaidų, o planuojamos pajamos turėtų sudaryti tik 178 223,30 Eur (105 000 + 73 223,33). Naujo restruktūrizavimo plano, apie kurio rengimą apeliantė buvo užsiminusi 2024 m. spalio 2 d. prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (dokumento registracijos Nr. DOK-7503), apeliantė nepateikė. Taigi, daroma išvada, kad apeliantės pateiktų įrodymų (dokumento registracijos Nr. DOK-7503) įvertinimas skundžiamoje nutartyje nebūtų pakeitęs Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 209 d. nutartyje padarytos išvados, jog apeliantė nėra gyvybinga ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo skundžiamoje 2025 m. vasario 3 d. nutartyje padarytos išvados, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos apeliantei iškėlimo.

60. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, net ir be šių įrodymų (dokumento registracijos Nr. DOK-7503), buvo konstatuotas atsakovės gyvybingumas. Ši aplinkybė neteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliantė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo proceso metu, be to, pirmosios instancijos teismo nutartis, į kurią apeliuoja apeliantė, buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi klausimą dėl nemokumo bylos apeliantei iškėlimo perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl procesinės bylos baigties

61. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų.

62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartis kritikuotina motyvavimo ir išsamumo prasme dėl atsisakymo iškelti apeliantei restruktūrizavimo bylą, tačiau nesutiktina, kad bankroto byla apeliantei iškelta nepagrįstai. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, apsiribodamas tik Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kad nustačius, jog UAB „ZAKA“ neįrodė aplinkybių, kad ji yra gyvybinga JANĮ 21 straipsnio 1 dalies prasme, taigi, nesant būtinosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylos, tačiau šiame atskirajame skunde apeliantės akcentuojami skundžiamoje teismo nutartyje nevertinti apeliantės pateikti įrodymai ir tai kas juose nurodyta, šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atliktu jų įvertinimu (apeliacinės instancijos teismui ištaisant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvavimo ir įrodymų vertinimo spragas), visgi nepaneigia pirmiau apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų dėl UAB „ZAKA“ negyvybingumo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai motyvavimo ir įrodymų vertinimo aspektais nelėmė neteisingo bylos išsprendimo.

63. Todėl apeliacinės instancijos teismui šia nutartimi ištaisius pirmosios instancijos teismo padarytas motyvavimo ir įrodymų vertinimo spragas, nėra pagrindo skundžiamos nutarties naikinti nei CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo (motyvų nebuvimo), nei CPK 329 straipsnio 1 dalies (dėl proceso teisės normų pažeidimo) pagrindais.

64. Taip pat šios bylos kontekste pažymėtina, kad JANĮ nustato konkrečius terminus, per kuriuos turi būti išspręstas klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo. Pagal JANĮ 25 straipsnio 1 dalį, teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis). Įstatymu reglamentuojant ir nustatant nemokumo bylos iškėlimo teisme terminus, siekiama apsaugoti teises, užtikrinti kreditorių galimybes maksimaliai patenkinti jų reikalavimus ir (arba) kiek įmanoma greičiau išspręsti bendrovės, kuriai siekiama iškelti nemokumo bylą, žalingą teisinio netikrumo būseną (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1699-585/2020 23 punktas).

65. Sisteminis JANĮ normų aiškinimas leidžia teigti, kad esminis juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo tikslas – operatyvus ir veiksmingas (efektyvus) juridinio asmens nemokumo bylos sąlygų ir aplinkybių, dėl kurių ji negali būti iškelta, įvertinimas. Atitinkamai operatyvus ir veiksmingas juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo stadijos atlikimas ir teismo nutarties priėmimas bei jos vykdymas yra reikšmingi sėkmingam tolesniam juridinio asmens nemokumo procesui, kuriame atliekami bankroto ar restruktūrizavimo veiksmai. Delsimas pradėti bankroto ar restruktūrizavimo veiksmus gali mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus, sukuria teisinį neaiškumą jo kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-806-934/2024 22 punktas).

66. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šiuo metu UAB „ZAKA“ įsipareigojimai yra žymiai padidėję juos lyginant su buvusiais 2024 m. gegužės 20 d. Taigi skundžiamos nutarties panaikinimas ir nemokumo bylos iškėlimo klausimo perdavimas pirmosios instancijos teismui dar kartą (jau ketvirtąjį) nagrinėti iš naujo neatitiktų nemokumo bylos iškėlimo tikslų bei kreditorių interesų. Be to, apeliantė iš esmės nekvestionavo skundžiamos nutarties motyvų dėl bankroto bylos jai iškėlimo, o apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apeliantei keltina bankroto byla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.