Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakų) prokurorės Jolitos Okušienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Trakų r. apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Pravieniųkiš 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos paleistas, atlikęs bausmę, 2013 m. lapkričio 8 d.;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu arba mokymusi, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 3 metus uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones bei turto konfiskavimas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Be kaltinamojo M. B. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

- Vaizdo įrašo „PSS-20240621-181258UTC+0300 S. 5.mp4“ apžiūros metu užfiksuota vaizdo įrašo 2024 m. birželio 21 d., įrašo pradžia: 17:43:44) tęsinys. Papildomai M. B. pareigūnams nurodo, kad jo sūnus peilį nuplovė. Pareigūnas supakuoja peilį į rudos spalvos, kartoninę dėžę. Pareigūnas nufotografuoja įvykio vietą, kraujo žymes ant grindų namo kambaryje, esančiame pirmajame aukšte, taip pat nufotografuoja ir virtuvės patalpą. Pareigūnas grįžta į tarnybinį automobilį ir pildo dokumentus (1el. b. t., el. b. l. 166–170).

2024 m. rugpjūčio 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota peilio, paimto įvykio apžiūros metu, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad visas peilio ilgis yra 33 centimetrai. Peilį sudaro dvi nejudančios dalys: peilio geležtė ir peilio rankena. Peilio geležtė yra metalinė, sidabrinės spalvos, smailėjančiu galu. Geležtės ilgis yra 21 centimetrai. Geležtės plotis plačiausioje peilio vietoje (prie geležtės ir gale rankenos) yra 3 centimetrai, per vidurį rankenos plotis yra 2,5 centimetro. Peilio geležtė akivaizdžiai yra ilgesnė nei peilio rankena. Peilio rankena yra juodos spalvos, plastmasinė. Rankenos ilgis yra 12 centimetrai. Rankena nėra lygi, ji pritaikyta patogiai pasiimti peilį ir laikyti jį delne, su gamykliniu būdu padarytais išlenkimais (1 el. b. t., el. . l. 171–173).

2024 m. rugsėjo 11 d. Medicininių dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas, išnagrinejęs pateiktus J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) kopiją, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos centro elektroninių medicininių dokumentų nuorašus bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad nukentėjusiajai nustatyta paviršinė durtinė-pjautinė kairės šlaunės apatinio trečdalio šoniniame paviršiuje apie 2 cm ilgio. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nuorodomu metu, vienu trauminiu poveikiu duriančių-pjaunančių savybių įrankiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 el. b. t., el. b. l. 191–192).

Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0291, patikros srtifikatas Nr. 2070138, M. B., 2024 m. birželio 21 d. 18:00 val. nustatytas 3,93 promilių girtumas (1 el. b. t., el. bl. 42–45).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar traumpam susargdino.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sasvo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: jis 2024 m. birželio 21 d. apie 17 val. 10 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir jo šeimos nario – sugyventinės J. S., metu, tyčia metė peilį į sugyventinės J. S. pusę, ko pasekoje jis įsmigo į nukentėjusiosios kairę koją. Tokiu būdu J. S. buvo padaryta paviršinė durtinė – pjautinė kairės šlaunies apatinio trečdalio šoniniame paviršiuje žaizda apie 2 centimetro ilgio, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be jo paties parodymų, jo kaltę patvirtina ir nuketėjusiosios apklausto kaip liudytojos J. S. parodymai, kuriuose nuosekliai nurodytos tiriamų įvykių aplinkybės, kitų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota įvykį mačiusio M. B. ir Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų nurodytos aplinkybės, kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji J. S. yra kaltinamojo sugyventinė, tad pagrįstai nukentėjusioji J. S. laikoma kaltinamojo šeimos nare.

Taigi, teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami M. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, kaltinamasis veikė, suprasdamas savo veiksmus, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam M. B. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei dalyvauti elgesio pataisos programose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. M. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2024 m. birželio 22 d. nutarimu paskirtą kardomają priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis M. B. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (2 el. b. t., el. b. l. 48–50).

M. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. B. Lietuvos Respublikoje teistas (2 el. b. t., el. b. l. 18–24), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (2 el. b. t., el. b. l. 57–60), dirba, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 6 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbo, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Prokurorė taip pat prašo skirti intensyvią priežiūrą. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamasis sugyventine sužalojo peiliu, sutiktina su prokurorės siūlymu skirti intensyvią priežiūrią bausmės vykdymo metu.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, įpareigojant M. B. pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbo, mokymusi arba gydymusi meidicinos įstaigoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis M. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. birželio 21 d. 18 val. 00 min. iki 2024 m. birželio 22 d. 14 val. 00 min. (1 diena). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 ir 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas M. B. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Vadovaudamasis BK 72² straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis M. B. smurtavo prieš savo sugyventinę, panaudodamas peilį, t. y. pavojingu būdu, todėl kaltinamajam M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jog šis įpareigojimas būtų įvykdytas per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant M. B. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbo, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigoje, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant M. B.: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbo, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigoje, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 21 d. 18 val. 00 min. iki 2024 m. birželio 22 d. 14 val. 00 min. (1 dieną), kai šis laikas prilyginamas dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę –dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant jog šis įpareigojimas būtų įvykdytas per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.