Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės keitimo areštu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. teisme 2025 m. gegužės 6 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau - Probacijos tarnyba) teikimas, kuriame siūloma nuteistajam (probuojamajam) M. B. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Probacijos tarnyba teikime nurodė, kad:

1.1. M. B. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant M. B. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojimą įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 27 d.;

1.2. nuteistasis (probuojamasis) į Probuojamų asmenų registrą įtrauktas 2024 m. spalio 30 d., pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe už sąlygų nevykdymą. Priežiūros laikotarpiu probuojamasis nebuvo baustas administracine tvarka, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, dalyvavo 4 užsiėmimuose - priklausomybės specialisto konsultacijoje, tačiau daugiau neatvyko. M. B. 2025 m. sausio 20 d. apie 18.30 val. gyvenamojoje vietoje rastas neblaivus, nustatytas 0,52 prom. girtumas. Dėl šio teismo paskirto įpareigojimo pažeidimo pakartotinai priminti teismo įpareigojimai, išaiškintos sąlygos bei galimos teisinės pasekmės už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą. 2025 m. vasario 14 d. apie 8.37 val. į programos užsiėmimą atvyko neblaivus, nustatytas 0,65 prom. girtumas. Atvejo vadybos posėdyje buvo siūloma išaiškinti laisvės apribojimo bausmės tvarką ir sąlygas, intensyvinti kontrolę dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, nustatant patikrinimus 2 kartus per mėnesį, nukreipiant pas priklausomybių konsultantą, taikant motyvacinį interviu. Tačiau nuo 2025 m. kovo 22 d. 22.00 val. iki 2025 m. kovo 23 d. 6.00 val. probuojamasis neįkrovė elektroninio stebėjimo prietaiso, todėl stebėjimas buvo neįmanomas. Atvykęs į Probacijos tarnybą pasiaiškinti, pateisinamų priežasčių nenurodė, patikrinus asmens blaivumą nustatytas 0,48 prom. girtumas. Atvejo vadybos posėdyje priimta išvada toliau spręsti asmens priklausomybės problemą, pakartotinai išaiškinta laisvės apribojimo bausmės tvarka, sąlygos ir teisinės pasekmės už įpareigojimų nevykdymą, numatytos papildomos priemonės – 3 mėn. laikotarpiu taikyti suintensyvintą kontrolę dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo su įpareigojimu pasitikrinti blaivumą 1 kartą per savaitę, tęsti priklausomybių specialistės konsultacijas, dalyvauti motyvaciniuose pokalbiuose su pareigūnu ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites. Probacijos tarnyboje pasitikrinti blaivumą 2025 m. balandžio 22 d. ir 2025 m. balandžio 29 d. nepasirodė, apsilankius 2025 m. balandžio 23 d. ir 2025 m. balandžio 29 d. gyvenamojoje vietoje asmuo nebuvo rastas. Be to, 2025 m. balandžio 26 d. 3.47 val. elektroninio stebėjimo sistema užfiksavo, kad asmens dėvima apykojė išsikrovusi, įkroviklis prijungtas tik 2025 m. balandžio 30 d. Atvykęs į Probacijos tarnybą paaiškino, kad 2025 m. balandžio 29 d. buvo Rykantų kaime, kur vartojo alkoholį.

2. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovas teikime nurodytą siūlymą palaikė.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorė siūlė teikimą tenkinti, nes nuteistasis nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, todėl nėra vertas teismo pasitikėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 48 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, <...> ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

6. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas ir pan. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų ir draudimų, numatytų BK 48 straipsnio 3–5 dalyse, visuma, todėl akivaizdu, jog laisvės apribojimo bausmė nuteistajam savo tikslus gali pasiekti tik tuomet, kai nuteistasis deda pastangas ir demonstruoja norą laikytis jam paskirtų įpareigojimų ir draudimų. Be pateisinamų priežasčių nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų konstatuojama, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o pastarosios nevykdymas sudaro teisinę galimybę ją keisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis). Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

7. Nustatyta, kad nuteistasis (probuojamasis) iš tiesų pažeidė teismo jam skirtus įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (pažeidimai fiksuoti 2025 m. sausio 20 d. apie 18.30 val. (nustatytas 0,52 prom. girtumas), 2025 m. vasario 14 d. apie 8.37 val. (nustatytas 0,65 prom. girtumas), 2025 m. kovo 25 d. (0,48 prom. girtumas). Taip pat probuojamasis pažeidė intensyvios priežiūros sąlygas, t. y. nuo 2025 m. kovo 22 d. 22.00 val. iki 2025 m. kovo 23 d. 6.00 val. neįkrovė elektroninio stebėjimo prietaiso, asmens dėvima apykojė buvo išsikrovusi ir 2025 m. balandžio 26 d. 3.47 val., įkroviklis prijungtas tik 2025 m. balandžio 30 d., todėl jo stebėjimas minėtais laikotarpiais buvo neįmanomas. Be to, 2025 m. balandžio 29 d. apie 22.02 asmuo nebuvo rastas savo gyvenamojoje vietoje. Pats nuteistasis dėl užfiksuotų pažeidimų paaiškino, kad turi priklausomybę alkoholiui, kurią pats bando spręsti, elektroninio stebėjimo prietaiso neįkrovė taip pat dėl alkoholio, gailisi dėl padarytų pažeidimų, žada pasitaisyti, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

8. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka nebaustas, ir nors pradėjo lankyti priklausomybės specialisto konsultacijas, tačiau į 5 užsiėmimą neatvyko, Probacijos tarnyba pirmą kartą kreipiasi su teikimu į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, todėl įvertinus nuteistojo paaiškinimus, darytina išvada, kad nuteistojo užfiksuoti pažeidimai nėra piktybiniai, o daugiausia nulemti jo priklausomybės alkoholiui, tačiau probuojamasis šią problemą pripažįstą, bando ją spręsti, nenori, kad laisvės apribojimo bausmė būtų pakeista į areštą, todėl pažadėjo daugiau pažeidimų nedaryti ir jam paskirtus įpareigojimus vykdyti tinkamai. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys rodo probuojamojo teigiamą nusistatymą į gyvenimiškas vertybes, tuo pačiu norą keistis teigiama linkme.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis itin piktybiškai ar sistemingai pažeidinėja probacijos sąlygas, kad nėra linkęs pasitaisyti ir dėl to būtų pagrindas jam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas pažymi, jog esminis probacijos tikslas yra padėti asmeniui savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, tai yra naujų nusikalstamų veikų prevencija, o ne sankcijų taikymu, todėl svarbu išnaudoti visas galimybes resocializuoti nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės.

10. Teismo vertinimu, byloje surinktos faktinės aplinkybės leidžia teismui apsiriboti iš esmės tik Probacijos tarnybos teikimo svarstymu, po kurio pateikimo teismui tikėtina nuteistasis (probuojamasis) imsis realių veiksmų ir paskirtus įpareigojimus vykdys tinkamai. Teismas nustatęs, jog nuteistasis (probuojamasis) suvokė neigiamo elgesio pasekmes, sprendžia, jog šio Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo momentu laisvės apribojimo bausmės keisti areštu poreikio nėra. Bylos duomenys rodo, jog nuteistojo (probuojamojo) atžvilgiu bausmės tikslai dar gali būti įgyvendinti ir nesiunčiant probuojamojo atlikti arešto bausmės, tik jam reikalinga pagalba sprendžiant alkoholio vartojimo problemą. Juolab, jog ir numatoma bausmės pabaiga yra 2025 m. spalio 27 d., kas rodo, jog aptariamu atveju pakeisti laisvės apribojimo bausmę areštu nesuteikus dar vieno šanso probuojamajam (nuteistajam), būtų kiek neracionali baudžiamoji priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimo dėl nuteistajam (probuojamajam) M. B. laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.