Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, susipažinusi su A. D. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo pateiktą skundą priimti atsisakytina.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d. nuostatas, ne kartą pažymėta, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2007-10-04 nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.)

Iš ginčijamo Vertybinių popierių komisijos 2009-12-10 sprendimo matyti, kad jis priimtas atlikus UAB „Finansų rizikos valdymas“ vykdytos veiklos tyrimą. Minėtu sprendimu UAB „Finansų rizikos valdymas“ už Finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 str. 1 d. pažeidimus paskirta 4 000 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad Vertybinių popierių komisijos 2009-12-10 sprendimas teisines pasekmes sukėlė ne A. D., o UAB „Finansų rizikos valdymas“. Kaip savo skunde nurodo pareiškėjas, ginčijamas Vertybinių popierių komisijos sprendimas jam sukelia teisines pasekmes dėl tos priežasties, kad yra vienas iš įrodymų jo atžvilgiu iškeltoje baudžiamoje byloje. Tačiau įrodymų vertinimas baudžiamajame procese yra reglamentuojamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nuostatomis, be kita ko, nurodant, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje kaip įrodymai yra teikiami viešojo administravimo sprendimai ar aktai, nereiškia, kad šiais sprendimais (aktais) yra pažeidžiamos kaltinamojo teisės ar teisėti interesai. Tokie sprendimai (aktai), priimti trečiųjų asmenų atžvilgiu, nors ir pripažinti įrodymais baudžiamoje byloje, tiesioginių teisinių pasekmių kaltinamajam nesukelia, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad Vertybinių popierių komisijos 2009-12-10 sprendimas pareiškėjui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių. Kaip minėta, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas teisme nenagrinėtinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 149 str., teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti A. D. skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, ir grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.