Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pažeidėjo V. J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimo V. J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-04-12, apie 12.54 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), V. J. S. vairavo transporto priemonę ,,N. J.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,78 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Taip pat jis 2015-04-12, nuo 13.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, vadino policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nesikeikti ir neįžeidinėti, išreikštų vadovaujantis Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d., sulaikomas vengė sulaikymo muistydamasis, stumdydamasis, stangindamas rankas. Šiais savo veiksmais jis necenzūriniais žodžiais įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei pasipriešino policijos pareigūnams.

Taip pat skundžiamu nutarimu L. K. ir L. K., nutarimui įsiteisėjus, iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 187² str. už tai, kad jei teismo posėdyje davė melagingus parodymus šioje ATP byloje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei vienas policijos pareigūnas, buvęs įvykio vietoje, asmeniškai nematė, kas sėdėjo už automobilio ,,N. J.“ vairo. Liudytojas D. T. paėmė rašytinį paaiškinimą iš L. K., bendravo su ja, tačiau apklausos teisme patvirtino, kad tarnybinio pranešimo jis neparašė. D. T. teisme nurodė, kad šalia automobilio ,,N. J.“ buvo du asmenys, tačiau nesiėmė jokių veiksmų nustatyti antrojo asmens tapatybę, anketinius duomenis, išsiaiškinti kaip jis susijęs su pačiu įvykiu, ką jis matė. D. T. teisme nurodė netgi nežinantis, ar apskritai bendravo su apeliantu, todėl šio liudytojo parodymai negali būti pripažinti patikimais. Vertinant L. Č. parodymus, matyti, kad jie duoti vien dvejonių forma, yra netikslūs ir nenuoseklūs. Šis liudytojas teismui nurodė, kad gerai atsimena, jog liudytoja L. K. įvykio metu sakė, kad apeliantas važiavo vienas, nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantas šalia savo automobilio buvo ne vienas. L. Č. apskritai nebendravo su esmines šioje byloje aplinkybes nurodančia liudytoja L. K., o jos paaiškinimų turinį jis žino tiek, kiek jam tai perpasakojo liudytojas D. K., kurio parodymai taip pat yra nenuoseklūs ir netikslūs, juose vyrauja abejonės, todėl laikytini nepatikimais. Atsakydamas į teisėjos klausimą, ar apeliantas buvo vienas prie savo automobilio, D. K. nurodė, jog kai jis su L. Č. atvyko, kolegos (D. T., N. C. ir M. V.) jiems pasakė, kad apeliantas buvo vienas, tačiau tai prieštarauja pačių D. T., N. C. ir M. V. duotiems parodymams teisme. Liudytojas M. V. nurodė apskritai nieko tikslaus negalintis pasakyti apie įvykio aplinkybes, nes jis to nematė. Liudytoja N. C. tikslios informacijos pateikti negalėjo, nes jos neatsiminė. D. K. teisme patvirtino, kad šalia įvykio buvusių kitų asmenų vardo ir pavardės neklausė. Skunde pažymima, kad liudytojas D. T. nurodė, jog automobilio ,,N. J.“ dokumentus jis paėmė iš apelianto ir vėliau perdavė juos pareigūnams D. K. ir L. Č., tačiau liudytojai D. K. ir L. Č. nurodė, kad apeliantas pats atsinešė automobilio dokumentus. Be to, visi trys pareigūnų tarnybiniai pranešimai byloje yra identiški, kas patvirtina tai, kad pareigūnai visiškai atmestinai tyrė įvykį, o apylinkės teismas nesiaiškino, kodėl pareigūnai netyrė atsisakymo pasirašyti protokolą priežasties. Skunde taip pat teigiama, kad policijos pareigūnas D. K. į įvykio vietą atvyko žymiai vėliau nei pirmasis policijos ekipažas, todėl, kokiu būdu automobilio užvedimo raktas buvo būtent pas apeliantą, niekas šių aplinkybių nenustatė. Skundžiamame nutarime teismas atkreipė dėmesį, kad ne L. ir V. K., o apeliantui priklausantis automobilis kliudė L. ir V. K. automobilį, tačiau aplinkybė, kuris automobilis kurį kliudė, byloje nenustatyta. Byloje nėra nustatyta ir ta aplinkybė, ar ,,N. J.“ įvykio metu variklis buvo užvestas, o bausti pagal ATPK 126 str. 4 d. galima tik tuo atveju, kai asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Skunde pažymima, kad policijos pareigūnai nenubraižė transporto priemonių išsidėstymo schemos, nepadarė įvykio vietos nuotraukų, byloje nėra jokių duomenų apie kelio dangą, jos galimus nelygumus ir panašiai, ko padarinyje vienas iš automobilių galėjo minimaliai pajudėti atbuline eiga.

Skunde teigiama, kad apeliantas neginčija aplinkybės, jog įvykio dieną buvo neblaivus, todėl nesutiko pats vairuoti automobilio, tačiau pagal apeliantui nustatytą neblaivumo laipsnį – 1,78 promilės, akivaizdu, jog apeliantas negalėjo objektyviai įvertinti kitų asmenų galimo neblaivumo laipsnio, ypač tuo atveju, jeigu jis būtų buvęs nežymus. Todėl apylinkės teismo išvada, jog apeliantas davė vairuoti automobilį neblaiviam asmeniui, V. J. S. nuomone, laikytina prielaida. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas taip pat nurodė, jog apeliantas J. T. neprašė kviesti į teismo posėdį bei nepateikė jo gyvenamosios vietos duomenų, kad liudytoją iškviestų pats teismas. Tačiau į teismo posėdį iškviesti J. T. buvo prašoma tiek 2015-05-05, tiek 2015-05-21 teismo posėdžių metu, o pateikti teismui tikslių J. T. gyvenamosios vietos duomenų apeliantas neturėjo galimybės, nes žinojo tik tiek, kad jis gyvena Estijoje, taip pat Lietuvoje, Kauno mieste, turi nekilnojamojo turto, yra (duomenys neskelbtini) m. gimimo. J. T. visą laiką buvo įvykio vietoje bei policijos pareigūnams nurodė, jog jis vairavo transporto priemonę, tačiau policijos pareigūnai į jį nekreipė dėmesio, jokių jo duomenų neužsirašė, tą patvirtino ir apeliantas, tačiau jam esant neblaiviam, policijos pareigūnai jo nesiklausė, o tik nurodė pasirašyti protokole.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamo nutarimo dalis dėl V. J. S. nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d. naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas.

Apeliaciniu skundu V. J. S. ginčija skundžiamo nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d., t. y. už tai, kad nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,78 promilių neblaivumas. Įvertinus byloje esančius ir apylinkės teismo patikrintus įrodymus galima teigti, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad įvykio metu būtent V. J. S. vairavo transporto priemonę ,,N. J.“.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį, šiuo atveju teismo, įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009, Kauno apygardos teismo 2013-04-12 nutartis byloje Nr. ATP-367-493/2013).

V. J. S. iš karto po įvykio rašytinio paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole nepateikė, taip pat atsisakė pasirašyti protokole, tačiau teisme jis nurodė, kad įvykio metu automobilio ,,N. J.“ nevairavo, nes buvo išgėręs, o automobilį vairavo pažįstamas J. T., kuris gyvena Estijoje ir paprašė paskolinti jam automobilį, kad galėtų nuvykti į kapines. Nusprendus aplankyti prie namų vykusią parodą, V. J. S. nurodė J. T. iš A. gatvės pasukti link V. J. S. kaimynų kiemo, kur būtų galima palikti automobilį, nes grįžti atgal į savo kiemą dėl toje gatvėje esančio vienpusio eismo buvo sudėtinga. V. J. S. išlipo iš automobilio, kad atidarytų kaimynų kiemo vartus, bet netrukus pastebėjo, kad galimai jo automobilis prisilietė su kitu stovinčiu automobiliu, bet kaip tai įvyko jis nematė.

Įvykyje dalyvavusio kito automobilio vairuotoja L. K. savo pirminiame paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad stovint prie sankryžos pajuto kontaktą į automobilio galinės dalies dešinę pusę ir per veidrodėlį pastebėjo, kad į jos automobilį atsirėmė automobilis ,,Nissan“, o išlipus pasiaiškinti dėl įvykio, nuo ,,Nissan“ automobilio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Teisme ši liudytoja parodė, kad po kontakto iš automobilio pirmas išlipo jos vyras, paskui išlipo ji, susitiko su žmonėmis prie automobilio galo, jie buvo dviese. Kas vairavo automobilį – ji nematė. Šiuos liudytojos parodymus teisme patvirtino ir kartu su ja važiavęs V. K., kuris nurodė, kad ne iš karto suprato kas atsitiko, todėl ir iš automobilio neiškarto išlipo, o kai išlipo, ten stovėjo du pagyvenę žmonės, kurie atrodė apsvaigę, todėl iškvietė policijos pareigūnus, bet kas vairavo automobilį jis nematė. Tuo tarpu liudytojas L. K. teisme nurodė, kad jis su V. J. S. yra kaimynai, nes turi bendrą kiemą, todėl jis per į kiemą išeinančio kambario balkono atidarytas duris matė, kaip buvo užvesta ir iš kiemo išvažiavo V. J. S. mašina, bet už vairo sėdėjo ne V. J. S., o kažkoks pagyvenęs praplikęs vyriškis.

Vertinant liudytojų L. K., V. K. ir L. K. parydymus pažymėtina, kad jie yra itin svarbūs nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes. Kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių šį įvykį, byloje nėra. Byloje yra užfiksuoti į įvykio vietą iškviestų policijos pareigūnų D. K., L. Č., M. V., N. C., D. T. parodymai, tačiau nei vieno iš jų parodymai nepatvirtina fakto, kad būtent V. J. S. įvykio metu vairavo automobilį ,,Nissan“. Liudytojas D. K. parodė, kad, kiek prisimena, kolegos minėjo, kad vyriškis buvo vienas. Automobilio, kurį kliudė, vairuotoja pasakė, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsitrenkė į jos transporto priemonę ir kai ji išlipo iš automobilio, tas vyriškis dar sėdėjo automobilyje už vairo. Kai pareigūnai vedė V. J. S. į tarnybinį automobilį, moteris patvirtino, kad automobilį vairavo būtent tas vyras. Tai, kad iš moters (L. K.) paaiškinimų buvo nustatyta, jog būtent V. J. S. įvykio metu vairavo automobilį ,,Nissan“, patvirtino ir liudytojai policijos pareigūnai L. Č. ir D. T.. Tačiau šie pareigūnų parodymai prieštarauja liudytojos L. K. parodymams teisme. Ši liudytoja tiksliai neįvardino, kuris vyras buvo automobilio ,,Nissan“ vairuotojas įvykio metu, nes to nematė. Tai nurodė ir liudytojas V. K.. Dar daugiau, teisme L. K. nurodė, kad vyriškis prisistatė kaip mašinos savininkas, todėl ir pagalvojo, kad jis vairavo ir pirminiame paaiškinime savininku prisistačiusį asmenį įvardino kaip vairuotoją. Liudytojas D. K. nurodė, jog jam kolegos minėjo, kad vyriškis buvo vienas, tačiau iš liudytojo L. Č. parodymų matyti, kad įvykio vietoje vaikščiojo to vyriškio kaimynas bei dar vienas neblaivus vyriškis. Liudytojai policijos pareigūnai M. V. ir N. C. savo parodymuose nenurodė aplinkybių, kurios padėtų nustatyti kas įvykio metu vairavo automobilį ,,Nissan“. Liudytoja N. C. tik nurodė, kad eismo įvykio vietoje ji matė J. S., kiek pamena, prie mašinos jis buvo vienas. Tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę paneigia policijos pareigūno L. Č. parodymai.

Vertindamas liudytojo V. K. parodymus, apylinkės teismas nurodė, kad jis yra V. J. S. kaimynas, todėl teismui kilo abejonės dėl liudytojo sugebėjimo po pakankamai ilgo laiko tarpo atsiminti konkrečią įvykio datą. Tačiau vien tai, kad šis liudytojas yra V. J. S. kaimynas, atsižvelgiant į aukščiau įvertintus įrodymus, neleidžia daryti išvados, kad jo parodymai kelia abejones, dėl ko jie galėtų būti vertinami kritiškai. Tai, kad minėtą liudytoją kviesti į teismo posėdį V. J. S. prašė tik tuomet, kai jį procese pradėjo atstovauti profesionalus advokatas, yra nepakankami tvirtinti, kad šis liudytojas buvo kviečiamas dalyvauti procese siekiant padėti V. J. S. išvengti atsakomybės dėl šio pažeidimo padarymo. Be to, anksčiau šio asmens anketinių duomenų pateikti policijos pareigūnams nebuvo galimybės ne vien dėl to, jog V. J. S. nežinojo apie tai, kad kaimynas matė įvykį, bet ir dėl to, jog jau 2015-04-16 ši byla buvo perduota teismui. Dėl aukščiau išdėstytų įrodymų analizės, abejonių nekelia ir L. K. parodymai, kuriais apylinkės teismas taip pat be pagrindo suabejojo. Kaip vieną iš V. J. S. kaltę patvirtinančių aplinkybių apylinkės teismas nurodė ir tai, kad iš liudytojo D. K. parodymų matyti, jog paprašius V. J. S. pateikti automobilio dokumentus bei užvedimo raktelius, automobilio užvedimo raktelius V. J. S. ištraukė iš savo kišenės bei padavė pareigūnui. Tačiau pažymėtina, kad tai nepatvirtina fakto, jog V. J. S. įvykio metu automobilį vairavo, nes būtent jis yra šio automobilio savininkas, todėl aiškinantis įvykio aplinkybes ir automobiliams stovint įvykio vietoje, jis, kaip automobilio savininkas, padavė pareigūnui automobilio raktelius.

V. J. S. teisme nurodė, kad jo automobilį ,,Nissan“ įvykio metu vairavo geras pažįstamas J. T., kuris gyvena Estijoje, o tikslesnių duomenų V. J. S. apie šį asmenį pateikti negalėjo, nes nežinojo. Iš liudytojo L. Č. parodymų matyti, kad įvykio vietoje vaikščiojo V. J. S. kaimynas bei dar vienas neblaivus vyriškis. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigūnas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatytas šalia buvusio asmens ryšys su eismo įvykiu, jo anketiniai ir kontaktiniai duomenys. Tuo tarpu pats V. J. S. tikslesnių duomenų apie J. T., tame tarpe jo kontaktinių duomenų dėl nežinojimo taip pat negalėjo pateikti, kad teismas V. J. S. prašymu šį asmenį galėtų iškviesti į teismo posėdį ir apklausti. Todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, liko nepaneigta V. J. S. nurodyta aplinkybė, kad įvykio metu automobilį ,,Nissan“ vairavo ne jis, bet J. T.. Nors apylinkės teismas nurodė, kad iš liudytojų D. T., D. K., L. Č. parodymų bei jų tarnybinių pranešimų matyti, kad įvykio dieną aiškinantis pažeidimą bei V. J. S. už automobilio vairavimą esant neblaiviam surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. J. S. nenurodė jokio kito asmens, tačiau pažymėtina, kad V. J. S. įvykio dieną nedavė jokių paaiškinimų, todėl ir nenurodė kas įvykio metu vairavo automobilį ,,Nissan“. Atsižvelgiant į tai negalima sutikti su apylinkės teismo išvada, kad tokia V. J. S. pozicija yra pasirinktas gynybos būdas bei siekis išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Esant tokiai situacijai visos abejonės, nesant jokių jas pašalinančių objektyvių duomenų, šiuo atveju turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl nesurinkus pakankamai neginčijamų įrodymų patvirtinančių pažeidimo faktą, skundžiamo nutarimo dalis, kuria V. J. S. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. – 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, panaikintina ir byla šioje dalyje nutrauktina V. J. S. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str.1 d. 1p.). Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip to prašo V. J. S., kadangi jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų tirtos pirmosios instancijos teisme nei apeliaciniame skunde, nei prašyme nenurodyta, o šiuo metu aiškintis dėl J. T. galimo automobilio vairavimo netikslinga, kadangi yra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai (ATPK 35 str.).

Aukščiau aptarti byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad liudytoja L. K., 2015-05-02 teismo posėdyje davė melagingus parodymus šioje byloje apie tai, kad įvykio metu nematė kas vairavo transporto priemonę ,,Nissan“, o taip pat liudytojas L. K., 2015-05-02 teismo posėdyje davė melagingus parodymus šioje byloje apie tai, kad prieš įvykį pro savo namų balkoną matė, kaip iš kiemo išvažiavo V. J. S. automobilis ,,Nissan“, bet už vairo sėdėjo ne V. J. S., o kažkoks pagyvenęs, praplikęs vyriškis, kurio jis nepažįsta. Todėl taip pat naikinama ir skundžiamo nutarimo dalis, kuria nutarta L. K. ir L. K., nutarimui įsiteisėjus, iškelti administracinio teisės pažeidimo bylas pagal ATPK 187² str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimo dalį, kuria Vytautas J. S. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. – 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 metams, panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria L. K., nutarimui įsiteisėjus nutarta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 187² str. už tai, kad ji 2015-05-02, apie 13.00 val. Kauno apylinkės teismo posėdyje davė melagingus parodymus šioje byloje apie tai, kad 2015-04-12, apie 12.54 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) nematė, kas vairavo transporto priemonę ,,N. J.“, valst. N. (duomenys neskelbtini) ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria L. K., nutarimui įsiteisėjus nutarta iškelti administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² str. už tai, kad jis 2015-05-02, apie 13.30 val. Kauno apylinkės teismo posėdyje davė melagingus parodymus šioje byloje apie tai, kad 2015-04-12, apie 12.30 val., Kauno m. (duomenys neskelbtini) jis pro savo namų balkoną matė, kai iš kiemo išvažiavo V. J. S. automobilis ,,N. J.“, v. n. (duomenys neskelbtini) bet už vairo sėdėjo ne V. J. S., o kažkoks pagyvenęs, praplikęs vyriškis, kurio L. K. nepažįsta, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda – 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., pagal ATPK 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 170 Eur (šimtą septyniasdešimt eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.