- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-40-577/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič (pran.), Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- kooperatinės bendrovės „Daržovių centras“
- Ieškovas
- L. L.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo kooperatinės bendrovės „Daržovių centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-517-432/2012 pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovui kooperatinei bendrovei „Daržovių centras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. L. (toliau ieškovas) pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 22 993,56 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, būdamas ūkininkas ir dirbdamas pagal patentą, laikotarpiu nuo 2001 m. pardavinėjo savo auginamą produkciją atsakovui. Atsakovas nepilnai apmokėdavo už produkciją, dėl ko 2010-11-11 buvo pasirašytas įsiskolinimo suderinimo aktas 22993,56 Lt sumai. Atsakovas iki šiol savo prievolės atsiskaityti neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovas kooperatinė bendrovė „Daržovių centras“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra vienas iš kooperatinės bendrovės „Daržovių centras“ savininkų (pajininkų). Po 2005-11-15 kilusio gaisro bendrovės veikla buvo visiškai paralyžiuota ir susidarę dideli įsiskolinimai ne tik ūkininkams, bet ir bankams bei kitiems tiekėjams. Su ieškovu buvęs pasirašytas įsiskolinimo suderinimo aktas, kaip ir su visais kitais pajininkais – siekiant nustatyti skolos mastą. Visuotinio narių susirinkimo metu buvę nuspręsta įsiskolinimus ūkininkams padengti bendrovės turimu ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu, tačiau ieškovas nepanoro perimti jokio bendrovės turto. Ieškovas ignoruoja visuotinių narių susirinkimų sprendimus, taip kenkdamas bendrovės veiklai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovo prekių kainą – 22 993,56 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą prekių kainą – 22 993,56 Lt nuo 2011-07-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 2089,81 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad šalių santykiams sureguliuoti taikytinos pirkimo – pardavimo santykius reglamentuojančios nuostatos. Teismas nustatė, kad atsakovas, gavęs ieškovo patiektas prekes, už jas nesumokėjo visos patiektų prekių kainos. Teismas pažymėjo, jog šalys nėra sutarusios, per kokius konkrečius terminus pirkėjas turi sumokėti pardavėjui patiektos produkcijos kainą. Teismas nustatė, jog ieškovo produkciją atsakovas priėmė jos patiekimo metu – 2001 m. balandžio–2005 m. kovo mėnesiais. 2010-11-11 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu (b. l. 5) atsakovas pripažino, kad atsakovo skola ieškovui – 22 993,56 Lt.
Ieškovas ir atsakovas nėra sudarę sutarties dėl atsakovo atleidimo nuo prievolės sumokėti ieškovui parduotų bulvių kainą. Skolininko (pirkėjo, kooperatinės bendrovės) valdymo organo sprendimai (visuotinio susirinkimo nutarimas) nepanaikina pirkėjo prievolės sumokėti pardavėjui parduotos produkcijos kainą, jei pardavėjas nepareiškia valios atleisti pirkėją nuo tokios prievolės. Pardavėjas (ieškovas) nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais nėra atleidęs atsakovo nuo prievolės sumokėti už ieškovo patiektas bulves, todėl atsakovo prievolė sumokėti prekių kainą išlieka.
Ieškovui iš atsakovo, laiku neįvykdžiusio prievolės sumokėti už ieškovo pateiktas bulves, priteistos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 22 993,56 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2011 07 11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas formaliai, paviršutiniškai ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes. Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad atsakovas pripažino skolą, pasirašydamas suderinimo aktą. Atsakovo nuomone, suderinimo aktas – tai grynai buhalterinis dalykas, kuris pasirašomas su visais pajininkais tikslu matyti tikrą padėti bendrovėje. Ieškovas, kaip ir kiti pajininkai, yra bendrovės savininkas. Su kitais savininkais (pajininkais) samdo vadybininkus ir kitus administracijos darbuotojus, kurie privalo organizuoti užaugintos produkcijos (šio atveju – bulvių) perrinkimą, prekinį paruošimą, fasavimą bei pardavimą. Jeigu savininkas nustato per mažus atskaitymo procentus, skirtus jo produkcijos pardavimui, – atsiranda skolos valstybei, fasavimo medžiagų tiekėjams ir panašiai. Kooperatinės bendrovės tikslas yra padėti jos nariams, o ne kaupti kapitalą. 2011 m. balandžio 20 d. visuotinis narių susirinkimas konstatavo, kad kooperatyvo nariai (savininkai) skyrė nepakankamai lėšų kooperatyvo patiriamų išlaidų padengimui, todėl visi pajininkai privalo proporcingai savo parduodamos produkcijos kiekiui padengti pardavimo išlaidas. Kas ir buvo padaryta. Ieškovas piktnaudžiauja savo teise, nes pažeidžia kitų pajininkų turtinius interesus, bandydamas pasipelnyti jų sąskaita.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-14 sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš atsakovo 500 Lt išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo kooperatinės bendrovės „Daržovių centras“ apeliacinio skundo ribose.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.; 6.154 str. 1 d.). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Taip jos šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Įstatymu nenustatyta, kad pirkimo pardavimo sutarties faktas teisme gali būti įrodinėjamas tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl ši aplinkybė byloje gali būti įrodinėjama visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagal bendrąsias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tame tarpe ir PVM sąskaita-faktūra.
Bylos medžiaga nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Šiuo atveju Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatos šalių santykiams reguliuoti netaikytinos, kadangi ieškovas yra atsakovo – kooperatinės bendrovės pajininkas (Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1 str. 3 d. 2 p.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2001 m. balandžio – 2005 m. kovo mėnesiais tiekė atsakovui bulves, o atsakovas turėjo prievolę už jas sumokėti. Šias aplinkybes patvirtino PVM sąskaitų-faktūrų kopijos (b. l. 94- 109). PVM sąskaitose-faktūrose yra ieškovo ir atsakovo rekvizitai bei atsakovo darbuotojų, priėmusių produkciją, parašai. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį ir nagrinėjant bylą teisme neginčijo aplinkybių, kad ieškovas atsakovui pardavinėjo daržoves, kad ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras gavo. Kadangi PVM sąskaitų-faktūrų teisėtumas nenuginčytas, jomis nesivadovauti nėra teisinio pagrindo.
Priešingai nei teigia atsakovas, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Tai tik įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais. Ieškovas, įrodinėdamas prievolės neįvykdymo faktą ir skolos dydį, be PVM sąskaitų-faktūrų pateikė teismui ir 2010-11-11 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovo skolos likutis 2010-10-01 sudarė 22993,56 Lt (b.l. 5). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovo pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina šalis susitarus būtent dėl jame nurodytos skolos ir reikalavimo dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2010-11-11 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodytos kainos sumokėjimo terminas yra suėjęs, o atsakovas nesumokėjęs ieškovui užmokesčio už nupirktas bulves, pagrįstai konstatavo, jog nesumokėtoji parduotos produkcijos kainos dalis – 22 993,56 Lt priteistina ieškovui iš atsakovo. Pažymėtina, jog atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius tokio teiginio įrodymus, tačiau į bylą nėra pateikta tokių įrodymų.
Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva, nors ieškovas neginčijo 2011-04-20 visuotinio narių susirinkimo sprendimo, konstatavo, kad bendrovės narių sprendimai tvarkant savo pinigines lėšas yra neteisėti, vertintinas kritiškai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo argumentus, kad 2011-04-20 kooperatinės bendrovės „Daržovių centras“ visuotinio susirinkimo metu priimtas nutarimas „nurašyti visas skolas ūkininkams, susidariusias iki 2007 m. kovo mėn.“ (b. l. 38, 2011-04-22 protokolo kopija) atleidžiąs atsakovą nuo prievolės sumokėti ieškovui patiektų bulvių kainą, kaip nesudarančius pagrindo ieškiniui atmesti. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 str. 2 d. kooperatinė bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų filialų (toliau – juridinis asmuo) įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme. To paties įstatymo 3 str. numatyta, kad kooperatinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Kooperatinė bendrovė pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Kaip matyti iš byloje esančių kooperatinės bendrovės „Daržovių centras“ įstatų 11.3 p., bendrovė turi teisę sudaryti sandorius (sutartis), prisiimant turtinius įsipareigojimus, 11.6 p. – atsiskaityti už prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kokia sutarta forma (b.l. 51-63). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovas, sudaręs žemės ūkio produkcijos pirkimo iš ieškovo sandorius, privalo juos tinkamai vykdyti, t.y. tinkamai atsiskaityti už įsigytą produkciją. Pagal LR CK 3.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Tai reiškia, kad kooperatinės bendrovės visuotinis narių susirinkimas savo sprendimu, šiuo atveju 2011-04-20 kooperatinės bendrovės „Daržovių centras“ visuotinio susirinkimo priimtu nutarimu, negali vienašališkai panaikinti kooperatyvo prievolės. Prievolės pabaigos pagrindai numatyti LR CK IX skyriuje. Atsakovas nenurodė nei vieno iš įstatyme nurodytų prievolės pabaigos pagrindų. Pats ieškovas nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais nėra atleidęs atsakovo nuo prievolės sumokėti už patiektą produkciją. Tai reiškia, kad atsakovo prievolė sumokėti ieškovui už parduotą produkciją nepasibaigė ir atsakovas privalo ją įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį.
Teisėjų kolegija nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teise, nes pažeidžia kitų pajininkų turtinius interesus, bandydamas pasipelnyti jų sąskaita, vertintini kritiškai, kaip atsakovo siekis išvengti savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ir juos įvertinęs (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsižvelgiant į tai, kad atmetamas apeliacinis skundas, tenkintinas ieškovo L. L. prašymas priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo kooperatinės bendrovės „Daržovių centras“ (į. k. 125287185) ieškovo L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.