Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Garsų pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Garsų pasaulis“ ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl priimtų sprendimų viešajame pirkime; išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 321 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 86 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta Teisinių paslaugų suvestine pažyma ir joje nurodytais duomenimis, pažymi, kad minėtoje pažymoje nurodyti duomenys iš esmės tapatūs ieškovės pirmosios instancijos teismui 2023 m. spalio 23 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytai lentelei (1 t., b. l. 140–142). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos apeliantės pateiktus įrodymus, kadangi, atsižvelgus į jų turinį, jie nėra nauji CPK 314 straipsnio prasme.

Dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies (ne)teisėtumo

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

16. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

17. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

18. Rekomendacijų 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

19. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 62 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas).

20. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023, 38 punktas). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

21. Taigi, tiek Rekomendacijose nurodyti kriterijai (žr. šios nutarties 19 punktą), tiek nagrinėjamam klausimui suformuota kasacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 20–21 punktus) leidžia daryti išvadą, kad teismas, įvertinęs konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į byloje teikiamų teisinių paslaugų apimtis bei pobūdį, gali priteisti tiek didesnį nei Rekomendacijose nurodytą maksimalų rekomenduojamą bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek ir mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu šis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

22. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą priteisti jos naudai iš atsakovės 16 316,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 5 519 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinio pateikimą teismui, 82,59 Eur vertimo paslaugos ir 10 715,16 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytos išlaidos nėra pakankamai informatyvios, atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už procesinių dokumentų paruošimą bei į tai, kad nagrinėjama civilinė byla nėra ypač sudėtinga, į ieškovės byloje pateiktų procesinių dokumentų apimtį, į tai, kad byloje nėra keliami nauji teisės taikymo klausimai, nusprendė, kad yra pagrindas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu, sumažinti iki 5 000 Eur sumos ir priteisti iš viso 10 519 Eur.

24. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovės įsitikinimu, teismas visai nepagrįstai ir be jokių motyvų daugiau nei dvigubai sumažino ieškovės realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai išankstinėje ginčo sprendimo stadijoje ir byloje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras neinformatyviomis, nepagrįstai nesivadovavo Rekomendacijose nurodytais dydžiais ir be pagrindo sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas neįvertino, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė vien dėl neteisėtų VMI veiksmų.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė 10 715,16 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro: 1 789,59 Eur suma už pretenzijos parengimą; 5 112,86 Eur suma už ieškinio parengimą; 108,90 Eur suma už lydraščio teismui dėl priedų vertimo parengimą; 635,25 Eur suma už prašymo dėl įrodymų išreikalavimo parengimą; 2 947,56 Eur suma už dubliko parengimą ir 121 Eur suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą.

26. Ieškovė už teisinę pagalbą, susijusią su pretenzijos parengimu (1 789,59 Eur), sumokėjo 2023 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo pavedimu pagal 2023 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su pretenzijos rengimu, atkreiptinas dėmesys, kad išankstinis ginčų sprendimas ne teisme yra privaloma viešųjų pirkimų bylų stadija, o pretenzijos rengimas yra neatskiriama kreipimosi į perkančiąją organizaciją dalis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, šalis turi teisę į išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo procedūroje (stadijoje) atlyginimą, tačiau ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-764-934/2022; 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2023). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, rekomenduojamas maksimalus priteistinas dydis už vieną asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą siekia 195,95 Eur (1 959,50 Eur × 0,1). Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su pretenzijos parengimu užtruko 9,8 val. ir sudaro 1 789,59 Eur sumą. Vadinasi, paslaugų teikimo užmokestis už valandą 182,61 Eur (1 789,59 Eur ÷ 9,8 val.) neviršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio (195,95 Eur už valandą).

27. Ieškovė už teisinę pagalbą, susijusią su ieškinio parengimu, su lydraščio teismui dėl priedo vertimo rengimu, prašymo dėl įrodymų išreikalavimo rengimu, dubliko rengimu ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimu sumokėjo 2023 m. spalio 10 d. mokėjimo pavedimu pagal 2023 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.20 papunkčius maksimalus priteisiamas mokestis už advokato teikiamą pagalbą, parengiant ieškinį 5 000,25 Eur (2 000,1 Eur × 2,5), parengiant dubliką 3 000,15 Eur (2 000,1 Eur × 1,5), parengiant prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 800,04 Eur (2 000,1 Eur × 0,4), už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 papunkčiuose, teikimo valandą 200,01 Eur (2 000,10 Eur × 0,1).

28. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su: ieškinio parengimu (5 112,86 Eur) viršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje nurodytą maksimalų priteisiamą užmokestį už advokato teikiamą pagalbą (5 000,25 Eur); dubliko parengimu (2 947,56 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.3 papunktyje nurodyto maksimalaus priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą (3 000,15 Eur); su lydraščio teismui dėl priedo vertimo rengimu (0,9 val., 108,9 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.20 papunktyje nurodytą maksimalų priteisiamą užmokestį už vieną asmens atstovavimo už teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 papunkčiuose, teikimo valandą (200,01 Eur); prašymo dėl įrodymų išreikalavimo rengimu (121 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyto maksimalaus priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą (800,04 Eur); prašymo dėl įrodymų išreikalavimo parengimu (635,25 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyto maksimalaus priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą (800,04 Eur).

29. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad, viena vertus, aukščiau aptartos ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos iš esmės atitinka Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius (išskyrus prašomą priteisti sumą už ieškinio parengimą). Kita vertus, įvertinus ginčo turinį, bylos apimtį (1 tomas), nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad civilinė byla nėra sudėtinga tiek teisės taikymo, tiek faktiniu aplinkybių vertinimo požiūriu. Todėl remdamasis apeliantės nurodytais argumentais nėra pagrindo spręsti, kad maksimalaus rekomenduojamo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio priteisimas atitiktų proporcingumo, būtinumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus.

30. Atsižvelgęs į ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų pobūdį ir apimtį, į tai, kad ieškovės reiškiamų procesinių dokumentų (pvz. pretenzijos ir ieškinio) turinys iš dalies sutampa, į tai, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju priteistas 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo reikalavimus. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovės patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis ieškovės išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

31. Apeliantės argumentai, kad byloje nagrinėjami klausimai dėl Pirkimo sąlygose nustatyto draudimo buvo sudėtingi, neaiškūs ir pareikalavę netgi trijų atskirų išvadų iš dvejų skirtingų institucijų, nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimo dalį panaikinti ar pakeisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą ir siekdama pagrįsti savo argumentus rėmėsi International Tax Stamp Association pateikta išvada nepatvirtina ginčo sudėtingumo, juolab kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nurodyta išvada nesivadovavo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą, turinčią viešojo pirkimo ypatumų, įtraukė Viešųjų pirkimų tarnybą, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ginčas buvo sudėtingas teisės taikymo bei faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu.

32. Apeliantės argumentai, kad ji bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės (neteisėtų pirkimo sąlygų), todėl jai turėjo būti priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, kadangi buvo vertinamos ne tik priežastys, nulėmusios jų atsiradimą, bet ir jų dydžio pagrįstumas minėtų kriterijų – būtinumo, sąžiningumo, protingumo, teisingumo, proporcingumo – kontekste.

33. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra nepakankamai informatyvios. Apeliantė nurodė, kad maksimaliai detalizavo savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikdama ne tik PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimo patvirtinimus, o ir parengtą ir patvirtintą smulkią visų bylinėjimosi išlaidų detalizaciją; teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad teisinių paslaugų suvestinė yra pakankamas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantis dokumentas ir pirminių apskaitos dokumentų pateikimas nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus apeliantės argumentus, viena vertus, sutinka, kad tiek PVM sąskaitos faktūros, tiek, jas sekantys mokėjimo pavedimai bei prašyme dėl išlaidų atlyginimo nurodyti argumentai nagrinėjamoje byloje yra pakankami nustatyti, kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Kita vertus, net ir pasisakęs dėl PVM sąskaitų faktūrų neinformatyvumo, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, vertino nagrinėjamos bylos kontekste pagal Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, ieškovės byloje pateiktų procesinių dokumentų apimtį, taip pat sprendžiamų teisinių klausimų naujumą.

34. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo sumažinti teisinės pagalbos išlaidų sumą, nevertino šių išlaidų paskaičiavimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamo sprendimo dalies turinį, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Priešingai, ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis atitinka būtinumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo reikalavimus ir nėra pagrindo jį laikyti neproporcingu ar ribojančiu ieškovės teisę į teisminę gynybą.

35. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

36. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimu, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.