- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- e2-216-835/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02217-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- notarė R
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo, trečiasis asmuo notarė R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2017 m. kovo 17 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1365, patvirtintą Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarės R. S., tarp ieškovo M. K. ir atsakovo A. K., atstovaujamo įstatyminių atstovų tėvo R. K. ir motinos J. K., taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą A. K. natūra asmeninės nuosavybės teisėmis grąžinti ieškovui M. K. šį nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį 0,0300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – išėmimo duobę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2017 m kovo 17 d. ieškovas ir atsakovas, tuo metu buvęs nepilnametis ir atstovaujamas motinos J. K. ir tėvo R. K., sudarė dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1365, kurią patvirtino Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarė R. S.. Šios sutarties pagrindu ieškovas savo anūkui A. K. padovanojo 1/2 dalį 0,0300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – išėmimo duobę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini), 8 876,00 Eur vertės. Sutarties sudarymo metu ieškovas buvo senatvės pensijos gavėjas, jo sveikatos būklė silpna, nes 2017 m. kovo 8 d. Alytaus apskrities S. K. ligoninėje jam buvo atliktas kepenų, tulžies pūslės, kasos, inkstų ir šlapimtakių diagnostinis ultragarsinis tyrimas, kurio metu, be įgimtos deformacijos, cholecistolitiazės, su dviem 11 ir 14 mm diametro standžiais dariniais kūno ertmėje, buvo aptikta 82 mm cista pilvo ertmėje bei cistos abiejuose inkstuose, todėl buvo siunčiamas skubiai operacijai. Po tokių diagnozių, ieškovas pasijuto nesaugiai, labai pažeidžiamas, susivokė, kad po operacijos sveikata gali tik blogėti, kad vis sunkiau bus vienam tvarkytis buityje ir atlikti kasdienius būtinus namų ūkio darbus, pasirūpinti malkomis, pasikurti krosnį, atlikti einamuosius pastatų remonto ir priežiūros darbus, prižiūrėti jam priklausančią žemės sklypo dalį. Sodo pastato stogas jau buvo kiauras, lyjant lietui drėko lubos, ėmė pelyti ir pūti, buvo reikalinga skubiai imtis remonto darbų, kurių pats atlikti ar už jų atlikimą sumokėti nepajėgė, nes paskyrus gydymą, didesnę dalį gaunamos pensijos turėjo skirti vaistams įsigyti, todėl suprato, kad neišgalės susimokėti mokesčių už suvartotą elektros energiją, atliekų surinkimą, dujas. Apie minimus rūpesčius ir nerimą pasipasakojo savo sūnui R. K., o šis pasiūlė, kad ieškovas padovanotų visą savo turimą nekilnojamąjį turtą jo sūnui A. K., kuris tuo metu dar buvo nepilnametis. Sūnus R. K. kartu su anūku A. K. už tai žadėjo pilnai suremontuoti stogą, atlikti kitus einamuosius pastatų remonto darbus, padėti tvarkytis buityje, padėti prižiūrėti 1/2 dalį ieškovui priklausančio žemės sklypo bei rūpintis ieškovu, pilnai išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti minėtą nekilnojamąjį turtą, suteikiant ieškovui teisę iki gyvos galvos gyventi ir naudotis nekilnojamuoju turtu. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos daiktinės teisės – uzufruktas 1/2 daliai žemės sklypo ir visų pastatų bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Tuo metu ieškovo santykiai su atsakovu ir jo tėvais buvo artimi, palaikė glaudų ryšį, jautė jų paramą, rūpestį, dėmesį, jais pasitikėjo ir neturėjo pagrindo abejoti jų pažadais. Sudarant šią sutartį ieškovas suprato, kad tai išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartis, kad bus atsakovo aprūpintas iki gyvos galvos gyvenamąja patalpa, už kurią bus sumokėti mokesčiai bei pasirūpinta jos apšildymu, priežiūra ir būtinaisiais remonto darbais, tikėjosi, kad jį atsakovas lankys, nuveš į gydymo įstaigas, padės įsigyti maisto produktų ir kitų būtinųjų prekių, padės tvarkytis buityje ir ūkyje, nes visa tai atsakovas ir jo tėvas R. K. žadėjo. Metai bėgo, bet nei vienas pažadas nebuvo ištesėtas. Ieškovas vis dar gyvena sodo pastate su kiauru stogu, apmoka visas sąskaitas vienas iš savo varganos pensijos. Atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į Airiją ir su ieškovu visiškai nebendrauja. Dėl tokių susiklosčiusių aplinkybių jis jaučiasi atsakovo ir jo tėvų apgautas, apleistas ir paliktas likimo valiai, dėl to skaudžiai išgyvena ir prašo jo ieškinį tenkinti.
Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2017 m. kovo 17 d. sudarytos dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1365, iniciatorius buvo ieškovas, jis pats vienas susirado notarę, pateikė jai visus reikalingus dovanojimo sutarčiai dokumentus, o atsakovą pakvietė tik po to, kai notarų biure buvo parengtas sutarties projektas pagal jo nurodytus pageidavimus ir užregistruotas laikas priėmimui. Kadangi atsakovas buvo nepilnametis, sudarant sandorį jį atstovavo tėvai J. K. ir R. K.. Pas notarę užtruko gana ilgai, nes prieš pasirašant sutartį notarė keletą kartų paklausė ieškovo, kodėl pastarasis nusprendė atsakovui padovanoti sodo žemės sklypo dalį ir pastatus, ar jis vėliau dėl to nesigailės ir ar neapsigalvos. M. K. paaiškino, kad ketino padovanoti šį turtą atsakovo tėvui, tačiau pastarasis atsisakė dovanos, tada jis pats nusprendė šiuos daiktus padovanoti anūkui. Atsakovui nebuvo reikalingi nei statiniai, nei dalis žemės sklypo, tačiau jis negalėjo atsakyti ieškovui, kuris yra jo senelis ir gerbdamas jo valią dovaną priėmė. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas 2016 m. liepos 17 d. R. K. padovanojo 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš to jis suprato, kad seneliui šie daiktai yra nereikalingi ir jis pirmiau savo sūnui, o paskui anūkui padovanojo juos tiesiog dėl to, kad šis yra jo anūkas ir jis neturi kam jo perleisti. Dovanojimo sutarties sudarymo metu nei ieškovo dalis žemės sklypo, nei pastatai atsakovui nebuvo reikalingi, jie nebuvo reikalingi ir pačiam ieškovui, nes jis, kad ir būdamas išsituokęs, tačiau gyveno pas savo buvusią sutuoktinę N. K. (duomenys neskelbtini) . Ten jis gyveno ir po operacijos, nes pastaroji jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Tvirtinant dovanojimo sutartį, būtent atsakovo tėvai pasiūlė notarei į dovanojimo sutartį įtraukti sąlygą, kad ieškovas galėtų ir toliau naudotis dovanojamais daiktais uzufrukto teise, nors ieškovas tokios sąlygos įrašyti neprašė, tai tik patvirtina, kad tiek atsakovas, tiek jo tėvai ieškovo atžvilgiu elgėsi sąžiningai, nepalikdami jo be būsto, leisdami jam ir toliau gyventi sodo pastatuose ir naudotis žeme, nors ir šiuo metu jis gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje ir padovanotais pastatais nesinaudoja. Padovanojęs dalį žemės sklypo ir pastatus, ieškovas negalėjo turėti teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, kad atsakovas jį ir pastatus prižiūrės, nes to jam niekas nežadėjo ir niekada neminėjo. Jis gerai suprato dovanojimo sutarties esmę, nes ne kartą yra sudaręs daug sudėtingesnius sandorius, todėl geriau už atsakovą žinojo ir suprato, kokį sandorį sudaro. Atsakovas baigęs vidurinę mokyklą pusantrų metų mokėsi kolegijoje, po to išvyko gyventi į Airiją, kur ir šiuo metu gyvena. Ieškovas žinojo atsakovo ateities planus, todėl niekaip negalėjo tikėtis, kad šis, gavęs dovaną, privalės jį slaugyti, prižiūrėti, pjauti žolę, pakeisti pastatų stogą ir pan. Sudarydamas sutartį ieškovas buvo adekvatus, jis suprato, kad sudaro neatlygintiną sandorį ir jokios naudos sudaręs dovanojimo sutartį negali tikėtis gauti, tai jam išaiškino ir notarė, ir tokį sandorį sudaryti siekė, jis pats pasiūlė ir įsiūlė dovaną. Ieškovas elgiasi nesąžiningai teigdamas, kad perleidęs savo turtą tikėjosi rentos sutarties sąlygų. Rentos sutarties niekada nebūtų sudaręs, nes nebuvo numatęs keisti savo gyvenimo dėl ieškovo priežiūros. Tokias aplinkybes ieškovas išsigalvojo ir jas nurodė tik dabar, praėjus penkeriems metams po dovanojimo sandorio sudarymo. Visus penkerius metus ieškovas sutiko su tuo, kad sudarė neatlygintinį sandorį, o po penkerių metų staiga suprato, kad siekė sudaryti rentos sutartį. Tokie ieškovo paaiškinimai yra nelogiški ir sunkiai suprantami.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė R. S. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad dovanotojas M. K. 2017 m. kovo 13 d. atvyko į Alytaus m. 2-ąjį notaro biurą ketindamas savo vaikaičiui Aurimui padovanoti jam nuosavybės teise priklausantį „sodą“ – 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tuo metu 1/2 dalis žemės sklypo jau buvo padovanota sūnui ir atsakovo įstatyminiam atstovui sandorio sudarymo metu R. K.. M. K., būdamas (duomenys neskelbtini) metų, kaip ir priklausytų tokio amžiaus žmogui, savo veiksmus puikiai suprato ir pats siekė sudaryti dovanojimo sutartį. Jam atvykus pirmą kartą 2017 m. kovo 13 d. buvo užsakytos pažymos sandoriui ir paskirtas laikas sandorio sudarymui 2017 m. kovo 17 d. Dovanotojas kreipėsi į sodų bendrijos „N.“ pirmininkę ir gavo pažymą, pasirašytą sodų bendrijos pirmininkės ir buhalterės, kad su bendrija atsiskaitęs, kurią pateikė notaro biurui sandorio sudarymo metu. Sutartą dieną į notaro biurą atvyko sandorio šalys, jiems buvo pateiktas perskaityti parengtas sutarties projektas, šalys skaitė sutartį, kol buvo pildomas notarinių veiksmų žurnalas, po to, kaip įprasta notaro darbo praktikoje, dar kartą kabinete buvo garsiai perskaitytas sutarties turinys ir žodžiu išaiškintos esminės sutarties sąlygos – kad pagal dovanojimą nuosavybė pereina atsakovui, o ieškovui nustatoma teisė naudotis turtu iki jo mirties. Prieš pasirašant sutartį iš ieškovo nebuvo gauta jokių pastabų, jis sandorio sudarymo metu atrodė sveikas ir orientuotas. Sudarant dovanojimo sutartį buvo atlikti visi tam reikalingi veiksmai: padaryti išrašai iš Gyventojų registro tarnybos, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, Turto areštų registro. Dovanotojui buvo paaiškinta, kad padovanojus nekilnojamuosius daiktus jis neteks nuosavybės į šį turtą, bet turės teisę iki mirties naudotis turtu – apsistoti sodo namelyje, sodinti augalus, prižiūrėti vaismedžius ir pan. Nei ruošiantis sudaryti dovanojimo sutartį, nei jį pasirašant, šalių valios išraiška abejonių nekėlė, kaip ir nebuvo abejonių dėl perleidėjo psichikos būsenos ar valios, perleidėjas pats aiškiai ir suprantamai pasirašė sutartį. Dovanojimo sandoris buvo patvirtintas laikantis visų įstatymo reikalavimų, sandoriui buvo surinkti ir patikrinti visi reikiami dokumentai, padaryti visi reikalingi išrašai, patikros, kaip ir numato įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo
Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 17 d. M. K. ir A. K., atstovaujamas įstatyminių atstovų tėvo R. K. ir motinos J. K., sudarė dovanojimo sandorį, patvirtintą Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarės R. S., notarinio registro Nr. 1365, kuriuo M. K. padovanojo 1/2 dalį 0,0300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – išėmimo duobę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. K.. Taip pat šia sutartimi buvo nustatytas uzufruktas – teisė M. K. naudotis A. K. padovanota žemės dalimi ir pastatais (el. b. l. 10-23). Dovanojimo sutartyje nurodoma, kad šalys šią sutartį pasirašė notarės akivaizdoje, šalių asmenybė nustatyta, M. K. veiksnumas patikrintas. Nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, pastatus ir statinius įregistruotos A. K. vardu. Kitos dalies žemės sklypo savininkas yra R. K., 2015 m. liepos 17 d. dovanojimo sutarties Nr. 3607 pagrindu.
Ieškovas M. K. ginčija 2017 m. kovo 17 d. tarp jo ir atsakovo A. K. sudarytą dalies žemės sklypo, pastatų ir statinių dovanojimo sutartį kaip sandorį, sudarytą dėl M. K. suklydimo ir A. K. apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis, 1.91 straipsnis).
Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis).
Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas, atstovaujamas tėvų, dovanojimo sutartį sudarė panaudodamas apgaulę, t. y. neatskleisdamas jam savo tikrųjų ketinimų – siekio perimti minėtą nekilnojamąjį turtą be jokių pareigų vykdymo ieškovo atžvilgiu. Jei jam būtų žinomi ir tinkamai išaiškinti tikrieji atsakovo ketinimai, dovanojimo sutartis nebūtų buvusi sudaryta. Atsakovas, atstovaujamas tėvų, inicijuojant šį ginčijamą sandorį, privalėjo jam atskleisti, kad sudarydamas sandorį nesiekia juo rūpintis, jo slaugyti, išlaikyti, kad nesiekia prižiūrėti padovanoto nekilnojamojo turto ir juo rūpintis bei jį išlaikyti, kad siekia tik sau asmeninės naudos ir savo interesų patenkinimo. Tačiau pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad dovanojimo sandorį iniciavo jis. Paaiškino, kad gyvendamas santuokoje su žmona N. K. įgijo nekilnojamąjį turtą, kurį abu susitarė padovanoti vaikams. Žmona turtą padovanojo kitiems vaikams, o jis sūnui R. K. padovanojo butą, dalį žemės ir norėjo padovanoti ginčo turtą, kaip pats nurodė „kad vaikai nesiplėšytų“, tačiau sūnus dovanos atsisakė, tuomet nutarė turtą dovanoti Rolando sūnui jo anūkui A. K.. Veiksmų šiai dovanojimo sutarčiai sudaryti jis ėmėsi, kuomet sužinojo apie jam paskirtą vidaus organų operaciją. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai R. K., J. K.. N. R. S. atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad dėl ginčo dovanojimo sutarties į notaro biurą kreipėsi M. K. ketindamas savo vaikaičiui A. K. padovanoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kad būtent su juo buvo suderintas laikas sandorio sudarymui, užsakytos pažymos, vėliau jis pateikė sodų bendrijos „N.“ pažymą taip pat patvirtina, kad ginčo dovanojimo sutarties iniciatorius buvo ieškovas M. K..
Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovo M. K. ir jo anūko A. K. sudarytas dovanojimo sandoris turėjo kokių nors valios trūkumų. Dovanojimo sandoryje dalyvavusios šalys ir notarė patvirtino, kad sandorio dieną šalys skaitė sutartį savarankiškai ir notarė garsiai perskaitė sutarties turinį, žodžiu išaiškino esminės sutarties sąlygas – kad pagal dovanojimą nuosavybė pereina atsakovui, o ieškovui nustatoma teisė naudotis turtu iki jo mirties. Prieš pasirašant sutartį iš ieškovo pusės nebuvo gauta jokių pastabų, ieškovas sandorio sudarymo metu atrodė sveikas ir orientuotas. Dovanotojui buvo paaiškinta, kad padovanojus nekilnojamuosius daiktus jis neteks nuosavybės į šį turtą, bet turės teisę iki mirties naudotis turtu – apsistoti sodo namelyje, sodinti augalus, prižiūrėti vaismedžius ir pan. Nei ruošiantis sudaryti dovanojimo sutartį, nei ją pasirašant, šalių valios išraiška abejonių nekėlė, kaip ir nebuvo abejonių dėl perleidėjo psichikos būsenos ar valios, perleidėjas pats aiškiai ir suprantamai pasirašė sutartį. Taigi, dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas teisingai suprato savo veiksmus, susijusius su sudaromu sandoriu, aiškiai suvokė savo veiksmų teisinius padarinius, tam nekliudė nei jo amžius (dovanojimo sandoriu sudarymo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai), nei sveikatos būklė. Ieškovas pasirašant jo inicijuotą dovanojimo sutartį pas notarę dalyvavo asmeniškai. Taigi nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog sandorio sudarymo metu ieškovas neteisingai suvokė sandorio turinį, kad nebuvo susiformavusi jo valia neatlyginai perleisti ginčo turtą jo vaikaičiui A. K.. Byloje nėra įrodymų, kad būtų galima konstatuoti, jog apdovanotasis apgavo savo dovanotoją, pasinaudojant jo senyvu amžiumi, sunkia sveikatos būkle, bejėgiškumu, pasitikėjimu ir tokiu būdu išviliojo vienintelį jo turimą nekilnojamąjį turtą. Juo labiau, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto sandorių sudarymo patirties, nes yra sudaręs ne vieną nekilnojamojo turto sandorį, taip pat ir dovanojimo (el. b. l. 96-110, 139-140). Be to šis turtas 2015 m. liepos 9 d. testamentu buvo paliktas R. K. (el. b. l. 94-95). Tai tik patvirtina, kad ieškovas savo nuožiūra sprendė turtinius klausimus ir juos išmanė.
Teismo vertinimu, svarbus ir ieškovo elgesys po dovanojimo sutarties sudarymo. Ieškovas teigia, kad susitarimas dėl išlaikymo iki gyvos galvos egzistavo sudarant sandorį, t. y. jis jau sandorio sudarymo metu suprato, kad šis sandoris neatitinka jo tikrosios valios. Tokiu atveju vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, turėtų iš karto ginčyti tokį sandorį. Turtas dovanojimo sutartimi anūkui perleistas 2017 m. kovo 17 d., o su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreiptasi tik 2022 m. rugsėjo 26 d. Materialinio aprūpinimo natūra negavimas nėra pagrindas pripažinti dovanojimo sandorį sudarytu iš esmės suklydus, nes dovanojimo sandoris savo prigimtimi yra neatlygintinis, iš kurio apdovanotasis jokios materialinės naudos negauna. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas yra artimieji giminaičiai (senelis ir anūkas), tai neleidžia spręsti, kad neatlygintinio turto perleidimo sandoris, be išlaikymo iki gyvos galvos sandorio sudarymo, negalėjo būti sudarytas.
Nors ieškovas kaip sandorio naikinimo pagrindą akcentavo ir moralinės giminaičių pareigos nevykdymą – atsakovo visišką nesirūpiną juo, tačiau byloje nenustatytas rūpinimosi poreikis, nes ieškovas nėra neįgalus, jam nėra būtina priežiūra ir pagalba buityje, jis teismo posėdyje nurodė, kad turi gyvenimo draugę, būna jos namuose, vairuoja automobilį.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013, 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Byloje pateikti įrodymai, nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad ieškovo veiksmuose nėra ne tik esminio suklydimo, bet jokio suklydimo požymių, t. y. jis padovanojo nekilnojamąjį turtą to siekdamas ir nenustatydamas atsakovui jokių pareigų už gaunamą dovaną. Tai, kad po sandorio sudarymo praėjus kuriam laikui atsirado ieškovo vertinimu jam nepalankios aplinkybės (neišlaiko, nesidomi, neužjaučia, nepadeda), negali būti pagrindu sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju neįrodytas sandorio sudarymo metu M. K. suklydimas dėl esminės ginčijamos sutarties sąlygos, todėl sprendžiama, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudaryto dėl suklydimo.
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad sudarydamas ginčijamą dovanojimo sandorį, ieškovas nesuklydo dėl sandorio esmės, sandorio turinys atitiko jo tikrąją valią, todėl ieškinys atmestinas. Atmetus pagrindinį reikalavimą, išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo taip pat negali būti tenkinamas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022-02327 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl 20,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteisiamos.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui. Atsakovas prašė priteisti 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, kurias sudaro – 1 000,00 Eur už susipažinimą su byla ir atsiliepimą į ieškinį, 500,00 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teisme. Atsakovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai, todėl jo prašymas tenkintinas visiškai, priteisiant iš ieškovo 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. K. 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. K..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.