Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau ir VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 17,66 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas dėl neatlygintos 17,66 Eur žalos nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovei VSDFV Klaipėdos skyriui nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. balandžio 22 d. gauti ieškovės VSDFV Klaipėdos skyrius paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog ieškinio trūkumai neturėjo būti nustatyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovės VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui A. K. laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo argumentai:

4.1. Nurodė, jog ir atliekant techninį veiksmą – ieškinio pateikimą per EPP – reikalingas įgaliojimas, patvirtinantis, kad asmuo turi tokias teises.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė VSDFV Klaipėdos skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai argumentai:

5.1. Nurodė, jog atlikti atskirus techninio pobūdžio procesinius veiksmus, šiuo atveju pateikti ieškinį per EPP sistemą, gali ir ne ieškovės atstovas, kuriam, Lietuvos Respublikos civilini proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnio 2 dalies nustatyti reikalavimai netaikytini.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip paduotą neįgalioto asmens.

Dėl skundžiamo teismo nutarties (ne)teisėtumo

8. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad civilinį ieškinį parengė ieškovės teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistas D. V., o elektroniniu kvalifikuotu parašu pasirašė ieškovės teisės ir personalo skyriaus vedėja O. A., kurios teisę pasirašyti ieškinį patvirtina prie ieškinio pridėto VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2023 m. spalio 3 d. įsakymo Nr.V-264 1.1.2.3. punktas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog techniniam veiksmui atlikti – pateikti ieškinį per EPP – taip pat reikalingas atstovavimą patvirtinantis dokumentas.

9. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).

10. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 3.2. punktą paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius.

11. Taisyklių 3.3. punktas numato, jog paslaugų gavėjo administratorius – tai fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas (tik juridinis asmuo), šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.2-11.4 ir 11.5 papunkčiuose (t. y. paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotą arba neribotą prieigą prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę; deaktyvuoti savo LITEKO VEP posistemyje turimą paskyrą). Remiantis Taisyklių 3.4. punktu paslaugų gavėjo atstovas – fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.3-11.4 papunkčiuose (t. y. naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę). Paslaugų gavėjo teisių delegavimas – tai visų paslaugų gavėjo teisių, nurodytų šių taisyklių 11.1-11.4 papunkčiuose (t. y. paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo administratorius; paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotą arba neribotą prieigą prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę), suteikimas teisę atstovauti paslaugų gavėją teisme turinčiam kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ar atskirą juridinio asmens kodą turinčiam juridinio asmens padaliniui (Taisyklių 3.5. punktas). Paslaugų vartotojas – tai paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (Taisyklių 3.6. punktas). Pagal šių taisyklių 5 punktą paslaugos teikiamos LITEKO VEP posistemio paskyroje, prie kurios paslaugų vartotojas gali prisijungti, naudodamasis VAIISIS (Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma), suteikiančia galimybę identifikuoti paslaugų vartotoją per išorines sistemas, naudojant asmens tapatybės kortelę su integruotais kvalifikuotais skaitmeniniais sertifikatais, komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemą, asmeninį kvalifikuotą skaitmeninį sertifikatą, arba su šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (toliau – prisijungimo duomenys). Juridinį asmenį paslaugų gavėju LITEKO VEP posistemyje registruoja šio juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodytas Juridinių asmenų registre, arba teismas šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka. Juridinio asmens paskyrą aktyvavęs fizinis asmuo tampa šio juridinio asmens paslaugų gavėjo administratoriumi (Taisyklių 6 punktas). Paslaugų gavėjas atsako už: 1) paslaugų gavėjo paskyroje paslaugų vartotojo atliekamus veiksmus; 2) paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis (Taisyklių 10 punktas). Paslaugų gavėjo atstovui prieigos prie paslaugų gavėjo paskyros teisė suteikiama, jei paslaugų gavėjas arba paslaugų gavėjo administratorius paslaugų gavėjo paskyroje paskiria paslaugų gavėjo atstovą arba paslaugų gavėjo atstovas, prisijungęs prie savo paskyros, pateikia teismui paslaugų gavėjo atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus ir teismas patvirtina paslaugų gavėjo atstovo prieigos prie bylos teisę, nurodydamas paslaugų gavėjo atstovą LITEKO prie atitinkamos bylos (Taisyklių 12 punktas).

12. Paslaugų vartotojas prie LITEKO VEP posistemio jungiasi šia tvarka: (1) iš paslaugų gavėjo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjas (fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) arba paslaugų gavėjo administratorius; (2) iš paslaugų gavėjo atstovo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjo atstovas (Taisyklių 15 punktas). Paslaugų gavėjo ar paslaugų vartotojo (jo įgaliojimų ribose) nurodymai, pareiškimai, informacija ir kitos valios išraiškos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente ir šie asmenys privalo prisiimti visas iš tokių veiksmų atsiradusias pareigas (Taisyklių 16 punktas).

13. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, paslaugų gavėja ieškovė VSDFV Klaipėdos skyrius, naudodamasi LITEKO VEP posistemiu per VSDFV Klaipėdos skyriui priklausančią Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paskyrą, turėjo teisę suteikti paslaugų gavėjo teises, tarp jų ir teisę naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas (įskaitant teisę parengtus procesinius dokumentus įkelti ir per EPP išsiųsti teismams), savo atstovui fiziniam asmeniui, kuris ginčijamu atveju ir įkėlė ieškinį į LITEKO VEP posistemį, taigi, teisės aktai nenumato pareigos, jog į posistemį dokumentą įkelti turėtų būtinai tik jį pasirašęs atstovas.

14. Šiuo atveju ieškinį įkėlęs asmuo laikomas ne asmeniu, pasirašiusiu ieškinį, o paslaugų gavėjos įgaliotu asmeniu (paslaugų gavėjos atstovu ir vartotoju), savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudotis LITEKO VEP posistemiu. Kaip minėta, toks asmuo prie LITEKO VEP posistemio jungiasi iš paslaugų gavėjo paskyros arba iš savo, kaip paslaugų gavėjo atstovo paskyros (Taisyklių 15 punktas). Taigi, vien tai, kad ieškinį per LITEKO VEP posistemį per savo paskyrą, kaip matyti iš metaduomenų, pateikė D. J., kuri yra ieškovės dokumentų tvarkymo skyriaus vyresnioji raštvedė, nesudaro pagrindo išvadai, kad toks procesinis dokumentas buvo pasirašytas neįgalioto vesti bylą asmens. Pats procesinio dokumento pateikimas LITEKO VEP posistemyje per paslaugos gavėjo įgalioto asmens, o ne paties paslaugos gavėjo paskyrą, yra leidžiamas pagal Taisyklių 15 punktą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1854-381/2017).

15. Šiuo atveju, kaip jau minėta, su ieškiniu pateikti įrodymai neginčytinai patvirtina O. A. teisę pasirašyti ieškinį, taip pat akivaizdi ieškovės valia, kad ieškinys būtų teikiamas teismui, todėl vien tai, kas įkėlė ieškinį į LITEKO VEP nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl ieškinio priėmimo ir įgaliojimų egzistavimo.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad vien aplinkybė, kad ieškinį į LITEKO VEP posistemį ne ieškovės įgalioti asmenys, turintys teisę atstovauti teisme, tačiau kitas asmuo, nesudaro pagrindo laikyti, kad buvo pažeistos Teismų įstatyme, CPK ir šių įstatymų lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.