Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės BnP Finance atstovo advokato D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Soleito investicijos“ iškėlimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos AB BnP Finance pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Soleito investicijos“ iškėlimo. Teismas nurodė, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). Teismui pateiktame procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas).Teismas nustatė, kad AB BnP Finance pareiškime nurodyta, jog pareiškimą pareiškėjos vardu parengė ir pasirašė atstovas – advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ advokatas D. S., veikiantis 2017 m. rugpjūčio 23 d. atstovavimo sutarties pagrindu, tačiau pareiškimas nėra pasirašytas raštu. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.) arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas būtų pasirašytas. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjos AB BnP Finance pareiškimą teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė ne advokatas D. S., o advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ teisininkė M. J..Teismas konstatavo, kad pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 d. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintų Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5 punktą M. J. laikoma asmeniu, pasirašiusiu pareiškimą. Teismas sprendė, kad M. J. nėra advokatė ar advokato padėjėja, todėl ji neturi teisės pareiškėjos AB BnP Finance vardu parengti ir pasirašyti pareiškimo teismui. Teismas sprendė, kad 2017 m. birželio 14 d. įgaliojimas, kuriuo advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“ įgaliojo M. J. administruoti bendrijai priklausančią Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paskyrą, suteikiant teisę bendrijos (advokatų/advokatų padėjėjų) parengtus procesinius dokumentus įkelti ir per EPP išsiųsti teismams, nesuteikia teisės M. J. pareiškėjos vardu pasirašyti pareiškimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjos AB BnP Finance advokatas D. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Soleito investicijos“ iškėlimo, pasirašytą įgalioto atstovo kvalifikuotu elektroniniu parašu.Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB BnP Finance pareiškimas negali būti priimtas, nes nėra raštu pasirašytas AB BnP Finance atstovo advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ advokato D. S.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Soleito investicijos“ iškėlimo kartu su priedais, tarp jų ir pareiškimas, pasirašytas įgalioto atstovo advokato D. S. kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pareiškimas su priedais (adoc formatu) buvo išsiųstas teismui per elektroninę teismų sistemą (EPP), pasinaudojant pareiškėjos atstovo, advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ advokato D. S. įgalioto asmens, teisininkės M. J., paskyra. Per EPP sistemą dokumentus teikiant adoc formatu pripažįstama, kad tokį dokumentą teikiantis asmuo jį ir pasirašo. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų išaiškinimais, kad CPK 175¹ straipsnio 6 dalis reglamentuoja, jog elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1711-839/2017). Asmuo, pateikiantis teismui procesinius dokumentus, atlieka tik jų perdavimo funkciją (Kauno apylinkės teismo 2017m. rugpjūčio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-23039-921/2017).Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, kad Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje saugus elektroninis parašas apibūdinamas kaip elektroninis parašas, kuris yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu; leidžia identifikuoti pasirašantį asmenį; yra sukurtas priemonėmis, kurias pasirašantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia; yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Elektroninio parašo galia nustatyta įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį saugus elektroninis parašas sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Soleito investicijos“ iškėlimo, kadangi pareiškimas teismui buvo pateiktas pasirašytas pareiškėjo atstovo – advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ advokato D. S. kvalifikuotu parašu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos AB BnP Finance pareiškimą dėl UAB „Soleito investicijos“ bankroto bylos iškėlimo kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nėra.Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmiausia privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius atsisakoma priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą, vienas iš jų yra įvardijamas 8 punkte – teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pirmosios instancijos teismas būtent tokį pagrindą atsisakyti priimti ieškinį ir nustatė, konstatavęs, kad pareiškėjos interesus atstovaujančio advokato įgaliotas asmuo, teismui per LITEKO VEP posistemyje esančią savo paskyrą pateikęs pareiškėjos pareiškimą, prilyginamas asmeniui, pasirašiusiam pareiškimą, kuriam keliami reikalavimai kaip atstovui pagal pavedimą.Nagrinėjamu atveju nekvestionuojama, kad pareiškėja turėjo teisę elektroninės formos procesinį dokumentą (pareiškimą) pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP posistemį, kad kartu su pareiškėjos advokato įgaliotos atstovės pateiktu pareiškimu buvo pateiktas juridinio asmens pareiškimas, pasirašytas jį įgalioto atstovauti advokato saugiu elektroniniu parašu. Iš esmės byloje keliamas tik klausimas, ar juridinio asmens pareiškimą, pasirašytą jį įgalioto atstovauti advokato saugiu elektroniniu parašu, galėjo pateikti teismui pareiškėjos interesus atstovaujančio advokato įgaliotas asmuo per savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje.CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas, o CPK 113 straipsnio 1 dalis įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui procesinių dokumentų originalus. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis). Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 d. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, kuris nustato procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas. Šiame apraše procesinius dokumentus teikiantis asmuo yra asmuo, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, turi teisę pateikti teismui procesinius dokumentus (Aprašo 2 punktas). Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: (1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis; (2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 3-5 punktai). Fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas (Aprašo 7 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 3.2. punktą paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Taisyklių 3.3. punktas numato, jog paslaugų gavėjo administratorius – tai fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas (tik juridinis asmuo), šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.2-11.4 ir 11.5 papunkčiuose (t. y. paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotą arba neribotą prieigą prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę; deaktyvuoti savo LITEKO VEP posistemyje turimą paskyrą). Remiantis Taisyklių 3.4. punktu paslaugų gavėjo atstovas – fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.3-11.4 papunkčiuose (t. y. naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę). Paslaugų gavėjo teisių delegavimas – tai visų paslaugų gavėjo teisių, nurodytų šių taisyklių 11.1-11.4 papunkčiuose (t. y. paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo administratorius; paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotą arba neribotą prieigą prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę), suteikimas teisę atstovauti paslaugų gavėją teisme turinčiam kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ar atskirą juridinio asmens kodą turinčiam juridinio asmens padaliniui (Taisyklių 3.5. punktas). Paslaugų vartotojas – tai paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (Taisyklių 3.6. punktas). Pagal šių taisyklių 5 punktą paslaugos teikiamos LITEKO VEP posistemio paskyroje, prie kurios paslaugų vartotojas gali prisijungti, naudodamasis VAIISIS (Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma), suteikiančia galimybę identifikuoti paslaugų vartotoją per išorines sistemas, naudojant asmens tapatybės kortelę su integruotais kvalifikuotais skaitmeniniais sertifikatais, komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemą, asmeninį kvalifikuotą skaitmeninį sertifikatą, arba su šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (toliau – prisijungimo duomenys). Juridinį asmenį paslaugų gavėju LITEKO VEP posistemyje registruoja šio juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodytas Juridinių asmenų registre, arba teismas šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka. Juridinio asmens paskyrą aktyvavęs fizinis asmuo tampa šio juridinio asmens paslaugų gavėjo administratoriumi (Taisyklių 6 punktas). Paslaugų gavėjas atsako už: 1) paslaugų gavėjo paskyroje paslaugų vartotojo atliekamus veiksmus; 2) paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis (Taisyklių 10 punktas). Paslaugų gavėjo atstovui prieigos prie paslaugų gavėjo paskyros teisė suteikiama, jei paslaugų gavėjas arba paslaugų gavėjo administratorius paslaugų gavėjo paskyroje paskiria paslaugų gavėjo atstovą arba paslaugų gavėjo atstovas, prisijungęs prie savo paskyros, pateikia teismui paslaugų gavėjo atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus ir teismas patvirtina paslaugų gavėjo atstovo prieigos prie bylos teisę, nurodydamas paslaugų gavėjo atstovą LITEKO prie atitinkamos bylos (Taisyklių 12 punktas). Paslaugų vartotojas prie LITEKO VEP posistemio jungiasi šia tvarka: (1) iš paslaugų gavėjo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjas (fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) arba paslaugų gavėjo administratorius; (2) iš paslaugų gavėjo atstovo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjo atstovas (Taisyklių 15 punktas). Paslaugų gavėjo ar paslaugų vartotojo (jo įgaliojimų ribose) nurodymai, pareiškimai, informacija ir kitos valios išraiškos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente ir šie asmenys privalo prisiimti visas iš tokių veiksmų atsiradusias pareigas (Taisyklių 16 punktas). Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, paslaugų gavėja advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“, naudodamasi LITEKO VEP posistemiu per bendrijai priklausančią Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paskyrą, turėjo teisę suteikti paslaugų gavėjo teises, tarp jų ir teisę naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas (įskaitant teisę bendrijos advokatų/advokatų padėjėjų parengtus procesinius dokumentus įkelti ir per EPP išsiųsti teismams), savo atstovei, t. y. advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ teisininkei M. J.. Šiuo atveju pareiškėjos įgaliota atstovė laikoma ne asmeniu, pasirašiusiu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip klaidingai konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje, o paslaugų gavėjos įgaliotu asmeniu (paslaugų gavėjos atstovu ir vartotoju), savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudotis LITEKO VEP posistemiu. Kaip minėta, toks asmuo prie LITEKO VEP posistemio jungiasi iš paslaugų gavėjo paskyros arba iš savo, kaip paslaugų gavėjo atstovo paskyros (Taisyklių 15 punktas). Taigi, vien tai, kad pareiškimą, tinkamai pasirašytą pareiškėjos interesus įgalioto atstovauti advokato saugiu elektroniniu parašu, per LITEKO VEP posistemį per savo paskyrą pateikė advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ (paslaugų gavėjos), kurios dalyvis yra procesinį dokumentą pasirašęs advokatas, įgaliotas asmuo, kurio įgaliojimus patvirtinantis dokumentas teismui taip pat buvo pateiktas, nesudaro pagrindo išvadai, kad toks procesinis dokumentas buvo pasirašytas neįgalioto vesti bylą asmens. Pats procesinio dokumento pateikimas LITEKO VEP posistemyje per paslaugos gavėjo įgalioto asmens, o ne paties paslaugos gavėjo paskyrą, yra leidžiamas pagal Taisyklių 15 punktą. Paslaugų vartotojo (jo įgaliojimų ribose) nurodymai, pareiškimai, informacija ir kitos valios išraiškos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente (Taisyklių 16 punktas).Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“, įgaliodama savo atstovę M. J. per LITEKO VEP posistemyje esančią paskyrą pateikti teismui atstovaujamo juridinio asmens pareiškimą, tinkamai pasirašytą šalį atstovaujančio advokato D. S. saugiu elektroniniu parašu, taip pat pareiškėjos AB BnP Finance interesus atstovaujantis bendrijos dalyvis advokatas D. S. (Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 28-29 straipsniai), nepažeidė Teismų įstatyme, CPK ir šių įstatymų lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, jog tais atvejais, kai procesinis dokumentas neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų (įskaitant kai jis nepasirašytas ar pasirašytas nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų), teismas ne atsisako priimti pareiškimą, kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), bet nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Taigi ir šiuo aspektu skundžiama teismo nutartis yra neteisėta bei naikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos akcinės bendrovės BnP Finance pareiškimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.