Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. C. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-582-559/2016 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui E. C. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 664,10 Eur žalai atlyginti už išmokėtą draudimo išmoką, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-10-09 UAB DK „PZU Lietuva“ draudėjui V. G. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą PZULT 1472403, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2012-10-10 iki 2013-10-09 buvo apdraustas draudėjo turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2013-01-24 ieškovės draustas turtas buvo užlietas. Patalpos buvo užlietos iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2013-01-24 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 664,10 Eur draudimo išmoką. Žalos dydį ir atlyginimą pagrindžia: 2013-01-24 pranešimas apie įvykį, 2013-01-25 turto apžiūros aktas su priedu, nuotraukos po užliejimo įvykio, 2014-02-19 raštas dėl paklausimo apie įvykį, 2013-02-26 lokalinė sąmata, 2013-02-26 pranešimas dėl žalos atlyginimo, 2013-02-26 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, 2013-02-28 mokėjimo nurodymas. Dėl užliejimo metu padarytos žalos butui Nr. 48 yra atsakingas buto Nr. 52, kuriame trūko klozetas, savininkas - atsakovas E. C.. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti, nagrinėjamu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino.Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis yra buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Apie tai, kad užlietas kaimyno butas Nr.48, sužinojo tik gavęs ieškinį. Jokios pretenzijos, kaip nurodo ieškovė, nėra gavęs. Atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę, o būtent, civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Byloje pateiktų įrodymų visuma neįrodo, kad minėtas butas 2013-01-24 įvykus draudiminiam įvykiui, buvo užlietas būtent iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad nuomininkai jo neinformavo apie apipylimą, jis faktiškai gyvena kitu adresu, jis pats tame bute nesilanko, lankosi jo mama. Jo mama bandė aiškintis, ar iš kitų butų buvo užpylimai, bet jo žiniomis tokių užpylimų nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 664,10 Eur nuostolių atlyginimui, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 535,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir V. G. 2012 m. spalio 9 d. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. PZULT 1472403), kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudiminiu laikotarpiu, ieškovė 2013 m. sausio 25 d. gavo draudėjo V. G. pranešimą, kuriuo šis informavo, kad 2013 m. sausio 24 d. iš viršaus buvo užlietas jo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. sausio 25 d. turto apžiūros akte nurodyta, kad draudėjo paaiškinimu, 2013-01-24 apie 13 val. buto savininkas rado užlietas patalpas. Apliejimo priežastis - bute Nr. 52 netvarkinga santechnika, priežastį nustatė namą administruojanti UAB „Jonavos paslaugos“. Buvo užlietos buto lubos ir sienos. Priede Nr.1 prie turto apžiūros akto nurodyta, kad įvykis pasikartojo (t. y. butas buvo užlietas ne pirmą kartą); bute Nr. 52 gyvena nuomininkai, kurie į butą neįsileido ir atsisakė parodyti įvykio vietą. UAB „Jonavos paslaugos“ 2014-02-19 rašte Nr. 5A-317 nurodyta, jog jų dispečerinėje tarnyboje 2013-01-24 buvo užregistruotas pranešimas (reg. Nr. 285), kad adresu (duomenys neskelbtini), aplietas butas. Nuvykusi avarinė tarnyba nustatė, kad 52 bute trūkęs unitazas. VĮ Registrų centro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Turto apžiūros aktais, lokalinės sąmatos duomenimis ekspertas nustatė buto sugadinimo ir padarytos žalos pobūdį ir ieškovė (draudikas) išmokėjo aplieto buto savininkui V. G. 664,10 Eur draudimo išmoką.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas) ADB „Gjensidige“ (buv. UAB DK „PZU Lietuva“), išmokėjusi pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl draudėjo V. G. turto sugadinimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu šiuo atveju nurodytas atsakovas E. C., kuris yra buto, laikomu užpylimo šaltiniu, savininkas.Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad byloje yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Nurodė, kad UAB „Jonavos paslaugos“ 2014-02-19 raštu Nr. 5A-317 nustatyta, kad pagal iškvietimą nuvykusi avarinė tarnyba nustatė, kad būtent 52 bute buvo trūkęs unitazas. Atitinkamos tarnybos iškvietimą patvirtina UAB „Jonavos paslaugos“ pateikto santechninių darbų registravimo žurnalo lapo bei pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) kopijos, todėl buto Nr. 52 nuomininkės J. T. paaiškinimus, kad tokio iškvietimo nebuvo, teismas laikė nepagrįstais. Taip pat teismas nurodė, kad kiti galimi avarijos šaltiniai nebuvo užfiksuoti. UAB „Jonavos paslaugos“ savo 2016-03-30 rašte Nr. 5A-777 nurodė, kad unitazas yra už uždaromosios armatūros bute ir yra buto savininko nuosavybė. Buto, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai klozeto ar kitos jiems priklausančios įrangos remonto nepageidavo, todėl detaliau gedimas nebuvo nustatomas. Bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose vandens praleidimų nebuvo. Turto apžiūros aktas, buto patalpų fotonuotraukos patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai buvo užpiltas iš viršaus, kur virš užpilto buto yra atsakovui priklausantis butas Nr. 52. Kaip nurodė UAB „Jonavos paslaugos“, bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose vandens praleidimų nebuvo, duomenų, kad užpylimo šaltinis galėjo būti kituose butuose, byloje nėra, o atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl esant neginčijamam buto užpylimo ir patalpų sugadinimo faktui, teismas padarė išvadą, kad buto užpylimo šaltinis buvo atsakovui priklausančiame bute Nr. 52. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas nurodė ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytu laikotarpiu jis asmeniškai bute negyveno, butas Nr. 52 buvo išnuomotas (2012-12-06 nuomos sutartis), todėl nuomininkai galėjo ir nepranešti buto savininkui apie įvykį ir padarytą žalą. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įrenginio, kuris buvo avarijos (vandens nutekėjimo) šaltinis, valdytojas yra kitas asmuo, kuris privalėtų atsakyti dėl padarytos žalos. Atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad jo atsakomybės nėra dėl CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas nesutiko su padarytos žalos dydžiu, tačiau negalėjo nurodyti paskaičiuotos žalos nepagrįstumo motyvų. Be to savo reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas (ieškovė) šiuo atveju įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi, kuri yra 664,10 Eur ir kurios išmokėjimą patvirtina 2013-02-26 mokėjimo nurodymas Nr. 124887.Įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovas E. C. yra atsakingas už draustam turtui, adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 24 d. padarytą ieškinyje nurodyto dydžio turtinę žalą, todėl ieškinį patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas E. C. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje atsakovu buvo pasirinktas asmuo, kuris, būdamas buto savininku, faktiškai nebuvo šio buto valdytojas. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog nuo 2012 m. šį butą nuomojasi ir už jį atsako J. T.. Byloje buvo pateiktas rašytinis įrodymas, jog šis asmuo pasižada išlaikyti ir prižiūrėti šį butą. Įstatymai nurodo, jog civilinės atsakomybės atveju būtina nustatyti asmens kaltę (CK 6.248 str.), tačiau tai nebūtinai siejama su savininko samprata. Šiuo atveju buvo įrodyta, jog ne buto savininkas, valdytojas, o nuomininkas galėjo būti kaltas dėl įvykio. Posėdžių metu tiek atsakovas, tiek J. T., teigė ir savo teiginius patvirtino pateiktu rašytiniu įrodymu, jog už butą jo apliejimo metu atsakė jį valdęs (nuomos sutarties pagrindu) nuomininkas. Teismas privalėjo tokiu atveju ieškovei pasiūlyti ieškinį pareikšti J. T. ir tik ieškovei atsisakius pakeisti atsakovą, jį nagrinėti toliau.Sprendžiant civilinės atsakomybės klausymą svarbu nustatyti ar yra visos sąlygos jai kilti. Viena iš sąlygų yra kaltės nustatymas. Preziumuojant atsakovo kaltę jam paliekama teisė paneigti šią prezumpciją. Šiuo atveju atsakovas pateikė įrodymus, leidžiančius teigti, jog ne buto savininkas, tuo metu kai įvyko įvykis, atsakė už butą ir ne su jo veikimu ar neveikimu gali būti siejamas įvykis. Kaltės samprata (tiek CK 6.248 str., tiek 6.263 str. prasme) nesiejama su atsakovu. Negalima bausti asmens, taikyti civilinę atsakomybę nenustačius visų privalomų civilinei atsakomybei kilti sąlygų. Atsakovo pateikti įrodymai paneigia jo kaltės prezumpciją.Atsakovui nesutinkant su žalos dydžiu, pareigą įrodyti žalos dydį turi ieškovė. Šiuo atveju išmokėtos sumos patvirtinimas nėra tas įrodymas, kuris patvirtina žalos dydį. Atsakovas pareiškė abejones dėl žalos dydžio dėl to, kad neįmanoma su tualeto bakelio apimties vandens kiekiu sukelti tokį apliejimą. Teismui nustačius, jog buvo ankstesnis buto apliejimas, kuris nebuvo draudiminis įvykis, žemiau esančio buto savininko kvietimas į teismą tiesiog buvo būtinas (CPK 47 str.). Teismas nesiaiškino, kokio masto buvo ankstesnis apliejimas, kuris, apelianto nuomone, turėjo įtakos šiuo atveju vertinant patirtos žalos mastą. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog ankstesnis remontas ieškovės apdraustame bute, buvo padarytas gana senai, bute buvęs remontas iki užpylimo buvo amortizavęsis. Šių aplinkybių draudimo bendrovė neįvertino, sutiko sumokėti kaip už naujo remonto atlikimą, neįvertinusi buvusio remonto nusidėvėjimo, nors namas statytas 1987 m. Ieškovei neįvertinus buto nusidėvėjimo ir atlyginus žalą kaip už naujo buto remontą, konstatuotina, kad tokiu būdu ieškovė prisiėmė riziką ir atsakovas negali būti atsakingas už tokius ieškovės veiksmus. Be to, ieškovė nepasirūpino, kad nustatant žalą bei jos dydį dalyvautų atsakovas ar jo atstovai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog patalpų atkuriamosios statybos remonto darbų vertė turėjo būti mažinama, tačiau šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie realų žalos dydį (CK 6.249 str., CPK 178 str., 185 str.). Lokalinėje sąmatoje naudojami įkainiai pažymėti „N“ indeksu, o tai reiškia, jog tai naujai atliekami darbai, kurie žymiai skiriasi nuo remontinių įkainių, žymimu „R“ indeksu. Šioms aplinkybėms nustatyti byla turėtų būti grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Byla buvo iškelta pasibaigus senaties terminui. Buto aplietas 2013-01-24, ieškinys teismui pateiktas 2016-02-03. Apeliantas prašo taikant senaties terminą ieškinį atmesti ir jo naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 535,37 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė 2016-03-23 paskaičiavimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodyta 133,17 Eur už ieškinio parengimą bei 387,20 Eur už atstovavimą pirmos instancijos teisme. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas, priteisiant šias sumas buvo žymiai viršytos rekomendacijos. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog panašaus pobūdžio byla ieškovės atstovui nėra nei nauja, nei kažkuo išskirtina. Jis užsiima panašaus pobūdžio bylomis atstovaudamas draudimo įmonės interesus. Be to, Jonavos rajono apylinkės teisme ieškovės advokatas dalyvavo tik viename parengiamajame teismo posėdyje, kuris tęsėsi vieną valandą. Šios paslaugos įvertinimas 387,20 Eur suma viršija maksimalų rekomenduojamą dydį kelis kartus. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į aplinkybę jog atsakovas yra mokinys, kuris mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, pajamų neturi.Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė 2012-12-06 nuomos sutartį, kurios pagrindu tvirtina, kad už užliejimo įvykį atsakingas buto Nr. 52 nuomininkė (valdytoja). Ieškovės nuomone, šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini, nes atsakovas savo poziciją grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.LR CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato teismo teisę, o ne pareigą atitinkamus asmenis įsitraukti trečiaisiais asmenimis. Buto Nr. 52 nuomininkė J. T. teismo posėdžio metu buvo pakviesta liudytoja ir jau pirmojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, susijusius su užliejimo įvykiu. Ieškovės nuomone, nei buto Nr. 52 nuomininkei, nei buto Nr. 48 savininkui, šios bylos baigtis įtakos negalėjo turėti. Buto Nr. 48 draudėjui draudimo išmoka jau buvo išmokėta, todėl subrogacijos tvarka visos teisės ir pareigos atsakovo atžvilgiu perėjo draudikui ADB „Gjensidige“. Atsakovo argumentas, jog draudėjo butas buvo pakartotinai užlietas, dėl ko savininko kvietimas į teismą buvo būtinas, laikytinas nepagrįstu, nes Priede Nr. 1 prie turto apžiūros akto taip pat nurodyta, jog po pastarojo užliejimo įvykio bute Nr. 48 buvo atliktas kosmetinis remontas, todėl šios aplinkybės draudimo išmokos dydžiui įtakos neturėjo. Kalbant apie buto Nr. 52 nuomininkės įtraukimą trečiuoju asmeniu, ieškovė pažymi, kad jos atsakomybės klausimas nagrinėjamoje byloje nebuvo kilęs nei ieškovei, nei atsakovui, atitinkamai nei teismui, todėl bylos baigtis jokios įtakos jos atžvilgiu turėti negalėjo.Pagal Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. PZULT 1472403 draudimo objektas yra apdraustas „Nauja verte“. Kartu su draudimo sutartimi taikomų Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 60 (įsigaliojusių nuo 2012-06-07) 54.1 punkte įtvirtina, kad „Nauja (atkūrimo kaštų, įsigijimo) vertė – tai išlaidos tokios pat paskirties, konstrukcijos, matmenų, apdailos standarto, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, būdingas tai vietovei naujam pastatui, butui pastatyti, įsigyti ar suremontuoti, naudojant naujas statybines medžiagas, įskaitant išlaidas transportavimui ir/ar montavimui, konstravimui bei projektavimui ir kitus būtinus kaštus.“ Tokiu būdu, ieškovė pagrįstai žalos dydžiui įvertinti neskaičiavo nusidėvėjimo. Be to, atsakovas nusidėvėjimo klausimo pirmosios instancijos teisme nekėlė, todėl tai nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas (LR CPK 306 str. 2 d.).Reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti keliamas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliaciniame skunde išreikštas atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra atmestinas. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio. Atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme pagrįstos tuo, jog ieškovės atstovas dalyvavo bylos nagrinėjime, kuris vyko (duomenys neskelbtini), todėl advokatui, kurio veiklos vieta (duomenys neskelbtini), susidarė laiko ir lėšų sąnaudų dalyvauti bylos nagrinėjime. Vertinant bylos apimtį ir sudėtingumą, ieškovė pažymi, jog rengiat ieškinį buvo renkami papildomi duomenys iš UAB „Jonavos paslaugos“. Taigi, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitiko LR CPK 88, 98 straipsniuose įtvirtintus realumo, pagrįstumo ir būtinumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė jas iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo, išmokėjusio draudėjui pagal nekilnojamojo turto draudimo sutartį išmoką už šiuo draudimu apdrausto turto sugadinimą dėl jo užliejimo vandeniu, reikalaujant išmokėtą sumą grąžinti atsakingą už užliejimą asmenį, įrodymų pakankamumo ir vertinimo, teismui priimant sprendimą tenkinti draudiko reikalavimą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ ir V. G. 2012 m. spalio 9 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. PZULT 1472403), kuria buvo apdraustas V. G. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2013 m. sausio 25 d. gavo draudėjo V. G. pranešimą, kad 2013 m. sausio 24 d. iš virš esančio buto buvo užlietas jo butas, esantis (duomenys neskelbtini). Virš draudėjo buto esantis butas nuosavybės teise priklauso atsakovui E. C., jo adresas (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2013 m. sausio 25 d. turto apžiūros aktas, UAB „Jonavos paslaugos“ 2014-02-19 raštas Nr. 5A-317, UAB „Jonavos paslaugos“ 2016-03-30 raštas Nr. 5A-777, UAB „Jonavos paslaugos“ santechninių darbų registravimo žurnalo išrašas, buto patalpų fotonuotraukos) nustatyta, kad draudėjo butas buvo užlietas dėl atsakovo bute buvusio unitazo trūkimo. Ieškovė (draudikas) 2013-02-28 išmokėjo aplieto buto savininkui V. G. 2293,00 Lt (664,10 Eur) draudimo išmoką. Nustatyta, kad ieškovė CK 6.1015 straipsnio 2 dalies pagrindu pareiškė ieškinį atsakingam už padarytą žalą asmeniui atsakovui, prašė priteisti iš jo 664,10 Eur žalai atlyginti už išmokėtą draudimo išmoką, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 664,10 Eur nuostolių atlyginimui, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 535,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai taikė žalos atlyginimo subrogacijos tvarka instituto normas, byloje atsakovu pasirinktas netinkamas asmuo, nes butą yra išsinuomojusi nuomininkė, kuri turėjo atsakyti už padarytą žalą, teigiama, jog byloje nėra nustatyta atsakovo kaltė, teismas neteisingai sprendė dėl žalos dydžio, nes ieškovė nepateikė įrodymų dėl žalos dydžio, apeliantas mano, kad byloje praleistas terminas ieškiniu pareikšti, prašo, taikant senaties terminą, ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.).Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, pagrįstai sprendė, jog asmuo, dėl kurio kaltės įvyko drausto turto užliejimas vandeniu ir tokiu būdu buvo padaryta žala draustam turtui, privalo atsakyti už draudimo bendrovės patirtus nuostolius, kurių dydis ribojamas draudimo išmokos suma (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Deklaratyvūs apelianto teiginiai, jog teismas netinkamai taikė žalos atlyginimo subrogacijos tvarka instituto normas, yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Teismas šios nutarties 12 punkte jau yra pasisakęs, kad apliejimo metu buvo apgadintas V. G. priklausančio buto sienos, lubos, kitas turtas, šis turtas buvo draustas ieškovės draudimo apsauga, apliejimas įvykdo dėl atsakovui priklausančio unitazo jo bute trūkimo.Apeliantas skunde kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje, ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų netinkamo įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Kauno apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, rinko visus reikiamus įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, tenkino šalių prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, apklausė šalių prašytus apklausti liudytojus, išklausė šalių paaiškinimus ir šių įrodymų vertinimo pasėkoje teismo sprendime padarė pagrįstas išvadas dėl žalą sukėlusiam asmeniui prievolės atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) egzistavimo ir šios žalos dydžio nustatymo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Jonavos rajono apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Kauno apygardos teismas vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo vertinimo, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų kitaip vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir tuos apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog byloje ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą, jog už padarytą žalą galimai atsakinga atsakovo buto nuomininkė J. T.. Statinių savininko ar valdytojo atsakomybė reglamentuojama CK 6.266 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Būtent šią normą pagrįstai taikė pirmosios instancijos teismas, nustatęs buto priklausymą atsakovui E. C. ir tas aplinkybes, jog draudėjo butas buvo užlietas dėl unitazo trūkimo, o ne dėl neteisėtų ar neatsargių buto nuomininkės J. T. veiksmų. Kauno apygardos teismas pritaria Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo išvadoms, jog civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju pasitvirtino ieškovės teiginiai, jog atsakovui priklausantis santechninis įrenginys buvo nekokybiškas, trūko, dėl to buvo padaryta žala draudėjo turtui, ko pasekoje atsakovui kilo civilinė teisinė atsakomybė (CK 6.245 str.). Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie šalintų jo atsakomybę (CPK 178 str., CK 6.270 str. 1 d.).Teismas atmeta apelianto abejones dėl atsiradusios žalos dydžio. Kaip jau minėta, šios nutarties 15 punkte, subrogacijos instituto taikymas užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog 2013-02-28 d. mokėjimu draudimo bendrovė išmokėjo draudikui 2293,00 Lt (664,10 Eur) draudimo išmoką. Apeliantas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad draudimo išmoka buvo mažesnė, nei nurodyta mokėjimo pranešime, arba iš viso neišmokėta (CPK 178 str.). Dėl to apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė neįrodė atsiradusios žalos dydžio atmestini. Kauno apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog byla buvo iškelta pasibaigus senaties terminui. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas) ir prievolės įvykdymo termino pabaigos momentas (objektyvusis kriterijus), nuo kurio prasideda ieškinio senaties termino eiga reikalavimui, atsiradusiam iš prievolės, kuriai įvykdyti nustatytas terminas. Byloje nustatyta, kad draudiminis įvykis įvyko 2013-01-24 d., o draudiminė išmoka nukentėjusiam asmeniui yra išmokėta 2013-02-28 d. Apeliacinės instancijos teismas todėl laiko, kad nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, nes nuo šio momento ieškovė turėjo galimybę ir pareigą ginti savo pažeistas turtines teises įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustačius, kad ieškinys teismui dėl žalos atlyginimo yra pareikštas 2016-02-03 d., ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas (CK 1.125 str. 8 d.).Teismas teisingai ieškovei iš atsakovo priteisė turėtas 535,37 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ieškovės buvo detalizuotos: 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma ir 520,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių ieškovei suteikta teisine pagalba, iš viso – 535,37 Eur išlaidų. Tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra pagrįstos, neviršija nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimo ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų kriterijų.Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovė turėjo 154,88 Eur išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti. Skundą atmetus, šios išlaidos ieškovei priteisiamos iš apelianto E. C. (CPK 98 str. ).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (įmonės kodas 110057869, buveinė Vilnius, Konstitucijos pr. 7, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke) iš E. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 154,88 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.