Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dalis pareiškėjo skundo paliktina nenagrinėta, kita skundo dalis atmestina.

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 8 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-16 įsakymu Nr. N-47 pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai, o ne lengvajai grupei, taip pat dėl to, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-07-30 nutarimu Nr. 62-377 pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Dėl pareiškėjo priskyrimo drausmės grupei

6. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš Lukiškių TI-K (administracijos) veiksmų, pareiškėją priskiriant drausmės grupei. Šią aplinkybę pareiškėjas patvirtino teismo posėdyje. Atitinkamai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-07-30 nutarimu Nr. 62-377 pareiškėjui už 2015-07-24 įvykdytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skirta nuobauda – 6 mėnesiai drausmės grupėje (b. l. 16). Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, V. K. 2015-09-14 skundu dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-07-30 nutarimo Nr. 62-377 panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2016-02-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4149-208/2016 pareiškėjo skundą atmetė. Šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pareiškėjas apskundė LVAT, administracinė byla pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dar neišnagrinėta. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4149-208/2016 nėra įsiteisėjęs.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 103 straipsnio 4 punktu, teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. Nustačius, kad LVAT jau yra nagrinėjama administracinė byla pagal V. K. skundą dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-07-30 nutarimo Nr. 62-377, kuriuo pareiškėjas 6 mėnesiams buvo priskirtas drausmės grupei, panaikinimo ir neturtinės žalos dėl to priteisimo, ši pareiškėjo skundo dalis paliktina nenagrinėta Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo priskyrimo paprastajai grupei

8. Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-16 įsakymu Nr. N-47 jis buvo priskirtas paprastajai grupei, skundžiasi, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos būti lengvojoje grupėje. Taip pat pareiškėjas kvestionuoja nuteistųjų priskyrimą grupėms ir sąlygas šiose grupėse skirtingose pataisos įstaigose reglamentuojantį teisinį reguliavimą, prašo dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 4 straipsnio 2 dalį teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą tik tais atvejais, kai, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.

9. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad 2013-07-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-487/2013 Vilniaus apygardos teismas V. K. paskyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pusę bausmės atliekant kalėjime, kitą pusę – pataisos namuose; šią nuosprendžio dalį Lietuvos apeliacinis teismas 2014-05-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180/2014 paliko nepakeistą. Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-16 įsakymu Nr. N-47 V. K. priskirtas paprastajai grupei ir patalpintas į kamerą Nr. 226A (b. l. 14).

10. Nuteistųjų priskyrimą grupėms reglamentuoja BVK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis BVK nuostatomis, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu (63 straipsnis). Į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (65 straipsnis). Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (72 straipsnis). Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (83 straipsnio 1 dalis). Nuteistieji kalėjimuose suskirstomi į paprastąją ir drausmės grupes (84 straipsnis). Už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, paskirtos bausmės, gali būti skiriama skatinamoji priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę (140 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atitinkamai, Taisyklėse nustatyta, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras (65 punktas). Paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (68 punktas).

11. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad pirmą kartą po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo į pataisos įstaigą atvykę nuteistieji yra visada priskiriami drausmės grupei. Tuo tarpu priskyrimas lengvajai grupei nuteistiesiems gali būti skiriamas vėliau ir tik kaip viena iš skatinamųjų priemonių už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Kita vertus, tokios skatinamosios priemonės (t. y. priskyrimo lengvajai grupei) skyrimas yra galimas ne visose pataisos įstaigose: lengvosioms grupėms nuteistieji gali būti priskiriami pataisos namuose, bet ne kalėjime, kadangi kalėjimuose teisės aktai tokių grupių apskritai nenumato. Pažymėtina, jog toks skirtingo nuteistųjų priskyrimo atskiroms grupėms (taip pat sąlygų konkrečiose grupėse) teisinis reguliavimas pataisos namuose ir kalėjimuose yra susijęs su tuo, jog pataisos namuose ir kalėjimuose yra nustatytas skirtingas režimas (t. y. bausmės vykdymo sąlygų ir laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma), kurį, atitinkamai, lemia su nuteistaisiais susijusių tam tikrų objektyvių ir subjektyvių kriterijų visuma (nuteistojo asmenybės pavojingumas, visuomenės saugumas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis, nuteistojo sveikata, psichologinės savybės, amžius, darbingumas, turima specialybė ir požiūris į darbą), pagal kurią nuteistieji yra siunčiami atlikti laisvės atėmimo bausmę į konkrečias pataisos įstaigas. Griežtesnį režimą kalėjimuose lemia ir objektyvi aplinkybė, kad šiose įstaigose laisvės atėmimo bausmę atlieka asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nevienodas nuteistųjų priskyrimo grupėms bei šiose grupėse nustatytų sąlygų nuteistiesiems pataisos namuose ir kalėjimuose teisinis reguliavimas pats savaime yra diskriminacinio pobūdžio. Juo labiau, kad nuteistųjų asmenų priskyrimas lengvajai grupei yra tik kaip viena iš skatinamųjų priemonių, kuri kalėjimuose gali būti keičiama kitomis BVK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytomis skatinamosiomis priemonėmis (pvz., padėka, teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimu, papildomų pasimatymų suteikimu ir t. t.).

12. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reglamentavimą, teismui nekyla abejonių dėl BVK nuostatų, reguliuojančių nuteistųjų priskyrimą grupėms ir sąlygas šiose grupėse pataisos namuose ir kalėjimuose, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtų teisės normų atitikties Konstitucijai netenkintinas. Atitinkamai, byloje nustačius, kad pareiškėjas teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmę buvo nusiųstas atlikti į kalėjimą (Lukiškių TI-K), darytina išvada, kad jis pagrįstai pagal BVK 84 straipsnio ir Taisyklių 65 punkto nuostatas buvo priskirtas paprastajai grupei ir jam buvo taikomos BVK 85 straipsnio nustatytos sąlygos. Pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos būti lengvojoje grupėje, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teisės aktai tokios grupės Lukiškių TI-K nenumato. Šioje byloje teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K, 2014-05-16 įsakymu Nr. N-47 V. K. priskirdamas paprastajai grupei, būtų pažeidęs teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, neveikęs taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdęs jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikęs nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-16 įsakymu Nr. N-47 pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai, o ne lengvajai grupei, atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Lukiškių TI-K (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 4 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Netenkinti pareiškėjo V. K. (V. K.) prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos už tai, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2015-07-30 nutarimu Nr. 62-377 jis buvo priskirtas drausmės grupei, palikti nenagrinėtą.

Pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos už tai, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014-05-16 įsakymu Nr. N-47 pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.