- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- I-4149-208/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04535-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2015-07-30 nutarimą Nr. 62-377 (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015-08-28 sprendimą Nr. 2S-3866 (toliau – ir Departamento sprendimas); 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad 2015-07-24 jis buvo išvestas pasivaikščioti į kiemelį Nr. 24, kuris neatitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 20 ir 21 p. Grindys duobėtos, netinkamai įrengtas sporto inventorius (skersinis). Nurodo, jog minėtu metu buvo ir kitų laisvų pasivaikščiojimo kiemelių, tačiau jam buvo nepaaiškinta, kodėl jį nori nuvesti būtent į kiemelį Nr. 24 ir atskirti nuo kitų asmenų, todėl jis savavališkai nuėjo į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 17 ir atsisakė iš jo išeiti. Budėjęs pareigūnas dėl to pasikvietė korpuso vyresnįjį, kuris dar kartą pareikalavo pareiškėjo pereiti į kiemelį Nr. 24. Pareiškėjas korpuso vyresniajam išdėstė savo nusiskundimus ir po pakartotinio pareikalavimo perėjo į kiemelį Nr. 24. Nurodo, jog jokių necenzūrinių žodžių pareigūno atžvilgiu nevartojo, o įpareigojimą pereiti į kitą pasivaikščiojimo kiemelį įvykdė savanoriškai, tačiau jam buvo nustatyti tvarkos nesilaikymo pažeidimai, su kuriais pareiškėjas nesutinka. Nurodo, jog nebuvo sudarytos sąlygos pasiaiškinti dėl minėto įvykio, o apie pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus jis sužinojo tik Lukiškių TI-K Drausmės komisijoje (toliau – ir Komisija), kuri skyrė pareiškėjui griežčiausią nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 6 mėn., kuri buvo įforminta skundžiamu Nutarimu. Šią nuobaudą pareiškėjas apskundė Departamentui, kuris skundžiamu sprendimu Nutarimą paliko galioti. Teigia, jog jo skundas Departamente buvo išnagrinėtas formaliai, nebuvo surinkta jokia papildoma medžiaga ir sprendimas priimtas vadovaujantis tais pačiais dokumentais, kuriais vadovavosi Lukiškių TI-K, nepasisakyta dėl garso ir vaizdo medžiagos, neapklaustas liudininkas. Be kita ko, nurodytos skirtingos pažeidimo padarymo datos.
Dėl jam paskirtos minėtos drausminės nuobaudos jis patyrė emocinę ir dvasinę skriaudą, pažeminimą, psichinius sutrikimus, kurie buvo nustatyti 2015-07-30 ir 31 dienomis, dėl jų pareiškėjas buvo išvežtas gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog jo skunde nurodytas faktines aplinkybes dėl 2015-07-24 vykusio pasivaikščiojimo gali patvirtinti kituose, šalia esančiuose kiemeliuose, buvę asmenys. Atkreipė dėmesį, jog pareigūnai naudojo vaizdo registratorių ir visas įvykis buvo nufilmuotas, tačiau šių vaizdo įrašų Lukiškių TI-K dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių iki šiol nepateikė. Pareiškėjas posėdžio metu taip pat pateikė Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-06-08 įsakymu Nr. 1-134 patvirtintą Vaizdo registratorių naudojimo Lukiškių TI-K tvarkos aprašą, prašė teismo iškviesti liudytojus ir išreikalauti iš Lukiškių TI-K vaizdo įrašus, tačiau šio prašymo teismas netenkino.
Šalies argumentai
Lukiškių TI-K, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 22–25).
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 str., 110 str., 142 str. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 73 p. Nurodo, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2010-05-10 ir tą pačią dieną buvo supažindintas su BVK, Taisyklių, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) ir kitų teisės aktų reikalavimais bei įspėtas dėl šių aktų nesilaikymo pasekmių. Tai, jog pareiškėjas buvo supažindintas su teisės aktais, patvirtina 2010-05-10 įsipareigojimas, ant kurio jis pasirašė.
Nurodo, jog 2015-07-24 pareiškėjas padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, nes eidamas iš gyvenamosios kameros į pasivaikščiojimą, savavališkai nuėjo pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 17 ir nevykdė prižiūrėtojo reikalavimo pereiti į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 24 bei išplūdo prižiūrėtoją necenzūriniais žodžiais. Tokiu būdu jis pažeidė BVK 12 str. 1 ir 2 dalis, 110 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, Taisyklių 73.4 p., todėl jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas 6 mėn. į drausmės grupę. Dėl įvykusio pažeidimo pasiaiškinti raštu tą pačią dieną pareiškėjas atsisakė. Dėl tokio atsisakymo buvo surašytas protokolas Nr. 57-253. 2015-07-29 pareiškėjas pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis nenorėjo eiti į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 24, nes šis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Lukiškių TI-K nurodo, jog minėtas kiemelis atitinka teisės aktų reikalavimus, o tokį faktą patvirtina Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Skirdamas minėtą nuobaudą Lukiškių TI-K direktorius vadovavosi pareiškėjo paaiškinimais, galiojančiais teisės aktais, tarnybiniais pranešimais bei visa surinkta medžiaga, nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, nenurodo kuo ta žala pasireiškė, skundą grindžia abstrakčiais dokumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pažymi, jog pareiškėjas yra nelinkęs laikytis bausmės atlikimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, yra nusiteikęs prieš įstaigos administraciją, piktnaudžiauja teismine gynyba, grasina Lukiškių TI-K pareigūnams rašyti melagingus skundus į teismą, sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, režimo ir dienotvarkės reikalavimus. Minėtus faktus patvirtina 2015-07-28 Socialinės reabilitacijos skyriaus charakteristika Nr. 52-229 bei Psichologinės tarnybos charakteristika Nr. 55-139.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs dėl nepagrįstai jam skirtos nuobaudos – perkėlimo 6 mėn. į drausmės grupę ir Nutarimo bei Departamento sprendimo, kuriuo paliktas galioti Nutarimas, kuriuo paskirta minėta nuobauda panaikinimo.
Visų pirma pažymėtina, jog bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Pagal ABTĮ 57 str. 6 d. teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus, kokių konkrečių įpareigojimų ir kokiomis aplinkybėmis buvo nesilaikyta, kokios būtent BVK normas įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų konkrečios nuostatos buvo pažeistos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog skundžiamame Nutarime nurodyta, kad pareiškėjui nuobauda skirta už tai, kad 2015-07-24 iš gyvenamosios kameros Nr. 220 eidamas į pasivaikščiojimą savavališkai nuėjo į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 17, nevykdė prižiūrėtojo teisėto reikalavimo išeiti iš minėto kiemelio ir eiti į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 24, pareiškėjas išplūdo prižiūrėtoją necenzūriniais žodžiais (b. l. 4). Atitinkamai, pareiškėjui nuobauda skirta už BVK 12 str. 1 ir 2 dalių, 110 str.1 d. 1 ir 2 punktų, Taisyklių 73.4 p. pažeidimą.
Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog nuobauda pareiškėjui skirta 2015-07-27 tarnybinių pranešimų pagrindu, kuriame nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės kaip ir skundžiamame Nutarime (b. l. 28, 29). Lukiškių TI-K 2015-07-24 protokolas Nr. 57-253 patvirtina, jog pareiškėjas dėl minėto pažeidimo atsisakė duoti paaiškinimus raštu (b. l. 30). Iš teismui pateiktos pareiškėjo charakteristikos turinio matyti, jog pareiškėjas yra sunkaus charakterio, ne kartą yra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, režimo ir dienotvarkės reikalavimus, jam ne kartą taikytos poveikio priemonės (27 kartus skirtos nuobaudos, dvi iš jų panaikintos, o šiuo metu turi galiojančias 23 nuobaudas) (b. l. 31–32). Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos 2015-07-28 Charakteristika Nr. 55-139 taip pat patvirtina, jog pareiškėjo elgesys charakterizuojamas neigiamai (b. l. 33).
BVK 12 str. 1 ir 2 dalys nustato, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 d.) bei vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 d.). BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 punktai numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 p.). O Taisyklių 73.4 p. nustato, jog nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.
Iš anksčiau minėtų teismui pateiktų duomenų vienareikšmiškai nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų pereiti iš pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 17 į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 24. Taip pat, iš minėtų tarnybinių pranešimų matyti, jog pareiškėjas pareigūnų atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius. Jokių tai paneigiančių duomenų teismui nėra pateikta, abejoti priesaiką davusių ir savo pareigas atliekančių statutinių valstybės tarnautojų surašytais tarnybiniais pranešimais nėra pagrindo, duomenų dėl jų šališkumo, ar suinteresuotumo nubausti pareiškėją nėra. Be to, pats pareiškėjas nurodė, jog iš tikrųjų atsisakė pereiti į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 24, tačiau nurodė, jog korpuso vyresniajam antrą kartą pareikalavus pereiti į kitą pasivaikščiojimo kiemelį, jis šį nurodymą įvykdė savanoriškai, tačiau su tokiu pareiškėjo argumentu teismas sutikti negali, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, o jokių prieštaravimų, ar neatitikimų tarp teismui pateiktų įrodymų nėra. Pažymėtina, jog pareiškėjo elgesys buvo svarstytas Komisijos posėdyje (šio fakto neginčija ir pareiškėjas). Būtent šio posėdžio metu pasiūlyta pareiškėjui skirti nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 6 mėn. taigi, Lukiškių TI-K skundžiamą Nutarimą priėmė pagrįstai ir atsižvelgdamas į Komisijos siūlymą.
Nors pareiškėjas teigia, jog nuobauda paskirta formaliai ir įvertinus tik Lukiškių TI-K pateiktus dokumentus, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš administracinėje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad prieš skiriant nuobaudą pareiškėjo pažeidimas buvo svarstomas Komisijoje, kuri sudaroma pataisos įstaigoje remiantis Taisyklių nuostatomis ir yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija. Vadovaujantis Taisyklių 236–246 punktų nuostatomis, Komisija peržiūri medžiagą, išklauso nuteistąjį, tiria pažeidimo aplinkybes. Šiuo atveju iš Komisijos posėdžio 2015-07-28 protokolo Nr. 31-21 (b. l. 127–128) matyti, jog toks Taisyklių reglamentuojamas vertinimas šiuo konkrečiu atveju ir buvo atliktas. Taigi, kaip matyti, tiriant ir vertinant nurodytą pažeidimą buvo surinkti visi reikšmingi duomenys, sprendžiant dėl galimo pareiškėjo pažeidimo padarymo, leidžiantys patvirtinti ar paneigti pareiškėjui inkriminuotus teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Tai, kad pareiškėjo netenkina atlikto tyrimo metu padarytos išvados ir jam skirta nuobauda, savaime neleidžia teigti, kad toks tyrimas buvo atliktas neišsamiai, įrodymai buvo rengiami neužtikrinant pareiškėjui teisės pateikti savo vertinimus. Pareiškėjas pateiktame skunde nepateikė įtikinamų argumentų, leidžiančių daryti priešingas išvadas dėl atlikto tyrimo neišsamumo.
Be kita ko, skunde pareiškėjas teigia, jog pereiti į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 24 jis atsisakė dėl to, jog jis neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau toks pareiškėjo argumentas nelaikytinas pagrindu panaikinti ar sušvelninti jam skirtą nuobaudą, o be to, su tokiu pareiškėjo argumentu sutikti negalima, nes iš teismui pateiktų Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog kiemelis Nr. 24 atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (b. l. 36–51).
Pareiškėjas taip pat teigia, jog dėl paskirtos nuobaudos jam kilo sveikatos sutrikimai, tačiau iš teismui pateiktų pareiškėjo medicininių dokumentų nenustatyta, jog sveikatos sutrikimai pareiškėjui kilo būtent dėl jam paskirtos nuobaudos (b. l. 56–116).
BVK 143 str. 2 d. numato, jog, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Skiriant nuobaudas taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Būtent įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir detalią skyrimo tvarką, nuobaudų parinkimą nustato BVK, įskaitant ir pirmiau minėtą BVK 143 str. 2 d.
Atsižvelgiant į pareiškėjo charakteristiką bei pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, jog jis atliktas sąmoningai, taip pat nėra pagrindo sušvelninti minėtą nuobaudą. Skundžiamas Nutarimas ir Departamento sprendimas priimti pakankamai argumentuotai ir detaliai aptarus bei įvertinus esančių įrodymų visumą, kurie neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl nėra pagrindo naikinti Nutarimą ir Departamento sprendimą.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-763/2013).
Neteisėtumo pagal CK 6.271 str. prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, netikslinga šioje byloje vertinti likusias sąlygas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.