- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- I1-2335-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00534-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau - Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas paaiškina, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo laikomas suėmime Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K), esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, ir Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN), esančiuose Rasų g. 8, Vilniuje, jam nežinamose kamerose, kurių numerių nurodyti negali, kadangi, pareiškėjo teigimu, administracija atsisakė pareiškėjui rodyti kamerų numerius ir vedant pareiškėją maskavo juos, tokiu būdu sudarydama „nežinomybės aplinką“, siekiant paveikti jį kuo didesniu psichologiniu spaudimu. Skundžiamuoju laikotarpiu išvykęs nebuvo.
Nurodo, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek Vilniaus PN buvo laikomas nežmoniškomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjo nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu sąmoningu veikimu priešingu įstatymų reikalavimams, teisės aktų reikalavimų nesilaikymu ir suteiktomis netinkamomis suėmimo laikymo sąlygomis: nesuteikė apgyvendinimui tinkamų patalpų, patalpose buvo įrengti, nesilaikant Statybos reglamento nustatytų reikalavimų, orumą ir garbę žeminantys sanitariniai mazgai, netinkamai įrengtos techninės iškvietimo priemonės, pareiškėjas suėmimo laikotarpiu buvo laikomas kamerinio tipo patalpose, priskiriamose pagal rūšinį įrengimą sanitariniam mazgui (pagalbinės patalpos), netinkamai įgyvendino socialinės reabilitacijos integravimosi į visuomenę programas, nesudarė užimtumo sąlygų už kameros ribų, laikė suėmime 23 valandas per parą ypač mažose, blogai vėdinamose, su atviru sanitariniu mazgu rakinamose kamerinio tipo patalpose. Ko pasėkoje pareiškėjas patyrė kankinimus, nežmonišką elgesį, orumą ir garbės pažeminimus, psichologinį spaudimą ir smurtą.
Pareiškėjas dėsto savo nuomonę apie patalpų nepritaikymą gyvenimui pagal jų rūšinį ir vidaus patalpų įrengimą, taip pat apie netinkamu laiku fiksuojamą kamerose esančių įkalintųjų skaičių ir teigia, kad buvo kalinamas, nesuteikiant vienam asmeniui teisės aktų pagal plotą vienam asmeniui, pagal kameros vidinį išplanavimą, pagal kameros įrengimą nustatytų reikalavimų. Nurodo, kad kamerą sudarė vidutiniškai apie 7,7 m2 patalpos plotą, kurios plotis - apie 2,10 m ir ilgis - apie 3,69 m. Kiekvienoje iš minėtų kamerų, jos viduryje buvo skiriamoji dalinė sienelė iš silikatinių baltų pilnavidurių plytų, už jos įrengta praustuvė, toliau ties ta pačia siena sekė įmontuoti suoliukai su stalu ir priešais įmontuota nepajudinama dviaukštė lova (dvivietėse kamerose). Minėtos kameros buvo visiškai perpildytos įvairiais įrenginiais, inventoriumi ir baldais bei asmeniniais suimtųjų daiktais. Atitvarą sudarė 4-5 vnt. pločio baltos silikatinės plytos, kurios pagal standartą yra 250x120x65 mm, iš abiejų sienelės pusių tinkas ir glazūrinės plytelės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad įrengtas sanitarinis mazgas su tualetu nebuvo kaip atskira patalpa, visais atvejais jis buvo matomas kito asmens, taip pat kameros duris atidarančiam pareigūnui ar jam stebint kamerą, tame tarpe ir kitos lyties pareigūnui. Pareiškėjas pažymi, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas tualete ir tai viena iš reikšmingiausių aplinkybių, lemiančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvės apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimus.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo nesaugiai ir nestandartiškai įrengta sanitarinio mazgo sistema ir jos naudojimas, t. y. suprojektuoti ir grindyse įmontuoti vandens nutekėjimo sifonai, kas jam sudarė nežmoniškas ir kankinimui priliginamas sąlygas. Dėl naudojamo reguliaraus didelio vandens kiekio kamerose, kaupėsi drėgmė, sudarydama palankią terpę pelėsiui veistis. Būtiniausių kasdieninių buitinių gyvenimo procedūrų atlikimas, kiekvieną kartą buvo susijęs su orumo ir garbės pažeminimais. Akcentuoja, kad tokie faktai kaip netinkamas sanitarinio mazgo atitvaras, nesuteikta galimybė tinkamai higienai palaikyti, neįrengta ventiliacinė sistema, neįrengta jokia atitvarinių sienelių garso izoliacija, kai kiekvieno asmens kūno biologinis procesas - tuštinimasis yra girdimas ir matomas, nesudaryta jokia privatumo zona, toje pačioje kameros dalyje atliekamos visos gyvenimo buities procedūros, pareiškėjui sukėlė daug nemalonių emocinių patyrimų, ypatingai didelius orumo pažeminimus, psichologinių problemų, susijusių su savivertinimu.
Nurodo, kad vienam asmeniui skirtas plotas sumažėdavo dėl jose esančių lovų ir kito inventoriaus, buvo ribojamas pareiškėjo normalus judėjimas. Akcentuoja, kad judėti tarp inventoriaus, praustuvės ir klozeto buvo labai nepatogu dėl per mažos ir siauros kameros erdvės. Kamerų vėdinimas per langus, nebuvo pakankamas, nes atverti langą trukdė vidinės lango grotos, o šaltuoju metų laikotarpiu, jei buvo atveriamas langas, kameroje laikėsi lauko temperatūra.
Pareiškėjas teigia, kad jo laisvių apribojimas pasireiškė taip pat ir užimtumo nesuteikimu. Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN nepakankamai sudarė sąlygų jam kaip įmanoma daugiau laiko praleisti už kamerų ribų: pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla - mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiose programose, žiūrėti video filmus ir pan.
Pareiškėjas nurodo, kad galėjo tik vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, taigi prieš savo valią buvo verčiamas praustis kameroje. Pareiškėjo nuomone, atsakovas tuo pagrindu neteisėtai įrengė viduryje kameros vandens nutekėjimo sifoną ir nepagrįstai laiko, kad tokiais savo veiksmais sudarė tinkamas sąlygas švarai palaikyti. Vieną kartą suteiktas per savaitę dušas, prieštarauja gerai moralei ir vidaus tvarkos reikalavimui laikytis švaros, tinkamai prižiūrėti savo asmens higieną ir rodyti kitiems pavyzdį.
Pareiškėjas teigia, kad nei vienoje kameroje nebuvo arba neveikė aliarmo sistema, todėl užtrukdavo labai daug laiko prisišaukti pareigūnus, nes beldimas į duris buvo neefektyvus metodas. Aliarmo skambučio nebuvimas ar jo nefunkcionavimas, jam kėlė pavojingą ir nesaugią aplinką, orumo žeminimą, didelius nepatogumus.
Pareiškėjas teigia, kad asmuo, kuris yra laikomas suėmime nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinę žalą įvertina 10 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 str. 2.97 str., Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 str. 12 d., bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namus ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, nuo 2019 m. balandžio 1 d. biudžetinė įstaiga Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (buveinė - Lukiškių skg. 6, 01108 Vilnius, Lietuvos Respublika, juridinio asmens kodas - 188721990) yra reorganizuota ją prijungiant prie reorganizavime dalyvaujančios ir po reorganizavimo veikiančios biudžetinės įstaigos Vilniaus pataisos namų (buveinė - Rasų g. 8, 11560 Vilnius, Lietuvos Respublika, juridinio asmens kodas - 188721271), (toliau - Vilniaus PN) kuriai perėjo visos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisės ir pareigos.
Paaiškina, kad 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
Atkreipia dėmesį, kad iš pridedamų V. V. kamerų ir judėjimo išrašų, iš kurių matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas, matyti, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus:
— (duomenys neskelbtini) V. V. atvyko į Lukiškių TI-K (nuo 2019-04-01 Vilniaus pataisos namai) ir buvo uždarytas į kamerą (duomenys neskelbtini), plotas - 6,48 m2 (1 asmuo kameroje);
— (duomenys neskelbtini) perkeltas į kamerą (duomenys neskelbtini), plotas - 7,94 m2 (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (1 asmuo kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (1 asmuo kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)perkeltas į kamerą (duomenys neskelbtini), plotas - 7,94 m2 (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)perkeltas į kamerą (duomenys neskelbtini), plotas - 7,94 m2 (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (1 asmuo kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (1 asmuo kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini) kamera (duomenys neskelbtini) (1 asmuo kameroje);
— (duomenys neskelbtini)išvyko iš Vilniaus PN (Lukiškių skg. 6, Vilnius) į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8, Vilnius).
— (duomenys neskelbtini) atvyko iš Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 Lukiškių TI-K) į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8) ir buvo uždarytas į kamerą (duomenys neskelbtini), plotas - 11,18 m2 (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini) kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini) perkeltas į kamerą (duomenys neskelbtini), plotas - 12,33 m2 (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini) kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini) perkeltas į kamerą (duomenys neskelbtini), plotas - 10,25 m2 (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)perkeltas į kamerą (duomenys neskelbtini), plotas - 12,62 m2 (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)perkeltas į kamerą (duomenys neskelbtini), plotas - 13,04 m2 (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini) kamera (duomenys neskelbtini) (1 asmuo kameroje);
— (duomenys neskelbtini) perkeltas į kamerą (duomenys neskelbtini), plotas - 13,59 m2 (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)perkeltas į kamerą (duomenys neskelbtini), plotas - 13,04 m2 (1 asmuo kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (1 asmuo kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (1 asmuo kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (1 asmuo kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (1 asmuo kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (2 asmenys kameroje);
— (duomenys neskelbtini)kamera (duomenys neskelbtini) (1 asmuo kameroje);
— (duomenys neskelbtini) išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.
Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Pažymi, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Vilniaus PN neneigia, kad pastarieji, kaip laisvės atėmimo įstaiga, privalo sudaryti nuteistiesiems saugias jų gyvenimo sąlygas, atitinkančias higienos normų reikalavimus, į kurių turinį patenka ir reikalavimas užtikrinti, kad patalpose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, o esant reikalui organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją). Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, Vilniaus PN yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teikia kokybiškas kenkėjų kontrolės paslaugas ir, esant būtinybei, Vilniaus PN patalpose yra atliekami kenkėjų naikinimo ir prevencijos prieš juos darbai, Vilniaus PN patalpų priežiūra bei profilaktiniai minėtų patalpų patikrinimai.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos buvo įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys buvo apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Pažymi, kad įstaigos gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti.
Teigia, kad pareiškėjo argumentai dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, kuris turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. A-1230-502/2016). Tokio aiškinimo laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Taigi pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.
Nurodo, kad atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – PĮĮET) 16.5 punkte nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K (nuo 2019 m balandžio 1 d. ) neturėjo akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas, todėl šį plotą galėjo nurodyti apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iš atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m), klozeto užimamas plotas apie 0,16 kv. m, praustuvo užimamas plotas apie 0,2 kv. m. Pažymi, kad TIĮET ir PĮĮET nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietą ir plotą, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukštį sanitariniame mazge. Lukiškių TI-K priežiūros postų (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - gyvenamosiose kamerose (duomenys neskelbtini); 2012 m. - gyvenamosiose kamerose (duomenys neskelbtini); 2013 m. - gyvenamosiose kamerose (duomenys neskelbtini); 2014 m. - gyvenamosiose kamerose (duomenys neskelbtini). Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Pažymi, kad Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) esančių patalpų (kamerų) įrengimas atitinka PĮĮET reikalavimus. Kamerų tipo gyvenamosiose patalpose (kamerose) (duomenys neskelbtini), kuriose teko būti pareiškėjui laikotarpiu (duomenys neskelbtini), sanitariniai mazgai (klozetas ir praustuvė kartu) įrengti kaip atskiros patalpos (kabinos), t. y. nuo likusios kameros patalpos atskirtos durimis ir atitinka galiojančius teisės aktus ir normas.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) patalpose (kamerose) langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose
Paaiškina, kad Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 44 punkte yra įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis įstaigos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 ,,Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Įstaigoje laikomų asmenų išvedimas į dušą buvo organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Pažymi, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Įstaigoje esamų dušų įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos HN reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidė.
Paaiškina, kad pareiškėjo ginčo aktualiu laikotarpiu ne visose gyvenamosiose kamerose buvo atliekami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento kontrolės patikrinimai.
Pažymi, kad visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, Lukiškių TI-K turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, o Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) esančiose gyvenamosiose kamerose buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kurią nuolat gadina suimtieji ir nuteistieji. Esant finansinėms galimybėms, prižiūrėtojo iškvietimo sistema nuolat remontuojama ir atnaujinama. Akcentuoja, kad 2020 metais Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) gyvenamosiose kamerose (duomenys neskelbtini), vykdant gyvenamųjų kamerų kapitalinius remontus, buvo įrengta nauja prižiūrėtojų iškvietimo sistema, visi asmenys, laikomi Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose, turi galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį pareigūną, kadangi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V- 88, 15.5 punktu “priežiūros postai įstaigos sektoriuose, kuriuose asmenys laikomi užrakinti - kamerų tipo patalpose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose - organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos pataisos pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie patalpų, kuriose laikoma iki 100 asmenų“.
Atsakovo nuomone skunde pareiškėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala, todėl mano, kad pareiškėjas buvo laikomas saugiomis sąlygomis. Pažymi, kad įstaigos personalo kabinetuose dėl saugumo įrengti aliarminio iškvietimo mygtukai, šių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rūpinasi ir specialiai jų negadina. Šie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio šių mygtukų gadinimo, kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti, o personalo kabinetuose veikia iki šiol.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija buvo organizuojama vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 136, 137 ir 137¹ straipsnių reikalavimais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Socialinis darbas ir užimtumas buvo vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę.
Atkreipia dėmesį, kad gyvenamosiose kamerose buvo iškabinama teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K periodiškai lankėsi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turėjo galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, buvo nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai.
Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) yra siūlomi šie užsiėmimai: Joga, Lietuvos Kalėjimų kapelionų asociacijos susitikimai, Evangelinių bažnyčių draugija, Lietuvos veikliųjų žmonių bendrija, „AA“ užsiėmimai, kuriuos veda reabilitacijos centro priklausomybių konsultantas, „AN“ užsiėmimai, „Alfa“ kursai, Asociacijos „Laisvas žmogus“ užsiėmimai, yra sudaryta galimybė lankytis pas įvairių konfesijų dvasininkus, galima dalyvauti šventose mišiose, lankytis koplyčioje, naudotis riboto interneto prieiga, lankytis bibliotekoje, dalyvauti įstaigoje organizuojamuose konkursuose. Taip pat sudaryta galimybė lankyti Vilniaus „Mokymo centro“ būrelius, t. y. anglų, vokiečių, lietuvių, ispanų kalbos, muzikos ir dailės būrelius. 2019-12-20 buvo galimybė dalyvauti Mildos Matulaitytės-Feldhausen vykstančioje paskaitoje apie alkoholio vartojimą. Visa informacija apie renginius skelbiama ir iškabinama stenduose.
Nurodo tai, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse buvo pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turėjo savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų.
Nurodo, kad pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Teigia, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Atsakovo nuomone, būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) savo veikloje vadovavosi galiojančiais teisės aktais, o ne asmenų norais ar pageidavimais.
Mano, jog sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju, atsakovo nuomone, nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų suėmimo sąlygų Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje), t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo suėmimo metu, sanitarinio mazgo įrengimo, privatumo, užimtumo, išvedimo į dušą neužtikrinimo ir higienos normos pažeidimų.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Dėl gyvenamojo ploto normos patalpose (kamerose), gyvenimo sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m vienam asmeniui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Pažymėtina, kad iš atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie patalpų (kamerų), kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su pareiškėju patalpose (kamerose) buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo laikomas Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje).
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas (duomenys neskelbtini) paras (kamerų, skirtų 2 asmenims plotas - 7,94 kv. m, kameros (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas buvo laikomas suėmime vienas, plotas – 6,48 kv. m), o Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) – (duomenys neskelbtini) parą (kamerų, kuriose suėmime buvo laikomas pareiškėjas plotas yra nuo 10,25 kv. m iki 13,59 kv. m, laikomų asmenų skaičius - 2). Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos, buvo įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys buvo apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus tenkantis gyvenamasis plotas būnant Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) buvo užtikrintas visas (duomenys neskelbtini) paras, gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, kuris turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą patalpoje (kameroje), nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. A-1230-502/2016) bei tokio aiškinimo laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Taigi pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo, gyvenamųjų patalpų (kamerų) įrengimo negali būti nustatyti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN veiksmus.
Pareiškėjas, prašydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimą taip pat teigia, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose drėgna, yra pelėsis, kamerose įrengti langai netinkami patalpų vėdinimui.
Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Kaip atsiliepime nurodė atsakovas, Vilniaus PN administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, o už patalpų (kamerų) valymą ir tvarką atsakingi yra patys nuteistieji ar suimtieji. Atsakovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitiko higienos normų reikalavimus bei pabrėžė, kad nuteistieji ir suimtieji, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Be to atsakovas pateikė į bylą paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią įmonė atsakovui teikia kokybiškas kenkėjų kontrolės paslaugas ir, esant būtinybei, Vilniaus PN patalpose yra atliekami kenkėjų naikinimo ir prevencijos prieš juos darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai minėtų patalpų patikrinimai.
Iš byloje atsakovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, kad 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. gegužės 2 d. buvo tikrintos Lukiškių TI-K gyvenamosios patalpos (kameros) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose buvo laikomas suėmime pareiškėjas, jos atitiko visus higienos reikalavimus, o apie pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu realią kitų kamerų, kuriose buvo laikomas suėmime pareiškėjas, būklę ir atitikimą higienos reikalavimams, nėra. Atsakovas nurodo, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.
Teismo vertinimu, išvardintos aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose, be to atliko nuolatinį nariuotakojų ir graužikų naikinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu higienos normų reikalavimų (vėdinimo, pelėsio ir drėgmės), nėra nustatytas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl minėtų reikalavimų Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) patalpose (kamerose) nesilaikymo būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar Lukiškių TI-K veiklą prižiūrinčias institucijas dėl jo laikymo sąlygų ar dėl šios įstaigos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nereaguojant į pareiškėjo skundus bei prašymus.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su patalpų nepritaikymu gyvenimui pagal jų rūšinį ir vidaus patalpų įrengimą ir iš to kilusių nepatogumų, nepakankamo gyvenamojo ploto suteikimo, gyvenimo sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams, laikytini abstrakčiais. Ypač reikšminga šiuo atveju faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN administraciją su prašymais ar skundais dėl galimų pažeidimų, o kartu su teismui pateiktu skundu pateikė tik nevyriausybinės organizacijos (duomenys neskelbtini) bendro pobūdžio klausimais atsakovui teiktus raštus dėl Lukiškių TI-K pastato kadastro duomenų, Lukiškių TI-K reorganizavimą lėmusių priežasčių ir kt. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namai, žinodami apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas nesikreipė ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris yra kompetentingas atlikti higienos normų reikalavimų laikymosi operatyvinius patikrinimus. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl patalpų nepritaikymo gyvenimui pagal jų rūšinį ir vidaus patalpų įrengimą ir iš to kilusių nepatogumų, nepakankamo gyvenamojo ploto suteikimo, gyvenimo sąlygų neatitikimo higienos normų reikalavimams, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) sanitarinis mazgas su tualetu nebuvo kaip atskira patalpa, visais atvejais jis buvo matomas kito asmens, taip pat kameros duris atidarančiam pareigūnui ar jam stebint kamerą.
Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus bei patvirtina, kad laikantis galiojančių LR higienos normų reikalavimų HN 76:2010, įstaigos gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai buvo atitverti sienele. Paaiškina, kad gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m), patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.)), o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) esančioje patalpose (kamerose) sanitariniai mazgai (klozetas ir praustuvė kartu) įrengti kaip atskira nuo gyvenamosios patalpa, t. y. nuo likusios kameros patalpos atskirta durimis.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
PĮĮET 16.5 p. nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad Vilniaus PN (Rasų g. 8) patalpų (kamerų) įrengimas atitinka PĮĮET reikalavimus, kadangi kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (kamerose (duomenys neskelbtini) teko būti suėmime pareiškėjui, sanitariniai mazgai (klozetas ir praustuvė kartu) įrengti kaip atskiros patalpos, t. y. nuo likusios kameros patalpos atskirtos durimis ir atitinka galiojančius teisės. Tačiau Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Šiuo atveju atsakovas, turėdamas pareigą pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą, kitų reikalavimų laikymąsi (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-01-10 sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją) nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertina pareiškėjo naudai ir daro išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele ir užuolaidomis. Taigi, šiuo aspektu, teismo vertinimu, pareiškėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 str.). Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas (duomenys neskelbtini) paras. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) paras buvo laikomas suėmime vienas, o neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, pareiškėjas buvo laikomas suėmime (duomenys neskelbtini) paras. Teismo vertinimu, sanitariniai mazgai, kuriuose įrengtas tik atitvaras - užuolaidos, nelaikytini užtikrinantys privatumą.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu (duomenys neskelbtini) daro išvadą, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam suėmime patalpose (kamerose), kuriose jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, o pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmetami kaip nepagrįsti, kadangi atitinka sanitariniam mazgui keliamus reikalavimus (klozetas ir praustuvė kartu įrengti kaip atskira patalpa).
Dėl iškvietimo mygtukų
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) neveikė aliarminio iškvietimo sistema.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pažymi, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsakovo nuomone, šiuo atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik konstatavo ir abstrakčiai nurodė, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtukų ir dėl to jam galimai grėsė pavojus. Pareiškėjas skunde nenurodė nė vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala. Taigi, teismo įsitikinimu, pareiškėjas neturtinės žalos kilimą iš esmės sieja vien su teorine galimybe, kad jam galėjo būti sukeltos kokios nors neigiamos pasekmės, tai yra žala grindžiama subjektyviais pareiškėjo samprotavimais. Be to, atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN kamerose buvo įrengti ir veikė skubaus iškvietimo mygtukai. Teismas neturi pagrindo abejoti įstaigos paaiškinimu ir atmeta pareiškėjo pretenzijas dėl aliarmo mygtukų įrengimo.
Dėl nesuteiktų pakankamų priemonių higienai palaikyti
Pareiškėjas skunde nurodo, kad šiltu vandeniu buvo galima pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę. Dėl to visą suėmimo laikotarpį pareiškėjas jautė didelius nepatogumus ir diskomfortą, negalėdamas tinkamai prižiūrėti ir palaikyti savo asmens higieną ir lankytis duše bent du kartus per savaitę.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos ir į ilgalaikių pasimatymų patalpas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje nustatyta, kad dušu laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 min. Vedami visi kameroje esantys asmenys.
Teismo vertinimu pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta tinkamai, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas neneigia, kad šiuos reikalavimus Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) vykdė, todėl jo argumentai dėl dažnesnio prausimosi negali būti pripažinti pagrįstais. Šiuo atveju papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) pareigų vykdymas.
Dėl pareiškėjo užimtumo užtikrinimo
Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo pateiktas sąrašas, supažindinantis kokia už kameros ribų veikla jis galėtų reguliariai užsiimti, taip pat nepateiktas užimtumo grafikas ir jo pobūdis, nebuvo paaiškinta tvarka kaip jis galėtų pasinaudoti minėtomis užimtumo priemonėmis, atsakovas nesuteikė sąlygų pareiškėjui kaip įmanoma daugiau laiko praleisti už kamerų ribų: pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla - mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiose programose, žiūrėti filmus.
Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952 - ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą per dieną mankštintis atvirame ore.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ) 29 straipsnyje nurodyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių V skyriuje, kuriame yra kalbama apie pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimą, nurodyta tai, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.
Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Tuo tarpu aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Pažymėtina, kad toks pat pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir SVĮ 29 straipsnio 1 dalyje bei Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu.
Kaip atsiliepime nurodė atsakovas, pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) buvo siūlomi šie užsiėmimai: Joga, Lietuvos Kalėjimų kapelionų asociacijos susitikimai, Evangelinių bažnyčių draugija, Lietuvos veikliųjų žmonių bendrija, „AA“ užsiėmimai, kuriuos veda reabilitacijos centro priklausomybių konsultantas, „AN“ užsiėmimai, „Alfa“ kursai, Asociacijos „Laisvas žmogus“ užsiėmimai, yra sudaryta galimybė lankytis pas įvairių konfesijų dvasininkus, galima dalyvauti šventose mišiose, lankytis koplyčioje, naudotis Riboto interneto prieiga, lankytis bibliotekoje, dalyvauti įstaigoje organizuojamuose konkursuose. Sudaryta galimybė lankyti Vilniaus „Mokymo centro“ būrelius, t. y. anglų, vokiečių, lietuvių, ispanų kalbos, muzikos ir dailės būrelius. 2019-12-20 buvo galimybė dalyvauti Mildos Matulaitytės-Feldhausen vykstančioje paskaitoje apie alkoholio vartojimą. Informaciją apie renginius skelbiama ir iškabinama stenduose. Socialinis darbas ir užimtumas buvo vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Atkreipia dėmesį, kad gyvenamosiose kamerose buvo iškabinama teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Įstaigoje periodiškai lankėsi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turėjo galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, buvo nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.
Pareiškėjas teismui nenurodė argumentų, jog buvo išreiškęs norą dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ar tiksliniuose užsiėmimuose, o atsakovas atsisakė tokį pareiškėjo prašymą tenkinti, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilniuje) veiksmus nėra pagrindo.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Atsižvelgus į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimų pobūdį ir jų trukmę, pripažintina, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi Lukiškių TI-K privatumo neužtikrinimo sanitariniais įrenginiais pažeidimai truko (duomenys neskelbtini), todėl neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuoti teisės pažeidimai, tačiau Lukiškių TI-K neužtikrinus pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Byloje nustatyti pažeidimai nebuvo trumpalaikiai ar mažareikšmiai, sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl patirta neturtinė žala pareiškėjui atlyginama pinigais.
Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjo Lukiškių TI-K patirtus nepatogumus naudojantis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele ir įrengtomis užuolaidos, šio pažeidimo trukmę (duomenys neskelbtini) paras, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 254 Eur. Pareiškėjo prašoma neturtinės žalos suma, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 254 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.