Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Teismas nutartį motyvavo tuo, kad nagrinėjama civilinė byla yra šeimyninio pobūdžio, civilinė byla nagrinėjama nuo 2011-02-10, atsakovas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki šiol vengė išlaikyti savo vaiką, prašoma priteisti išlaikymo suma yra reali, o ir pats atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka teikti 400 Lt išlaikymą bei neatmeta galimybės susitaikyti. Todėl teismas nurodė, kad siekiant apginti vaiko teises bei jo interesus, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą iki galutinio bylos išnagrinėjimo arba nutraukimo.

Tai, kad atsakovas kartais perduodavo pinigus vaiko išlaikymui, neeliminuoja jo pareigos išlaikyti vaiką bylos nagrinėjimo metu ir nesudaro pagrindo panaikinti nutarties. Ieškovė iš atsakovo nereikalauja tų piniginių sumų, kurias atsakovas yra pervedęs ieškovei jų vaiko išlaikymui, apie tai pranešta antstoliui, vykdančiam teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta iš dalies netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl yra pagrindas ją pakeisti.

Pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaiko interesus.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys yra pareikštas dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. dėl laikino išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai taikė atsakovo atžvilgiu specialią Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą nepilnamečiam jo ir ieškovės vaikui, ji atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t.y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.198 straipsnio 1 dalis).

Tai, kad apeliantas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario iki 2012 m. rugsėjo mėn. jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo, pervesdamas tam tikras pinigų sumas į ieškovės sąskaitą, taip pat pirkdamas tam tikras prekes vaikui, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neteisėtai ar nepagrįstai dėl aukščiau nurodytų priežasčių, t.y. prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir jo teisės gauti nepertraukiamą išlaikymą visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris negali būti prognozuojamas. Taip pat pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nereiškia ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo bei jo dydžio pagrįstumo išsprendimo, nes tai yra sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės ir vertinant visas su tuo susijusias reikšmingas aplinkybes bei į bylą pateiktus įrodymus.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko išlaikymo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikino išlaikymo priteisiamas tokioje situacijoje yra proporcingas siekiamiems tikslams.

Nors apeliantas neginčija laikino išlaikymo dydžio, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nustatęs, jog vaikui turi būti skirtas didesnis ar mažesnis išlaikymas negu paskirtas laikinojo išlaikymo dydis išnagrinėjęs bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas priteis skirtumą tarp laikinojo išlaikymo arba jį sumažins, tokiu būdu nėra pagrindo padaryti išvados, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas netinkamai nustatė terminą, nuo kada laikinas išlaikymas turi būti teikiamas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos nuo teismo nutarties priėmimo momento ir galioja iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Tokiu būdu yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, kad laikinas išlaikymas yra priteisiamas nuo teismo nutarties priėmimo momento, t.y. 2012-09-19.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis keičiama, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį pakeisti nurodant, kad laikinas išlaikymas iš V. G. nepilnamečiam sūnui G. G. priteisiamas kas mėnesį mokama periodine 400 Lt dydžio išmoka, pradedant nuo šios nutarties priėmimo dienos, t.y. 2012 m. rugsėjo 19 d.