Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nesimokantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-01-22 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau tekste –BK) 178 str. 4 d. laisvės apribojimo 6 mėnesiams ir 15 dienų, paskiriant įpareigojimus;

2) 2014-06-04 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 64¹ str., 63 str. 9 d.- laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

3) 2014-09-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. laisvės apribojimu 1 metams ir 3 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

4) 2014-11-05 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., paskirtąją bausmę subendrinant su 2014-09-30 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant laisvės apribojimą 1 metams ir 10 mėnesių, paskiriant įpareigojimus;

5) 2015-02-24 Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 64 ¹ str., 63 str. 4 d., 9 d. subendrinant bausmę su 2014-11-05 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus; 2016-03-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtoji bausmė pakeista į 45 parų areštą. Bausmę atlikęs, turintis neišnykusius teistumus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

R. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-08-11 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 258 str. 2 d. , taikant BK 64 ¹ str. 8 MGL bauda;

2) 2015-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. , taikant BK 64 ¹str. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;

3) 2015-12-18 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 64 ¹ str. laisvės apribojimo 6 mėnesiams, sutinkamai su BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2015-10-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus, turintis neišnykusius teistumus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.;

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-11-18 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 258 str. 2 d., taikant BK 64 ¹ str. 8 MGL dydžio bauda, neturintis teistumo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji E. Z., R. N. ir V. M. 2015 m. gruodžio 5 d. apie 3 val., Alytuje, Ulonų g. 69, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, ne mažiau kaip septynis kartus tyčia sviesdami plytos, trinkelės bei betoninio luito gabalus į V. V. individualiai įmonei priklausančio pastato du vitrininius stiklus, kurių bendra vertė 948, 48 eurai, vitrininius stiklus sugadino, tokiu būdu padarydami V. V. individualiai įmonei 1371,98 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. N. kaltę prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2015-12-05 kartu su draugais gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau maždaug apie 3 val. nakties susitiko su kaltinamaisiais V. M. ir E. Z., ir visi nuėjo prie naujai pastatytos šašlykinės. Kodėl pradėjo mėtyti į šašlykinės vitrinas, paaiškinti negali, mano, kad tai įvyko dėl girtumo. Jis asmeniškai metė į pastatą su akmenimi tik vieną kartą, bet jam atrodo, kad nepataikė. Bendrai visi į stiklus mėtė kokius 3-4 kartus. Jis asmeniškai matė, kad stiklas po jų mėtymo buvo apgadintas. Dėl šio nusikaltimo gailisi, civilinį ieškinį pripažįsta.

Kaltinamasis E. Z. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 5 d. būdamas neblaivus, kartu su kaltinamaisiais susitiko Daugų gatvėje esančiame bendrabutyje, maždaug apie 3 val. nakties visi išėjo pasivaikščioti. Iš pradžių vaikščiojo po „garadoką“, po to nuėjo prie naujai statomos šašlykinės. Jis asmeniškai pirmas pasiėmė akmenį ir metė į pastatą. Mano, kad mesdamas į stiklą nepataikė, nes girdėjo kaip akmuo atsitrenkė į cementą. Mėtė akmenis visi trys, V. M. metė didžiausią akmenį į vitrininį stiklą, po jo metimo stiklas galėjo įskilti. Civilinį ieškinį pripažįsta, gailisi dėl įvykusio, mano, kad girtumas turėjo įtakos darant šį nusikaltimą.

Kaltinamasis V. M. kaltę pripažino ir paaiškino, kad gruodžio 5 d. vakare, po eglutės įžiebimo kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 3 val. bevaikščiodami po buvusį karininkų miestelį, priėjo prie šašlykinės. Mano, kad akmenis pradėjo mėtyti, nes buvo išgėrę. Jis asmeniškai metė į stiklą vieną kartą, tačiau ne su trinkele, o su akmeniu. Nuo smūgio stiklas neišdužo, tačiau galėjo būti apgadintas. Ir kiti kaltinamieji taip pat metė akmenis, tačiau kur pataikė, jis nematė. Po kiek laiko jie buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą. Sutinka su civiliniu ieškiniu, gailisi dėl įvykusio.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. parodė, kad 2015 m. gruodžio 5 d. apie 3 val. nakties paskambinęs įmonės sargas V. Š. pranešė, kad saugodamas naujai pastatytą šašlykinę ir išgirdęs, kad daužomi pastato stiklai, pasišvietęs prožektoriumi, pamatė apie pastatą vaikščiojančius tris jaunuolius. Liepęs sargui vienam iš pastato neiti, pats atskubėjo į įvykio vietą ir pamatė, kad pažeistos dvi pastato stiklo vitrinos. Šalia didžiosios virtinos buvo numesta trinkelė, vitrina pažeista 3 vietose. Durų vitrina taip pat buvo pažeista, nuo smūgio iš durų vidaus buvo iškritusi guma ir plastikas, šalia mėtėsi vejos bortas. Apžiūrėjus vitrinas, matėsi, kad stikluose yra padaryti 7 pažeidimai. Kartu su sargu sėdo į automobilį ir bevažiuojant V. Š. atpažino einančius jaunuolius. Tris jaunuolius jie sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Policijos komisariato darbuotojai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl minėto fakto, tačiau vėliau tyrimą nutraukė ir pasiūlė jam kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Dėl šios nusikalstamos veikos reiškia civilinį ieškinį, nes jo individualiai įmonei padaryta 1371,98 eurų turtinė žala. 948,48 eurų kainavo stiklo gaminiai, 375,10 eurų montavimo darbai ir 48,40 auto krano nuoma. Taip pat prašo priteisti iš kaltų asmenų 200 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad jis gruodžio 5 d. naktį sargaudamas išgirdo, kad naujai pastatytoje šašlykinėje kažkas daužoma. Iš pradžių daužė į stiklą nuo kapinių pusės, po to, garsas pradėjo sklisti iš kitos pastato pusės. Pašvietęs prožektoriumi, pamatė keletą jaunuolių, kurie išsigandę šviesos pradėjo bėgti. Tada paskambino savininkui, kuriam atvykus ir apžiūrėjus pastatą, pamatė dvi sugadintas stiklines vitrinas. Prie vienos iš jų mėtėsi betono luitas, prie kitos – betono trinkelė. Kartu su savininku sėdo į automobilį ir pradėjo važinėtis aplinkinėmis gatvėmis. Pamatę keturis jaunuolius, sustojo ir tris iš jų pristatė į policijos komisariatą, vienas iš jaunuolių pabėgo. Tą pačią naktį buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Ž. parodė, kad kartu su kaltinamaisiais ėjo pro šašlykinę ir išgirdo, kad kažkuris iš trijų kaltinamųjų į stiklą metė akmenį. Kuris tai padarė, pasakyti negali. Išsigandęs pasekmių iš įvykio vietos pasišalino. Vėliau sužinojo, kad visus tris kaltinamuosius tą naktį pristatė į policiją. Įvykio dieną jie visi vartojo alkoholinius gėrimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad dirbdamas operatyvaus valdymo skyriuje iš budėto gavo pranešimą apie tai, kad naujoje šašlykinėje yra sugadinti stiklo paketai. Tą pačią naktį nuvykus į įvykio vietą ir ją apžiūrėjus, buvo fiksuota pastato, esančio Ulonų g. 69 dviejų vitrininių stiklų sugadinimai, šalia vienos vitrinos mėtėsi betoninio luito gabalas, o šalia kitos apgadintos vitrinos buvo numesta trinkelė. Įvykio vieta buvo nufotografuota. Įvykio vietoje esantis asmuo paaiškino, kad stiklus daužė praeinantys jaunuoliai.

Iš prijungtos prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-67530-15, pagal kurią ikiteisminis tyrimas nutrauktas, matyti, kad V. V. 2015-12-05 kreipėsi su pareiškimu į Alytaus apskrities VPK dėl jo įmonei priklausančio turto t. y. stiklo vitrinų, esančių Ulonų g. 69, sugadinimo. 2015-12-05 4 val. 35 min. įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėjus naujai pastatytą šašlykinės pastatą, esantį Ulonų g. 69, nustatyti dviejų stiklinių vitrinų t. y. stiklinių vitrininių durų ir vitrininio lango sugadinimai, protokole pažymėta, kad šalia sugadintų vitrinų rasta ir paimta betoninis luitas bei trinkelė. 2016-01-29 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. K. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nustatyti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str., dėl kurios baudžiamasis procesas pradedamas privataus kaltinimo tvarka.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamųjų E. Z., R. N. ir V. M. kaltė dėl svetimo turto sugadinimo yra įrodyta. Visi trys kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant juos teisme, patvirtino, kad kiekvienas asmeniškai po kartą metė akmenis į V. V. priklausantį pastatą. Kaltinamasis R. N. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad visi bendrai į pastatą akmenis metė tris- keturis kartus, po mėtymo matė, kad stiklai yra apgadinti. Kaltinamasis V. M. taip pat nurodė, kad būdami girti, metė į pastatą akmenis, tačiau ar pataikė į stiklus, dėl girtumo pasakyti negalintis. Kaltinamasis E. Z. mano, kad mesdamas akmenį, į stiklą nepataikė, nes girdėjo kaip akmuo atsitrenkė į cementą. Tokius kaltinamųjų paaiškinimus, kad dėl jų akmenų mėtymo svetimas turtas nebuvo sugadintas, teismas vertina kaip gynybinius, nes kaltinamieji tokiu būdu stengiasi sušvelninti savo padėtį. Tai, kad kaltinamieji bendrais veiksmais, veikdami staiga kilusia ir tuoj pat realizuota konkretizuota tyčia, sukėlė įstatyme numatytus padarinius – sugadino svetimą turtą, patvirtina ne tik nukentėjusiojo V. V. parodymai, bet ir liudytojų V. Š., V. S. parodymai bei rašytiniai bylos dokumentai. Nukentėjusysis V. V. iš karto po sargo skambučio atvykęs prie jam priklausančio pastato, pastebėjo stiklo vitrinose esančius sugadinimus, rado šalia sugadintų vitrinų paliktus betono luitą bei trinkelę, todėl nedelsiant informavo policijos pareigūnus, kartu su liudytoju V. Š. netoli įvykio vietos sulaikė visus tris kaltinamuosius ir pristatė į policijos komisariatą. Liudytojas V. Š. patvirtino, kad apie 3 val. nakties išgirdęs daužomo stiklo garsą ir pašvietęs prožektoriumi pamatė nuo pastato nubėgančius jaunuolius, apie tai iš karto informavo pastato savininką, su kuriuo apžiūrėję pastatą, rado sugadintus vitrininius stiklus bei šalia besimėtančius betoninį luitą ir trinkelę. Kartu su V. V. šiuos asmenis sulaikė ir pristatė į PK. Liudytojas V. S. patvirtino, kad dirbdamas operatyvaus valdymo skyriuje iš karto po gauto pranešimo nuvyko prie minėto pastato, atliko būtinus procesinius veiksmus, užfiksavo stiklo sugadinimus bei įvykio vietoje rastus daiktinius įrodymus. Taigi, visi šie ištirti ir aukščiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad tarp bendrų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jų nusikalstama veika visiškai atitinka BK 187 str. 1 d. dispoziciją.

Kaltinamųjų E. Z., R. N. ir V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Visi trys kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivūs, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat, visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamieji E. Z. ir R. N. nusikalto būdami recidyvistais, kaltinamasis V. M. nors ir yra nuteistas, tačiau nelaikytinas recidyvistu, nes yra nubaustas už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Visi trys kaltinamieji yra bausti administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tik vienas iš kaltinamųjų t. y. R. N. dirba, kaltinamieji V. M. ir E. Z. nedirba ir nesimoko. Kaltinamieji V. M. ir E. Z. nusikalto būdami nepilnamečiai. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes kaltinamiesiems skirtina BK 187 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš visų trijų kaltinamųjų solidariai 1371,98 Eur turtinei žalai atlyginti ir 200 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų ryšium su advokato pagalba ruošiant dokumentus.

Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal BPK 109 str. 1 d. nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismui nustačius, kad asmeniui žala padaryta bendrais kelių kaltininkų veiksmais, taikoma solidariosios atsakomybės taisyklė, pagal kurią žalą privalo atlyginti visi ją padarę asmenys kartu (solidariai).

Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą turi, tačiau privalo įrodyti padarytos žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje V. V. prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 1371,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad šią žalą sudaro 948,48 Eur už stiklo gaminius, 375,10 eurų už montavimo darbus ir 48,40 eurų už auto krano nuomą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. V. individualiai įmonei dėl atliktų darbų keičiant sugadintus vitrininius stiklus UAB “Alytaus hronas“ pateikė 1371, 98 eurų ( suma su 21 proc. PVM) sąskaitą faktūrą (b. l. 14), Iš 2016-02-28 SEPA mokėjimo nurodymo matyti, kad civilinis ieškovas 1371,98 eurų pervedė minėtai įmonei už atliktus darbus (b. l. 98), Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad V. V. patirtos išlaidos dėl turto sugadinimo yra pagrįstos, todėl atlygintinos. Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str.), tuo pagrindu kaltinamiesiems tenka pareiga atlyginti civiliniam ieškovui padarytą 1371,98 Eur turtinę žalą.

V. V. prašė priteisti iš kaltinamųjų 200 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Šios proceso išlaidos (tai nėra turtinė žala) yra pagrįstos. Nukentėjusysis V. V. naudojosi advokatės L. G. teisine pagalba ruošiant dokumentus, jai apmokėjo už darbą, tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas (b. l. 15). Prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas yra adekvačios proceso trukmei bei sudėtingumui, todėl priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno kaltinamojo po 66,66 Eur (BPK 106 str. 2 d.). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali nurodytų išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti už advokato pagalbą suma atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus, civilinio ieškovo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą bei turtinę padėtį ir nepriteisti šių išlaidų ar mažinti jų dydį pagrindo nėra.

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. N., išlaidos yra 548,09 Eur. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės bylos baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014, Nr. 2K-28-976/2015; KAT nutartis byloje Nr. T-100-634/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių kaltinamųjų gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, o kaltinamajam R. N. advokatas buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, nes tarp visų trijų kaltinamųjų buvo gynybos interesų prieštaravimų, taigi, gynėjai buvo skirti teisėjo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų apie kaltinamojo R. N. turtinę padėtį nėra, be to, įvertinama ir tai, kad byla nepriskiriama prie sudėtingų ar didelės apimties bylų, privataus kaltinimo tvarka buvo išnagrinėta dviejų teisiamųjų posėdžių metu, iš kurių vienas truko nuo 9 val. 40 min. iki 10 val. 50 min., kitas - nuo 9 val. 36 min. iki 10 val. 15 min., gi pateiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra neproporcingai didelė, todėl atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo R. N. valstybei jos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304-307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

V. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti V. V. iš E. Z., R. N. ir V. M. solidariai 1371,98 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 98 euro centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti V. V. iš E. Z., R. N. ir V. M. po 66,66 eur (šešiasdešimt šešis eurus ir 66 euro centus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymus priteisti iš kaltinamojo R. N. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja I. K.