Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalios Pranckienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Ž.A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. I. individualios įmonės skundą atsakovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl ekspertizės pažymos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. I. individuali įmonė kreipėsi į teismą skundu, prašė panaikinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2015-06-17 ekspertizės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie J. I. įmonės patikrinimą“ (toliau-ir Ekspertizės pažyma) ir priteisti iš atsakovės patirtas teismo išlaidas žyminiam mokesčiui už skundą apmokėti.

Pareiškėja skunde (b.l. 2-9) nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2015m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavesta šios įstaigos specialistėms atlikti neplanine tvarka J. I. individualios įmonės (toliau - ir Įmonė ) patikrinimą. Atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad J. I. individuali įmonė - asmens sveikatos priežiūros įstaiga, pacientei suteikusi ekoskopuotojo paslaugą, už kurią įmonės savininkės 2014-08-21 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl priemokos mokėjimo už ekoskopinį ištyrimą“ pagrindu pacientė sumokėjo 3 eurų priemoką, pasirašytinai neinformavo pacientės apie teisę ir galimybę gauti ekoskopuotojo paslaugą nemokamai. 2015-06-17 buvo surašyta Ekspertizės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie J. I. įmonės patikrinimą“ (b.l. 10-13). Teigė, kad tarp Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir J. I. įmonės sudarytos 2015-03-10 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties (toliau- ir Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) , patvirtintos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014-02-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 5.2 punkte ( b. l. 38-40) suformuluota nuostata, kad tuo atveju, jeigu įstaiga nevykdo ar netinkamai vykdo Sutarties 2.8; 2.9; 2.10; 2.13 papunkčius, ji moka 290 eurų dydžio baudą. Ekspertizės pažymoje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Sutarties 2.8; 2.9 ir 2.13 papunkčius ir už tai atsakovė paskyrė įmonei 290 Eur baudą. Teigia, kad pareiškėja neginčija pažeidimų, numatytų sutarties 2.8 ir 2.13 papunkčiuose, tačiau nesutinka su pažeidimu, numatytu 2. 9 papunktyje, mano, kad 3 Eur priemoka iš pacientės buvo paimta teisėtai vadovaujantis LR sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 5 d. ir J. I. individualios įmonės 2014-08-21 įsakymu. Priemoka buvo grąžinta pacientei tik todėl, kad ji buvo konfliktiška. Pareiškėja, nesutikdama su šia Ekspertizės pažyma, 2015-07-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisiją su prašymu panaikinti Ekspertizės pažymą, tačiau taikinimo komisijos posėdžio 2015-07-21 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-24) nutarta skundo netenkinti ir palikti galioti Ekspertizės pažymos sprendimą. Mano, kad Ekspertizės pažyma yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta. Nurodė, kad Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta teritorinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmokėti joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi, teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje ir privalantis, be kita ko, vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Pažymėjo, jog Ekspertizės pažyma neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. keliamų individualiam administraciniam aktui reikalavimų, nes jame nėra įvardyti teisės aktai, kuriais atsakovė vadovavosi priimdama ginčijamą administracinį aktą. Panevėžio teritorinė ligonių kasa, neplaninio patikrinimo metu nustačiusi formalius minėtos Sutarties pažeidimus, kurie nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nes pacientei 3 eurų dydžio priemoka buvo grąžinta, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žala nepadaryta, pritaikė Sutarties 5.2 punktą ir paskyrė 290 eurų dydžio baudą. Teigė, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa, paskirdama pareiškėjai 290 Eur baudą, viršijo kompetenciją, numatytą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnyje, Sveikatos draudimo įstatymo 33 ir 34 straipsniuose. Minėti įstatymai nustato teritorinių ligonių kasų funkcijas ir teises taikyti įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį, tačiau įstatymuose nėra įtvirtintos nuostatos, kad Teritorinė ligonių kasa turi teisę skirti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms materialines sankcijas už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Teisės skirti baudą sveikatos priežiūros įstaigai už atitinkamus pažeidimus nenumato ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos nuostatai, patvirtinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2003-01-24 įsakymu Nr. 1K-8 su vėlesniais pakeitimais. Panevėžio teritorinė ligonių kasa, priimdama ginčijamą sprendimą, nesivadovavo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 2 dalies reikalavimu taikyti kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgiant į pažeidimo turinį. Pareiškėja daro išvadą, kad Valstybinė ligonių kasa, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nustatydama, kad įstaiga moka 290 Eur dydžio baudą į Teritorinės ligonių kasos sąskaitą, viršijo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje ir Sveikatos draudimo įstatymo 33 ir 34 dalyse jai suteiktus įgaliojimus, t.y. neturėdama teisės skirti materialinės baudos, veikė neteisėtai.

Pareiškėja prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014-02-06 įsakymu Nr. 1K-23“ Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktas, nustatantis 290 Eur dydžio baudą, atitinka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, taip pat Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje ir Sveikatos draudimo įstatymo 33 ir 34 dalyse nustatytą asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančios ir privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios Teritorinės ligonių kasos kompetenciją ir ar jos neviršija.

Atsakovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa savo atsiliepime į skundą ( b.l. 30-31 ) ir jos atstovės teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjos skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa, gavusi 2015-04-19 iš pacientės prašymą dėl priemokos už ekoskopinį tyrimą teisėtumo ištyrimą, iniciavo neplaninį įmonės patikrinimą. Įvertinusi patikrinimo metu surinktą medžiagą, atsižvelgusi į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, 2015-06-17 Panevėžio teritorinė ligonių kasa surašė Ekspertizės išvadą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 str., Valstybinė ligonių kasa ir teritorinė ligonių kasa vykdo privalomąjį sveikatos draudimą. Minėto įstatymo 26 str. numatyta, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis Teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sudarytomis sutartimis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23 „ Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinės bendrosios ir specialiosios sąlygos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir visi sveikatos priežiūros įstaigų įsipareigojimai, įtvirtinti Sutarties standartinėse sąlygose, teisiškai privalomi. Sutarties standartinių sąlygų 5.2 punkte numatyta, kad jeigu įstaiga nevykdo ar netinkamai vykdo Sutarties 2.8; 2.9 ; 2.10 ; 2.13 papunkčius, ji moka 290 Eur dydžio baudą pagal Sutarties numatytus terminus į Teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 58 str. 5 d. yra numatytos netesybos dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo ar sutarties vienašališko nutraukimo, įskaitant netesybas už nustatytų sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų reikalavimų nesilaikymą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6,258 str., netesybomis gali būti bauda arba delspinigiai. Todėl atsakovas mano, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius, tvirtindamas Sutarties standartines sąlygas, privalėjo atsižvelgti į imperatyvias įstatymines nuostatas , todėl į Sutarties standartines sąlygas įtraukė netesybas, konkrečiu atveju - baudą už tam tikrų įstaigos įsipareigojimų nesilaikymą. Atsakovės atstovė nurodė, kad draustas asmuo turi teisę gauti nemokamas valstybės kompensuojamas paslaugas. J. Ivonaitienės individuali įmonė nesupažindino pacientės su galimybe gauti nemokamas paslaugas, nebuvo gautas pacientės raštiškas sutikimas sumokėti už paslaugos suteikimą, taigi, pacientei nebuvo suteikta galimybė gauti nemokamas paslaugas. Pareiškėja pažeidė Sutarties 2.8; 2.9 ir 2.13 papunkčius ir už tai atsakovė pagrįstai surašė Ekspertizės pažymą ir, vadovaudamasi Sutarties 5.2 papunkčiu, paskyrė pareiškėjai 290 Eur baudą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos savo atsiliepime į skundą ir jo atstovė teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Valstybinė ligonių kasa sutinka su pareiškėjos nuomone, kad tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek Teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektai, kurie, atlikdami jiems įstatymu pavestą funkciją - vykdyti privalomąjį sveikatos draudimą, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Teritorinių ligonių kasų sudaromos sutartys su sveikatos priežiūros įstaigomis yra administracinės sutartys. Teritorinė ligonių kasa dalyvauja administracinėse sutartyse kaip viešosios teisės subjektas, jos teisinė padėtis apibrėžta sveikatos sistemą reguliuojančiuose įstatymuose, ir jos valia suprantama kaip bendra valstybės valia, o kita administracinės sutarties šalis - asmens sveikatos priežiūros įstaiga, neprivalo sudaryti sutarties prieš savo valią, ji yra savarankiška priimti sprendimą sudaryti ar nesudaryti administracinę sutartį. Teigia, kad Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 58 str. 5 d. imperatyviai nustatyta, kad kiekvienoje sveikatinimo veiklos sutartyje turi būti nurodytos netesybos dėl sutarties įsipareigojimų netinkamo vykdymo, nevykdymo ar jos vienašalio nutraukimo, įskaitant netesybas už nustatytų sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų reikalavimų nesilaikymą, todėl sutarties Standartinių bendrųjų sąlygų 5.2 punktas, įtvirtinantis baudų skyrimą, yra teisėtas ir pagrįstas. Valstybinė ligonių kasa atsižvelgė į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, kad sankcijos turi būti taikomos atsižvelgiant į pažeidimo turinį, ir sutarties Standartinėse bendrosiose sąlygose nustatė galimybę skirti įstaigoms baudas už keturis sutartinius įsipareigojimus, susijusius su svarbiausia privalomojo sveikatos draudimo sistemoje esančia paciento teise gauti nemokamą sveikatos priežiūrą. Atstovė nurodė, kad bauda skiriama už tai, kad nesuteikiama pacientui nemokama sveikatos priežiūra, o nustatytas 290 Eur baudos dydis yra siejamas su minimalia mėnesine alga.

Byla nutrauktina.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-03-10 Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir J. I. įmonė sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį, kurios objektas – įstaiga įsipareigoja sutartyje nustatytomis sąlygomis teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, o Teritorinė ligonių kasa įsipareigoja įstaigai apmokėti šių paslaugų išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014m. vasario 6 d. Nr. 1K-23 įsakymu patvirtino Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartie standartines bendrąsias sąlygas ir standartines specialiąsias sąlygas. Minėto įsakymo 2.1.1 punktu pavedė teritorinėms ligonių kasoms perkelti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartines bendrąsias sąlygas (jų nekeičiant) į sutarčių, sudaromų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, projektus. Vadovaudamosi šiuo įsakymu Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir J. I. įmonė, sudarydamos 2015-03-10 sutartį, perkėlė standartines bendrąsias sąlygas ir 5.2 papunktyje numatė, kad tuo atveju, jeigu įstaiga nevykdo ar netinkamai vykdo Sutarties 2.8; 2.9 ; 2.10; 2.13 papunkčius, ji moka 290 Eur dydžio baudą Sutartyje numatytais terminais į Teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą AB ,,Swedbank“ banke (b.l. 38-40). Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2015-04-09 gavo prašymą ištirti priemokos teisėtumą ( b.l. 52). Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius 2015-04-17 įsakymu Nr. V-81 (b.l. 53) pavedė teritorinės ligonių kasos darbuotojams atlikti neplaninį patikrinimą J. I. įmonėje, pacientei 2015 m. balandžio mėn. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir įvertinti priemokos teisėtumą. Vadovaujantis šiuo įsakymu atlikto patikrinimo 2015- 04-24 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 34–36) (toliau – Neplaninio patikrinimo pažyma) nurodyta, kad pacientė buvo pasiųsta pilvo organų ekoskopijai pagal VŠĮ Respublikos gatvės šeimos klinikos šeimos gydytojo V. M. siuntimą. Suteikus ekoskopuotojo paslaugą, J. I. individualiosios įmonės slaugytoja užpildė pinigų priėmimo kvitą, pacientė savo parašu patvirtino, kad sumokėjo 3 Eur, tačiau Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje pagal jos pildymo taisykles neįrašė apie paciento priemoką ir mokamą paslaugą. Pacientė pasirašytinai nebuvo informuota apie teisę gauti ekoskopuotojo paslaugą nemokamai. Įmonės informaciniame stende nėra informacijos apie teikiamas nemokamas, mokamas paslaugas ar priemokas. Pareiškėja dėl šios pažymos 2015-05-15 pateikė pastabas (b. l. 37).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius 2015- 05-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2014-04-24 atlikto neplaninio J. I. įmonės patikrinimo (kurio pagrindu surašyta minėtoji Neplaninio patikrinimo pažyma) ekspertizės komisiją. Ši komisija 2015-06-17 ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13) nustatė iš esmės tapačias aplinkybes, pažeidimus, kurie buvo nurodyti Neplaninio patikrinimo pažymoje. Ekspertizės pažymoje konstatavo, kad įmonė pažeidė Sutarties 2.8; 2.9 ir 2.13 papunkčius ir už tai atsakovė paskyrė įmonei 290 Eur baudą, nurodė, kad įmonė per 30 kalendorinių dienų po Ekspertizės pažymos gavimo privalo pervesti į Panevėžio teritorinės ligonių kasos atitinkamą atsiskaitomąją sąskaitą AB Swedbank banke 290 Eur baudą, ir konstatavo, kad nesumokėjus baudos per Ekspertizės pažymoje nurodytą terminą, bauda bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėja, nesutikdama su šia Ekspertizės pažyma, 2015-07-03 skundu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisiją su prašymu panaikinti Ekspertizės pažymą ( b.l. 15-21 ), tačiau Taikinimo komisija posėdžio 2015-07-21 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-24) nutarė skundo netenkinti ir palikti galioti Ekspertizės pažymos sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2015-06-17 ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie J. I. įmonės patikrinimą“, kuria pareiškėjai paskirta 290 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja iš esmės nesutinka su Sutarties 5.2 papunktyje numatytą atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 str., Valstybinė ligonių kasa ir teritorinė ligonių kasa vykdo privalomąjį sveikatos draudimą. Minėto įstatymo 26 str. 1 dalyje numatyta, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis Teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sudarytomis sutartimis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J.I. individuali įmonė su Panevėžio teritorine ligonių kasa 2015-03-10 sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį. Sutarties 2.1-2.24 papunkčiuose numatyti sveikatos priežiūros įstaigos įsipareigojimai. Sutarties 2.8 papunktyje numatyta: nemokamai skelbti ir platinti įstaigos patalpose (pacientams gerai matomose vietose- registratūroje, priėmimo kambaryje ar pan.) , taip pat įstaigos interneto svetainėje Teritorinės ligonių kasos parengtą informaciją. Įstaiga privalo paskelbti šią informaciją: išsamų valstybės laiduojamų ( nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pagal Sutartį, sąrašą, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas ( būtina informuoti, kad šių paslaugų išlaidos apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir teikiamos be jokio papildomo mokesčio). Sutarties 2.9 papunktyje numatyta : užtikrinti , kad valstybės laiduojamos ( nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip. Sutarties 2.13 papunktyje numatyta: įrašyti paciento priemokas ir mokamas paslaugas formoje Nr. 066/a-LK „ Stacionare gydomo asmens statistinė kortelė“ ir formoje Nr. 025/ a-LK“ Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“ pagal jų pildymo taisykles. Sutarties 2.20 papunkčiu įstaiga įsipareigojo per ekspertizės pažymoje nurodytą terminą įvykdyti visus ekspertizės pažymoje nurodytus Teritorinės ligonių kasos pavedimus. Sutarties 2.21 papunktyje įsipareigojo per Teritorinės ligonių kasos nurodytą terminą sumokėti baudą. Sutarties 5.2 numatyta, kad jeigu įstaiga nevykdo ar netinkamai vykdo Sutartie 2.8, 2.9, 2.10, 2.13 papunkčius ji moka 290 Eur dydžio baudą pagal Sutarties numatytus terminus į Teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą AB ,,Swedbank“ banke.

Iš Panevėžio direktoriaus 2015-04-17 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. I. įmonės patikrinimo“ matyti, jog kontrolės procedūra buvo pradėta vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014- 01- 21 įsakymu Nr.1K-10 patvirtintu Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašu (toliau- Aprašas).

Aprašo 22 punkte pažymėta, kad kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to - ekspertizė. Patikrinimo pažyma - dokumentas, kuriame pateikiami pirmojo kontrolės procedūros etapo (patikrinimo) duomenys ir išvados (Kontrolės aprašo 4.8 punktas), ekspertizės pažyma- dokumentas, kuriame pateikiami ekspertizės duomenys ir išvados, nurodomos priemonės nustatytiems pažeidimams pašalinti (Kontrolės aprašo 4.10 punktas). Ekspertizė yra antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių buvo padaryta žala PSDF biudžetui ir koks šios žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo (Kontrolės aprašo 4.9 punktas).

Ekspertizės pažymoje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Sutarties 2.8; 2.9 ir 2.13 papunkčius ir už tai atsakovė paskyrė įmonei 290 Eur baudą. Pareiškėja ginčija jai paskirtą baudą, nesutinka su padarytu pažeidimu , numatytu Sutarties 2. 9 papunktyje, ir nesutinka su pačios sutarties sąlygomis.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 1 d. ir Sveikatos draudimo įstatymo 33 ir 34 str. apibrėžtos teritorinių ligonių kasų funkcijos ir teisės. Minėtuose įstatymuose nėra įtvirtintos nuostatos, kad Teritorinė ligonių kasa turi teisę skirti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms materialines sankcijas už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Teisės skirti baudą sveikatos priežiūros įstaigai už atitinkamus pažeidimus nenumato ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos nuostatai, patvirtinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2003-01-24 įsakymu Nr. 1K-8 su vėlesniais pakeitimais. Minėtuose teisės aktuose nėra numatytos teritorinės ligonių kasos teisės skirti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms materialinę sankciją- baudą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi ši nuostata leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai prašoma sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius ) siejama su sutartiniais santykiais, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu siejamas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (netinkamas vykdymas), atsakomybė laikytina sutartine.

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog Panevėžio teritorinė ligonių kasa Ekspertizės pažymoje konstatavo, kad J. I. įmonė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ir už tai skyrė baudą, todėl iš esmės yra keliamas sutartinės atsakomybės klausimas. Taigi sutartinės atsakomybės priemonės (baudos skyrimas) nelaikytinos ekonominėmis sankcijomis, ir jos neturėtų būti vertinamos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus.

Nagrinėjamoje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa savo įgaliojimus įgyvendino atlikdama kontrolės procedūrą (neplaninį patikrinimą) pareiškėjos atžvilgiu ir surašydama Ekspertizės pažymą „ Apie J. I. įmonės patikrinimą“. Nors Ekspertizės pažymoje numatyta, kad ji gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Panevėžio apygardos administraciniam teismui, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar šis aktas gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, t. y. ar jis suteikia ar panaikina kokias nors pareiškėjos teises, nustato jai atitinkamas pareigas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 359–378 ir kt.).

Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).

Aprašo 54 punktas įtvirtina ekspertizės pažymos turinio elementus, į kuriuos inter alia patenka: sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo (54.10 p.); ekspertizės pažymos apskundimo tvarka (54.14 p.); reikalavimas įvykdyti sprendimą per nurodytą terminą (54.16 p.). Minėtieji turinio elementai buvo išdėstyti ir ginčo Ekspertizės pažymoje, kurioje nurodyta , kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga per 30 kalendorinių dienų po Ekspertizės pažymos gavimo privalo pervesti į Panevėžio teritorinės ligonių kasos atitinkamą atsiskaitomąją sąskaitą AB ,,Swedbank“ banke 290 Eur baudą. O nesumokėjus baudos per Ekspertizės pažymoje nurodytą terminą, bauda bus išieškoma įstatymu nustatyta tvarka.

Nors Ekspertizės pažymoje Panevėžio teritorinė ligonių kasa įsakmiai pareiškėją įpareigoja sumokėti paskirtą baudą, tačiau šis įpareigojimas savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) sumokėti baudą, kuri, atsakovės vertinimu, pareiškėjai paskirta už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (netinkamą vykdymą). Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Teritorinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės priverstinai išieškoti paskirtą baudą.

Todėl Panevėžio teritorinė ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti paskirtą 290 Eur baudą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir minėtos baudos išieškojimo.

Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamu aktu - Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2015-06-17 ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie J. I. įmonės patikrinimą“ nėra keičiama pareiškėjos teisių ir (ar) pareigų apimtis, todėl ši Ekspertizės pažyma negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku. Administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str., 101 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 105, 106 ir 149 straipsniais, teisėjų kolegija ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinę bylą pagal pareiškėjos J. I. individualios įmonės skundą atsakovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2015-06-17 ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie J. I. įmonės patikrinimą“ panaikinimo nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, padavus skundą Panevėžio apygardos administraciniame teisme.