- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- AS-368-143/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00253-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. I.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos J.Ivanovienės IĮ
- Atsakovas
- Panevėžio teritorinė ligonių kasa
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. I. įmonės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. I. įmonės skundą atsakovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl ekspertizės pažymos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. I. įmonė (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. liepos 27 d. kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. birželio 17 d. ekspertizės pažymą Nr. EP-60 „Apie J. I. įmonės patikrinimą“ (toliau – ir Ekspertizės pažyma) ir priteisti iš atsakovo patirtas teismo išlaidas žyminiam mokesčiui už skundą apmokėti.
Pareiškėjas nurodė, kad atlikus patikrinimą buvo surašyta Ekspertizės pažyma, kurioje konstatuota, jog įmonė pažeidė tarp Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir J. I. įmonės sudarytos 2015 m. kovo 10 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties Nr. 10-114 (toliau – ir Sutartis) 2.8, 2.9 ir 2.13 papunkčius, ir už tai atsakovas paskyrė įmonei 290 Eur baudą. Nesutikdamas su šia Ekspertizės pažyma, kreipėsi į Panevėžio teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisiją (toliau – Taikinimo komisija) su prašymu panaikinti Ekspertizės pažymą, bet Taikinimo komisijos posėdžio 2015 m. liepos 21 d. protokolu Nr. ST-5 nutarta skundo nepatenkinti ir palikti galioti Ekspertizės pažymos sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties 2.8, 2.9 ir 2.13 papunkčius, ir už tai pagrįstai jam surašė Ekspertizės pažymą bei, vadovaudamasis Sutarties 5.2 papunkčiu, paskyrė 290 Eur baudą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Valstybinė ligonių kasa) atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad bauda skiriama už tai, jog nesuteikiama pacientui nemokama sveikatos priežiūra, o nustatytas 290 Eur baudos dydis yra siejamas su minimalia mėnesine alga.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p., 105, 106, 149 str.).
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2015 m. birželio 17 d. ekspertizės pažymos Nr. EP-60 „Apie J. I. įmonės patikrinimą“, kuria pareiškėjui paskirta 290 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas iš esmės nesutiko su Sutarties 5.2 papunktyje numatyta atsakomybe už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsniu, 26 straipsnio 1 dalimi. Remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad J. I. įmonė su Panevėžio teritorine ligonių kasa 2015 m. kovo 10 d. sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį. Sutarties 2.1–2.24 papunkčiuose numatyti sveikatos priežiūros įstaigos įsipareigojimai. Teismas analizavo Sutarties 2.8, 2.9, 2.13, 2.20, 2.21, 5.2 papunkčius. Remdamasis Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-81 „Dėl J. I. įmonės patikrinimo“, teismas nustatė, kad kontrolės procedūra buvo pradėta vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintu Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Teismas vadovavosi Aprašo 4.8, 4.9, 4.10, 22 punktais.
Teismas nustatė, kad Ekspertizės pažymoje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Sutarties 2.8, 2.9 ir 2.13 papunkčius, ir už tai atsakovas paskyrė įmonei 290 Eur baudą. Pareiškėjas ginčijo paskirtą baudą, nesutiko su padarytu pažeidimu, numatytu Sutarties 2.9 papunktyje, ir nesutiko su pačios sutarties sąlygomis.
Teismas pažymėjo, jog Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje ir Sveikatos draudimo įstatymo 33, 34 straipsniuose apibrėžtos teritorinių ligonių kasų funkcijos ir teisės. Šiuose įstatymuose nėra įtvirtintos nuostatos, kad teritorinė ligonių kasa turi teisę skirti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms materialines sankcijas už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Teisės skirti baudą sveikatos priežiūros įstaigai už tam tikrus pažeidimus nenumato ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1K-8 patvirtinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos nuostatai su vėlesniais pakeitimais. Paminėtuose teisės aktuose nėra numatytos teritorinės ligonių kasos teisės skirti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms materialinę sankciją – baudą.
Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi. Pastaroji CK nuostata teismui leido daryti išvadą, kad tais atvejais, kai prašoma sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), siejama su sutartiniais santykiais, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu siejamas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (netinkamas vykdymas), atsakomybė laikytina sutartine.
Teismas nustatė, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa Ekspertizės pažymoje konstatavo, jog J. I. įmonė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ir už tai skyrė baudą, todėl iš esmės yra keliamas sutartinės atsakomybės klausimas. Taigi sutartinės atsakomybės priemonės (baudos skyrimas) nelaikytinos ekonominėmis sankcijomis ir jos neturėtų būti vertinamos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus. Pažymėjo, jog Panevėžio teritorinė ligonių kasa savo įgaliojimus įgyvendino atlikdama kontrolės procedūrą (neplaninį patikrinimą) pareiškėjo atžvilgiu ir surašydama Ekspertizės pažymą. Nors Ekspertizės pažymoje numatyta, kad ji gali būti skundžiama ABTĮ nustatyta tvarka Panevėžio apygardos administraciniam teismui, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar šis aktas gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, t. y. ar jis suteikia ar panaikina kokias nors pareiškėjo teises, nustato jam tam tikras pareigas.
Teismas vadovavosi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pagal kurią administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 359–378; ir kt.). Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).
Teismas nurodė, kad Aprašo 54 punktas įtvirtina ekspertizės pažymos turinio elementus, į kuriuos inter alia (be kita ko) patenka: sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo (54.10 p.); ekspertizės pažymos apskundimo tvarka (54.14 p.); reikalavimas įvykdyti sprendimą per nurodytą terminą (54.16 p.). Paminėti turinio elementai buvo išdėstyti ir ginčo Ekspertizės pažymoje, kurioje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga per 30 kalendorinių dienų po Ekspertizės pažymos gavimo privalo pervesti į Panevėžio teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke 290 Eur baudą. Nesumokėjus baudos per Ekspertizės pažymoje nurodytą terminą, bauda bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.
Teismo nuomone, nors Ekspertizės pažymoje Panevėžio teritorinė ligonių kasa įsakmiai įpareigoja pareiškėją sumokėti paskirtą baudą, tačiau šis įpareigojimas savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) sumokėti baudą, kuri, atsakovo vertinimu, pareiškėjui paskirta už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (netinkamą vykdymą). Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti teritorinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės priverstinai išieškoti paskirtą baudą. Todėl Panevėžio teritorinė ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti paskirtą 290 Eur baudą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (kartu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir paminėtos baudos išieškojimo.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamu aktu – Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2015 m. birželio 17 d. ekspertizės pažyma Nr. EP-60 „Apie J. I. įmonės patikrinimą“ – nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, todėl ši Ekspertizės pažyma negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku. Administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str., 101 str. 1 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Sprendžiant klausimą dėl Ekspertizės pažymos panaikinimo, būtina taikyti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 1K-23, dėl kurio teisėtumo pareiškėjui kilo abejonių, todėl šio norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra būtinas. Prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti paminėto administracinio akto dalies teisėtumą. Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, tačiau nei bylos nagrinėjimo metu, nei skundžiamoje nutartyje apskritai nesprendė ir motyvuotai nepasisakė dėl šių pareiškėjo suformuluotų prašymų. Nepasisakius dėl esminę reikšmę turinčių klausimų, teismo nutartis vertintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina (ABTĮ 106 str. 1 d. 5 p., 142 str. 2 d. 5 p.).
2. Sutarties, kurios pagrindu įmonei buvo skirta bauda, forma ir turinys yra patvirtinta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23 (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-385 redakcija). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-339/2008, sudarant sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis yra taikomi viešojo administravimo principai ir Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, įpareigojantis viešojo administravimo subjektą administracinį aktą pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Viešojo administravimo funkcijas įgyvendinanti institucija neturi tokios privatinės autonomijos, kokią turi civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis privatus asmuo (fizinis ar juridinis). Nors CK normos gali būti papildomai taikomos ir viešosios teisės reguliuojamiems santykiams (CK 1.1 str. 2 d.), tačiau dėl to šie santykiai netampa privatiniais teisiniais santykiais. Panevėžio teritorinė ligonių kasa kaip viešojo administravimo subjektas gali vykdyti tik įstatymuose konkrečiai nustatytą ir aiškiai apibrėžtą veiklą.
3. Teritorinės ligonių kasos reikalavimas sumokėti 290 Eur baudą yra privalomas sveikatos priežiūros įstaigai ir jai sukuria tiesiogines materialines teisines pasekmes. Ekspertizės pažyma pažeidžia įmonės teises, potencialiai sukelia finansinius nuostolius, blogina asmens sveikatos priežiūros įstaigos reputaciją. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimo dėl sankcijų taikymo apskundimas nesustabdo nutarimų vykdymo. Kadangi teritorinės ligonių kasos reikalavimas sumokėti 290 Eur baudą yra privalomas sveikatos priežiūros įstaigai ir jai sukuria tiesiogines materialines teisines pasekmes, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktu, paduodamas skundą dėl Ekspertizės pažymos panaikinimo, prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sustabdant ginčijamo akto (ekspertizės pažymos) galiojimą (teismas atsisakė, todėl bauda buvo sumokėta).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo iš dalies su atskiruoju skundu argumentai:
1. Nesutinka, kad yra būtinas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1K-23 5.2 punkto teisėtumo tyrimas, kadangi šis įsakymas atitinka galiojančius teisės aktus.
2. Sutinka, kad byla priskirtina administracinių teismų kompetencijai. Teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. Veiksmai, atliekant šią viešojo administravimo veiklą, pirmiausia yra vertinami pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-339/2008, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010). Pagal ABTĮ, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą.
3. Sutinka, kad bauda, numatyta Ekspertizės pažymoje, yra privaloma įstaigai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23 Panevėžio teritorinei ligonių kasai pavedama perkelti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartines bendrąsias sąlygas (jų nekeičiant) į sutarčių, sudaromų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, projektus. Panevėžio teritorinė ligonių kasa, nustačiusi, jog pareiškėjas pažeidė Sutarties sąlygų 2.8, 2.9, 2.13 papunkčius, privalėjo skirti baudą, o sutarties šalis – baudą sumokėti. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo gali būti per trisdešimt dienų skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų, nurodytų šiame įstatyme, nutarimų vykdymo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo iš dalies su atskiruoju skundu argumentai:
1. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 111 straipsniu, turėjo atmesti pareiškėjo skundą, kaip prašymą ištirti teisės akto teisėtumą, kai šis prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla.
2. Valstybinė ligonių kasa ir teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektai, atliekantys viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. Standartinėse sutarties sąlygose įtvirtinti įstaigų įsipareigojimai ir už šių įsipareigojimų nesilaikymą įtvirtintos netesybos yra kildinamos iš įstatymų imperatyvių nuostatų. Tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek teritorinės ligonių kasos, vadovaudamosi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, turi teisę už sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas. Netesybos, numatytos už sutarties nevykdymą, kaip šalutinis sutarties elementas, negali pakeisti teisinių santykių kilmės, sankcijos nedaro įtakos sutarties kilmei ir nekeičia sutarties dalyko.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas, priimdamas nutartį, galbūt vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015. Tačiau šioje byloje nagrinėtas ginčas nėra analogiškas nagrinėjamam ginčui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 101 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamu aktu – Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2015 m. birželio 17 d. ekspertizės pažyma Nr. EP-60 „Apie J. I. įmonės patikrinimą“ – nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, todėl ši Ekspertizės pažyma negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.
Ekspertizės pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui skiriama 290 Eur bauda, kurią jis per 30 kalendorinių dienų po šios pažymos gavimo privalo pervesti į Panevėžio teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą, o negrąžinus baudos per nurodytą terminą bauda bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 10–13). Baudą nuspręsta skirti tarp Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir J. I. įmonės sudarytos 2015 m. kovo 10 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties Nr. 10-114 5.2 punkto pagrindu. Sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad jeigu įstaiga nevykdo ar netinkamai vykdo Sutarties 2.8, 2.9, 2.10, 2.13 papunkčius, ji moka 290 Eur dydžio baudą pagal Sutarties numatytus terminus į teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą (b. l. 38–40).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 359–378; ir kt.). Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).
Svarbu pastebėti, kad iš esmės panašioje byloje, analizuojant teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos nurodymą dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, padaryta išvada, jog ,,Ligonių kasos pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti Ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą, PSDF biudžetui padarytos, žalos sumą <...>“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015). Taip pat reikia pastebėti, kad vieningus ekspertizės pažymos turinio elementus įtvirtina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo 54 punktas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, galima daryti išvadą, kad ir teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos nurodymas dėl baudos prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) sumokėti baudą. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, bauda išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Tada būtų pagrindas pasikeisti pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimčiai – atsirasti teisinėms pasekmėms.
Esant aptartoms aplinkybėms, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis nutraukti bylą vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo. Reikia pažymėti, kad nutraukiant bylą ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, todėl pareiškėjo keltas norminio administracinio akto teisėtumo klausimas buvo neaktualus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. I. įmonės atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.