- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2-1223/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00220-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Norkus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3331-467/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilsta“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Raseinių statyba“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilsta“ 368 877,81 Lt skolą, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodė, jog prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovas nekreipia dėmesio į ieškovo raginimus atsiskaityti, be to, atsakovas turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o tai rodo, kad atsakovas turi finansinių sunkumų ir lemia būtinumą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir ieškinio reikalavimų sumai areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o nesant ar nepakankant atsakovo minėto turto, leido areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 368 877,81 Lt sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nutarties priėmimo dieną nėra žinoma apie atsakovo turimą turtą, jo finansinę padėtį bei galimybes įvykdyti būsimą ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, todėl sprendė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma šiuo konkrečiu atveju laikytina didele ir sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vilsta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paralyžiavo įmonės veiklą, apsunkino atsiskaitymus su kitomis įmonėmis, finansų įstaigomis, apribojo galimybes dalyvauti statybos darbų konkursuose ir gali įtakoti įmonės veiklos sustabdymą. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog atsakovas yra teisėtai sulaikęs atsiskaitymus su ieškovu ir nurodomo įsiskolinimo nepripažįsta.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Raseinių statyba“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.
Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinio sumą ir galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, pagrįstai pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovas būtinumo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepaneigė, įrodymų, patvirtinančių jo gerą finansinę padėtį, nepateikė, todėl pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Be to, ieškovo teigimu, viešojoje erdvėje esant informacija apie atsakovą patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra itin prasta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas yra teisėtai sulaikęs mokėjimus ieškovui, t. y. ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Be to, laikinosios apsaugos priemonės itin apsunkino atsakovo ūkinę veiklą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra proporcingas siekiamam tikslui.
Vertindamas apelianto argumentus dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atliekamas tik preliminarus pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų į juos bei pateiktų įrodymų vertinimas, o į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas iš tiesų yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Susipažinęs su ieškovo ir atsakovo argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Šalis sieja sutartiniai statybos rangos santykiai, ieškovas yra atlikęs darbus, atsakovas juos yra priėmęs ir už juos nėra atsiskaitęs. Atsakovo argumentai dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo grindžiami tik jo paties surašytu raštu ieškovui, kuris atsakovo teisės sulaikyti mokėjimus preliminariai nepagrindžia.
Pasisakydamas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir tik to turto nepakankant atsakovo pinigines lėšas. Toks turto areštas turėtų kiek įmanoma mažiau paveikti atsakovo ūkinę komercinę veiklą. Atsakovas, motyvuodamas būtinumą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tik nurodo, jog dėl jų taikymo yra sutrikdyti finansiniais atsiskaitymai ir galimybės dalyvauti verslo rinkoje, tačiau nepateikia teismui tai patvirtinančių įrodymų ir duomenų, nepagrindžia, kuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali įtakoti atsakovo veiklos tęstinumą. Jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apsunkintų atsakovo veiklą, jis gali kreiptis į teismą su prašymu sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, pakeisti priemones kitomis priemonėmis, už atsakovą gali būti laiduojama (CPK 148 str. 2 d.) ir kt.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones byloje pritaikė įvertinęs prašymo pagrįstumą ir atsižvelgęs į tai, jog ieškinio suma kelia grėsmę būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde nėra pateikiami argumentai, kad net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nekyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių pirmosios instancijos teismo argumentų nepasisako.
Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.