- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-01
- Bylos Nr.
- 2-1868/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00220-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- UAB „Vilsta“, UAB „Raseinių statyba“
- Ieškovas
- "Raseinių statyba" Vilsta
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Raseinių statyba“ ieškinį atsakovui UAB „Vilsta“ dėl skolos priteisimo ir UAB „Vilsta“ priešieškinį atsakovui UAB „Raseinių statyba“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo.
Ieškovas UAB „Raseinių statyba“ 2013 m. vasario 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilsta“ 368 877,81 Lt skolos, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas UAB „Vilsta“ 2013 m. gegužės 13 d. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo UAB „Raseinių statyba“ 500 115, 64 Lt nuostolių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui atsakovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo turto areštą. Nurodė, jog prašoma priteisti suma yra didelė ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, jog būsimo palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymas pasunkės taps neįmanomas.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir atsakovo naudai areštavo ieškovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, bendrai 500 115, 64 Lt sumai.
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas 2013 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Prašė leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Atskirąjį skundą ieškovas, grindė tuo, jog atsakovas yra sulaikęs mokėjimus ieškovui 508 710, 95 Lt sumai, o šios sumos sulaikymas motyvuojamas galimų nuostolių, prašomų priteisti priešieškiniu, atlyginimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi tenkino ieškovo atskirąjį skundą ir panaikino 2013 m. gegužės 13 d. nutartį, o atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sutiko su atskirojo skundo argumentais, jog iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir tripliko matyti, kad atsakovas teigia, jog yra teisėtai sulaikęs už atliktus darbus mokėtiną sumą ieškovui galimų nuostolių netinkamų darbų kokybės trūkumų pašalinimo padengimui. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principais sprendė, kad atsakovo ieškovui mokėtinų sumų sulaikymas yra pakankama priemonė galimai palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ir papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra perteklinis ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį ir atsakovo naudai areštuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, 131 237,83 Lt sumai; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui ieškovo kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti ieškovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias ieškovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 131 237, 83 Lt sumos, ir leidžiant atsiskaityti su atsakovu pagal šioje byloje pareikštą priešieškinį. Atsakovas nurodo, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek 2013 m. gegužės 27 d. pareiškime nurodė, jog atsakovas yra skolingas ieškovui 368 877, 81 litų sumą ir suformulavo reikalavimą šiai sumai. Atsakovas yra pateikęs priešieškinį dėl 500 115, 64 litų sumos priteisimo, todėl atsakovo sulaikytu mokėjimu gali būti laikoma tik 368 877, 81 litų suma. Todėl atsakovas turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo turto areštą skirtumo tarp ieškinio ir priešieškinio reikalavimų sumai, t.y. 131 237, 83 litų sumai, kuri yra didelė, o įvertinus atsakovo pateiktus priešieškinio reikalavimus, akivaizdu, kad priešieškinys gali būti tenkinamas, o tai yra pakankami pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodo, kad 2013 m. gegužės 28 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta bei prašydamas atskirąjį skundą atmesti. Išdėsto šiuos argumentus:
atsakovo atskirasis skundas yra su trūkumais, nes nėra sumokėtas CPK 80 str. 2 d. nustatytas žyminis mokestis;atsakovas ieškovui yra sulaikęs mokėjimus 509 558, 76 Lt sumai. Iš kurių: 368 877, 81 Lt skolos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. RSD1208108 ir NR. RSD1211003 (šią skolą atsakovą pripažįsta atsiliepime ir triplike, nurodo, kad šios skolos mokėjimą jis yra sulaikęs nuostolių, kuriuos prašys priteisti priešieškininiu, užtikrinimui); 62 945, 34 Lt sumos, kurią atsakovas turi sumokėti pagal jau minėtas PVM sąskaitas faktūras Nr. RSD1208108 ir NR. RSD1211003, tačiau šią sumą atsakovas yra sulaikęs pagal 2012-05-30 Statybos subrangos sutarties Nr. R-18/12 5.4 punktą, kad trūkumai, nustatyti iki darbų pabaigos, būtų laiku ištaisyti; 77 735, 61 Lt sumos, kurią atsakovas ieškovui turi sumokėti pagal 2013-04-24 PVM sąskaitą faktūrą RSD Nr. 1304003 (atsakovas šią sąskaitą ir atliktų darbų aktą, kurios pagrindu ši sąskaita buvo išrašytą, pateikė į bylą su 2013-05-10 papildomais paaiškinimais). Tarp šalių ginčo dėl atsakovo prievolės apmokėti šią sąskaitą nėra. Todėl atsakovas neapgrįstai nurodo, kad ieškovui yra skolingas tik 368 877, 81 Lt sumą, nes savo pateiktuose procesiniuose dokumentuos atsakovas, aukščiau minėtų sumų sulaikymą, motyvuoja siekiu užtikrinti atsakovo galimų nuostolių, prašomų priteisti priešieškiniu, atlyginimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti (CPK 145 str. 2 d.). Todėl tiek šių priemonių rūšis, tiek jų taikymo mastas turi atitikti byloje pareikštus reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų laikomasi proporcingumo principo reikalavimų ir būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Nagrinėjamu atveju atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas priteisti iš ieškovo 500 115, 64 Lt nuostolių, 6 proc. metines palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš priešieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, atsakovas įrodinėja, kad dėl ieškovo netinkamo įsipareigojimų, pagal tarp šalių sudarytos Statybos subrangos sutartį, vykdymo jis patyrė 500 115, 64 Lt nuostolių. Atsakovas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike, paaiškinimuose, priešieškinyje) taip pat nurodė, kad dėl ieškovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, jis yra teisėtai sulaikęs ieškovui priklausančius mokėjimus 500 115, 64 Lt sumai. Įvertinus priešieškinio reikalavimo turinį ir priešieškinio faktinį pagrindą bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, darytina išvada, kad objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba nėra pagrindo. Nors ieškovui priklausančių mokėjimų sulaikymas nėra laikinoji apsaugos priemonė ir ji taikoma atsakovo nuostoliams, bet ne priešieškinio reikalavimų ir teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovui priklausančių mokėjimų sulaikymas šiuo atveju iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka įstatymo leidėjo joms keliamo tikslo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovo sulaikytu mokėjimu gali būti laikoma tik 368 877, 81 litų suma, todėl turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovo turto areštas 131 237,83 litų sumai (skirtumas tarp ieškinio ir priešieškinio), kuri yra didelė, o įvertinus atsakovo pateiktus priešieškinio reikalavimus, akivaizdu, kad priešieškinys gali būti tenkinamas, o tai yra pakankami pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele. Iš byloje pateikto ieškovo 2012 metų balanso matyti, kad ieškovas turi 8 650 393 Lt vertės turtą (iš jo 3 110 891 Lt ilgalaikis turtas), jo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 4 519 387 Lt (b. l. 62-63). Ieškovo 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad ieškovas dirba pelningai, 2011 metais ieškovas gavo 211 595 Lt pelno, o 2012 metais – 253 541 Lt (b. l. 64). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad priešieškinio reikalavimas ieškovui yra toks didelis, kad iš esmės padidintų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką priešieškinio tenkinimo atveju. Priešingai, ieškovas dirba pelningai ir turi pakankamai turto, kurio visiškai pakaktų atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad priešieškinis pareikštas ekonomiškai stipriam ūkio subjektui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigia prielaidas dėl didelės priešieškinio sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti priešieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo. Juo labiau, kaip matyti iš Teismų informacinės teismų sistemos Liteko, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3331-467/2013 2013 m. liepos 19 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį dalyje dėl 368 877,81 Lt skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo tenkino visiškai.
Ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas argumentas, kad atsakovo atskirasis skundas yra su trūkumais, nes nėra sumokėtas žyminis mokestis, yra nepagrįstas, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas žyminį mokestį už paduotą atskirąjį skundą yra sumokėjęs (b.l. 109-110).
Įvertinus aukščiau išvardintas bylos faktines aplinkybes bei atsakovo UAB „Vilsta“ atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovo UAB „Vilsta“ atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.