Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-875/2022 vykdymo nuteistojo V. B. atžvilgiu išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-875/2022 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje (2 veikas), 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nubaustas galutine bausme – 700 MGL (35000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas ir V. B. atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 5 (penkerius) metus. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. sausio 19 d.

2. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. kovo 20 d. gautas nuteistojo V. B. prašymas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo išaiškinimo (toliau – ir prašymas). Nuteistasis prašo išaiškinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio vykdymą dalyje dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodant, ar jis gali dirbti direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams (ūkvedžio) pareigose savivaldybės valdomoje biudžetinėje įstaigoje (gimnazijoje). Prašyme nurodo, kad ieško nuolatinio ir geriau apmokamo darbo, kadangi minėtu nuosprendžiu jam paskirta gana didelė bauda. Viena iš tokių darbo vietų galėtų būti minėtos pareigos, kurios, nuteistojo nuomone, nėra priskiriamos valstybės tarnautojo pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

4. Nuteistojo V. B. prašymas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo išaiškinimo pateiktas remiantis BPK 361 straipsniu. Pagal BPK 361 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Teismas gali priimti sprendimą: dėl papildomai rasto nuteistojo iki nuosprendžio priėmimo įgyto turto, kurį pagal įstatymus reikia konfiskuoti, konfiskavimo; dėl daiktų ir reikmenų, kuriuos pagal teismo nuosprendį reikia konfiskuoti, sąrašo patikslinimo, jeigu nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuojama nuteistajam priklausančio turto dalis, bei dėl kitokių neaiškumų.

5. Remiantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu pažymėtina, kad įstatymas aiškiai apibrėžia, dėl kokių neaiškumų kilusias abejones teismas nuosprendžio vykdymo procese gali išaiškinti, tuo tarpu šiuo atveju nuteistojo V. B. prašymo turinys teismui leidžia daryti išvadą, kad juo nėra siekiama išsklaidyti nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ar pašalinti neaiškumus – realiai prašymu siekiama, kad būtų pateiktas BK 68² straipsnio išaiškinimas. BPK 361 straipsnis nesuteikia teismui teisės pateikti BK ar BPK normų aiškinimą nuosprendžio vykdymo metu. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo turinys yra aiškus – V. B. atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 5 metus. Nors šiuo konkrečiu atveju teismas nuteistojo prašymą tenkina, tačiau atkreipia dėmesį, kad visais su valstybės tarnyba susijusiais klausimais konsultacijas tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims teikia Vyriausybės įstaiga Viešojo valdymo agentūra.

6. Teismui pateikto prašymo kontekste aktualios yra BK 230 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios ne tik valstybės tarnautojo, tačiau ir jam prilyginamo asmens sąvokas. Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Valstybės tarnautojui prilyginamo asmens sąvoka pateikta BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis (3 dalis).

7. Konstitucinis Teismas, formuodamas konstitucinę valstybės tarnybos sampratą, yra konstatavęs, kad valstybės tarnyba yra asmenų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso užtikrinimu; valstybės tarnybos samprata yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą; valstybės tarnautojais laikytini tie valstybės ar savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, kurie priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (ar) teikiant viešąsias paslaugas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Be to, savo funkcijas valstybė taip pat gali tam tikra apimtimi vykdyti per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas – vykdo viešąjį administravimą ir (arba) teikia viešąsias paslaugas (Teismų praktikos bylose dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius) apžvalga (I dalis).

8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo V. B. prašyme nurodytos pareigos – viešojo juridinio asmens (gimnazijos) direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams priskiriamos valstybės tarnautojui prilyginamo asmens pareigoms ir yra draudžiamos jam Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės dirbti valstybės tarnyboje 5 metus atėmimu (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-247-1020/2024).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

išaiškinti nuteistajam V. B., kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-875/2022 nuteistajam V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje 5 (penkerius) metus atėmimas apima ir draudimą dirbti valstybės tarnautojui prilyginamose viešojo juridinio asmens (gimnazijos) direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigose.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.