Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Rental“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Rental“ ieškinį atsakovui SMABTP (Societe Mutuelle D‘assurance du Batiment et des Travaux Publics) (Prancūzijoje registruotas juridinis asmuo) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus – pateikti ieškinio ir jo priedų vertimų į atsakovui suprantamą kalbą ir/ar įrodymus, kad atsakovas (kuriam dokumentus, parengtus lietuvių kalba, UAB „OPS Lietuva Assistance“ persiuntė elektroniniu paštu) supranta lietuvių kalbą. Priimdamas šią nutartį teismas vadovavosi 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse. Ieškovei nepašalinus nurodytų trūkumų, teismas skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą. Ieškovė procesiniuose dokumentuose tiek nesutikdama su nurodyto trūkumo šalinimu, tiek vėliau jau skųsdama teismo nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą akcentavo, kad UAB „OPS Lietuva Assistance“ yra oficiali atsakovo atstovė ir pakanka, kad atstovui dokumentai būtų įteikti valstybine kalba. Taigi, šiuo atveju spręstinas esminis šio ginčo klausimas - ar ieškovė privalėjo atsakovo atstovei UAB „OPS Lietuva Assistance“ pateikti teismo dokumentus atsakovui suprantama kalba.

10. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 14 straipsnio 1 dalį, kitos valstybės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra šios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir išmokos mokėjimo funkcijoms šios draudimo įmonės vardu atlikti. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudikas turi suteikti visus būtinus įgaliojimus, kad atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti galėtų atlikti savo funkcijas (rinktų būtiną informaciją, spręstų klausimus dėl išmokos mokėjimo, mokėtų išmokas, priimtų teismo įteikiamus dokumentus ir kita).

11. Nurodytos įstatymo nuostatos yra kildinamos iš 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo. Pažymėtina, jog priėmus šią direktyvą buvo kodifikuota 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva Nr. 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Direktyvos Nr. 2009/103/EB 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovas žalos sureguliavimo reikalams turi turėti pakankamus įgaliojimus atstovauti draudimo įmonei jos santykiuose su nukentėjusiosiomis šalimis 20 straipsnio 1 dalyje minėtais atvejais ir visiškai patenkinti jų prašymus atlyginti žalą. Tačiau šio straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad atstovo žalos sureguliavimo reikalams paskyrimas savaime nėra filialo, kaip apibrėžta Direktyvos 92/49/EEB 1 straipsnio b punkte, atidarymas, o atstovas žalos sureguliavimo reikalams nelaikomas draudimo įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 88/357/EEB 2 straipsnio c punkte, arba įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 44/2001.

12. CPK 56 straipsnio 2 dalyje numatytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie gali būti juridinių asmenų atstovais teisme. Atitinkamai, tik šiems asmenims gali būti taikomas CPK 118 straipsnis, reglamentuojantis procesinių dokumentų bylos šaliai įteikimą per atstovą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju vertinant aptartas normas tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai, UAB „OPS Lietuva Assistance“ įstatymiškai turi įgaliojimus atstovauti Prancūzijos draudimo bendrovę SMABTP nagrinėjant pretenzijas dėl padarytos žalos Lietuvoje registruotiems asmenims, rinkti pretenzijoms būtiną informaciją, spręsti klausimus dėl išmokos mokėjimo ir išmokėti išmokas, priimti teismo įteikiamus dokumentus. Tačiau nėra pagrindo išvadai, kad UAB „OPS Lietuva Assistance“ šioje byloje veikia kaip atstovė, kuriai suteikti CPK 51, 118 straipsnyje numatyti įgaliojimai, t. y. aplinkybė, jog UAB „OPS Lietuva Assistance“ turi įgaliojimą priimti atsakovui įteikiamus procesinius dokumentus nesuponuoja išvados, kad UAB „OPS Lietuva Assistance“ atžvilgiu taikytinas tokia pati procesinių dokumentų įteikimo tvarka kaip numatyta aukščiau aptartuose straipsniuose. Šiuo atveju, UAB „OPS Lietuva Assistance“ nėra materialinių santykių dalyvė, negali būti traukiama šioje byloje atsakove ir veikia tik kaip tarpininkė, perduodanti ieškovės procesinius dokumentus galutiniam adresatui – atsakovui SMABTP.

13. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), aiškindamas Direktyvos 2009/103/EB 21 straipsnio 5 dalies nuostatą, yra pažymėjęs, jog nors joje nėra patikslinama atstovo žalos sureguliavimo reikalams įgaliojimų apimtis, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė, kad Direktyvos 2009/103/EB 21 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimo įmonių atstovavimas apimtų, kiek tai neprieštarauja tarptautinės privatinės teisės normoms, tokį atstovavimą, kuris leistų žalą patyrusiems asmenims veiksmingai kreiptis į nacionalinius teismus su ieškiniu dėl patirtos žalos atlyginimo (ESTT 2013 m. spalio 10 d. sprendimo byloje Spedition Welter GmbH prieš Avanssur SA, C - 306/12, 18, 21 punktai). Pasak ESTT - šio atstovo funkcija – palengvinti žalą patyrusiems nukentėjusiems asmenims atlikti formalumus, o konkrečiai kalbant – sudaryti sąlygas pateikti reikalavimus savo kalba. Būtent Teisingumo Teismas nurodė, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė, jog Direktyvos 2000/26/EB 4 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas draudimo įmonių atstovavimas apimtų, kiek tai neprieštarauja tarptautinės privatinės teisės normoms, tokią funkciją, kuri leistų nukentėjusiems asmenims veiksmingai kreiptis į nacionalinius teismus su ieškiniu dėl patirtos žalos atlyginimo. Šiomis aplinkybėmis pakankami įgaliojimai, kuriuos turi turėti atstovas žalos sureguliavimo reikalams, apima tik įgaliojimą priimti įteikiamus teismo dokumentus.

14. Taigi, iš aptarto nacionalinio ir Sąjungos teisės reglamentavimo matyti, jog UAB „OPS Lietuva Assistance“ turi įgaliojimus priimti procesinius dokumentus, tačiau kaip minėta, procesiniai dokumentai per šią atstovę galiausiai įteikiami atsakovui SMABTP, kuris yra Prancūzijoje registruota draudimo bendrovė. Taigi, išsiaiškinus tikslius UAB „OPS Lietuva Assistance“ įgaliojimus atstovaujant atsakovą SMABTP, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju aplinkybė, jog UAB „OPS Lietuva Assistance“ veikia kaip atsakovo atstovas savaime nereiškia, kad šis atstovas yra įgaliotas vesti konkrečią bylą teisme. Vadinasi, UAB „OPS Lietuva Assistance“ atžvilgiu negali būti taikoma kalbos reikalavimo išimtis, t. y. jog ieškovė turi pateikti dokumentus tik lietuvių kalba ir neturi pareigos pateikti dokumentų atsakovui suprantama kalba.

15. Pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) 12 straipsnio 1 dalį, adresatas gali atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą, jei tas dokumentas nėra parengtas viena iš kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš kalbų, kurią a) adresatas supranta; b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialiąja kalba arba viena iš joje esančių oficialiųjų kalbų. Be kita ko, šio reglamento 9 straipsnyje numatyta, jog būtent pareiškėjas padengia visas vertimo išlaidas prieš dokumento perdavimą, nedarant poveikio bet kokiems galimiems teismo ar kompetentingos institucijos vėliau priimtiems sprendimams dėl atsakomybės už tokias išlaidas, o perduodančioji agentūra, kuriai pareiškėjas pateikė dokumentą perdavimui, informuoja pareiškėją apie tai, kad adresatas gali atsisakyti tą dokumentą priimti, jei jis yra parengtas kita kalba, nei viena iš 12 straipsnio 1 dalyje numatytų kalbų.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog vadovaujantis šiuo reglamentu procesiniai dokumentai turi būti įteikiami atsakovui suprantama kalba, nes priešingu atveju jis turės teisę atsisakyti priimti procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „OPS Lietuva Assistance“ komunikacija su atsakovu vykdoma anglų kalba, o atsakovas yra Prancūzijos draudimo bendrovė, ieškovės procesiniai dokumentai turi būti pateikti atsakovui kaip galutiniam šių dokumentų adresatui išversti į anglų arba prancūzų kalbas.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas). Atskirai paminėtina, jog apygardos teismas kaip apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi tik lygiavertės arba aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika, o kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik šis teismas turi teisę žemesnės instancijos teismo praktiką paneigti, patikslinti ar pripažinti teisinga (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Hegelmann Rental“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, nepagrįsta. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčui aktualų reglamentavimą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, tad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Rental“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.