Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-2046/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-06
Bylos Nr.
2-2046/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
Skolininkas
J. V.
Atsakovas
J. V., A. G.
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2046/2011Procesinio sprendimo kategorija 116.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės J. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties, kuria teismas netenkino prašymo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, civilinėje byloje Nr. 2-296-280/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klairos statyba“ ieškinį atsakovams J. V. ir A. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pagal atskirąjį skundą sprendžiami teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Klairos statyba“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovams J. V. ir A. G. bei prašė priteisti iš jų solidariai 91 554 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė J. V., būdama UAB „Klairos statyba“ vienintele akcininke ir direktore, paaiškėjus, kad bendrovės finansinė padėtis tapo sunki, perleido akcijas atsakovui A. G., kuris po bankroto bylos iškėlimo teismo paskirtam administratoriui neperdavė nei bendrovės dokumentų, nei turto. To nepadarė ir atsakovė J. V., nurodydama, kad ji dokumentus ir turtą perdavė atsakovui A. G..

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. sprendimu tenkino ieškovo ieškinį, priteisė solidariai iš J. V. ir A. G. 91 554 Lt žalos atlyginimo BUAB „Klairos statyba“ naudai.

Skolininkė J. V. teismo sprendimo vykdymo procese kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo vykdymo tvarką, nukreipiant likusios skolos dalies išieškojimą į kito atsakovo – A. G. turtą ir turtines teises, atleidžiant J. V. nuo solidarios atsakomybės. Nurodė, kad antstolis varžytynių metu pardavė skolininkei priklausiusį 0,1352 ha žemės sklypą už 43 000 Lt, o gautus pinigus pervedė ieškovui BUAB „Klairos statyba“. Be to, iš skolininkės J. V. išieškojo papildomai 5 000 Lt, tokiu iš jos iš viso išieškota 48 000 Lt, kas sudaro daugiau nei pusė teismo sprendimu priteistos sumos. Skolininkė nurodė, kad kreipėsi į ieškovą BUAB „Klairos statyba“ administratorių, prašydama likusios skolos dalies išieškojimą nukreipti į BUAB „Klairos statyba“ turtą ir solidarų skolininką A. G., kuris negrąžino ieškovui 46 000 Lt vertės automobilio MB Vito, valst. Nr. DFD 800, kuris tik J. V. iniciatyva buvo surastas. Be to, iki šios dienos ieškovo BUAB „Klairos statyba“ interesais neišieškotos priteistos sumos: 30 000 lt iš UAB „Valatkai“ ir 36 000 Lt iš UAB „Šeba“. Skolininkė teigė, kad ji savo skolos dalį pagal teismo sprendimą įvykdė, todėl prašė likusią skolos dalį išieškoti iš kito skolininko – A. G., atleidžiant skolininkę nuo solidarios atsakomybės.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Klairos statyba“ atsiliepime į J. V. prašymą, prašė J. V. prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas konstatavo J. V. ir A. G. neteisėtus veiksmus, kurie veikė susitarę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1dalį solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino skolininkės J. V. prašymo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo vykdymo tvarką. Teismas pažymėjo, kad 2010 m. kovo 17 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Teismas konstatavo, kad tik išieškotojas turi teisę atleisti vieną iš solidarių skolininkų nuo įvykdymo prievolės ir reikalauti iš kito solidaraus skolininko vykdyti prievolę. Teismui nesuteikta teisė atleisti vieną iš solidarių skolininkų nuo likusios prievolės dalies įvykdymo. BUAB „Klairos statyba“ administratorius nesutiko, kad solidari skolininkė J. V. būtų atleista nuo solidarios atsakomybės. Teismas nurodė, kad skolininkė J. V. nepagrįstai reikalauja, kad pirmiausia būtų vykdomi išieškojimai pagal teismo sprendimus iš kitų kreditorių, t.y. UAB „Valatkai“ ar UAB „Šeba“, o iš skolininkės paskiausiai, nes tai yra išieškotojo BUAB „Klairos statyba“ subjektinė prerogatyva.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė J. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Ieškovo bankroto administratorius, žinodamas, kad atsakovas A. G. valdo įmonės turtą, netinkamai vykdė savo funkcijas, nesikreipė tinkamai ir laiku į atsakovą A. G. ir/ar į teismą dėl turto grąžinimo ir išreikalavimo iš neteisėto valdymo, leido atsirasti didesnei žalai ir pažeidė skolininkės teises ir teisėtus interesus, nes atsakovas A. G. valdo turtą, o iš akolininkės neteisėtai ir toliau vykdomas išieškojimas.

2) Priverstinis vykdymas vykdomas tik iš skolininkės. Taip pažeidžiamos jos teisės, nes ji yra išsituokusi, viena augina du mažamečius vaikus, išlaikymas iš buvusio sutuoktinio dar nėra priteistas.

3) skolininkė kreipėsi į ieškovą ir prašė perkelti likusią skolos naštą kitam skolininkui, bet ieškovas tinkamai į šį prašymą nesureagavo. Be to, ieškovė pakartotinai kreipėsi į ieškovą ir prašė, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atleisti ieškovę nuo likusios dalies skolos, nes savo prievolės dalį ieškovė įvykdė. Taip pat prašė spręsti klausimą kreditorių susirinkime dėl likusios skolos išieškojimo nukreipimo į kito skolininko– A. G. turtą ir turtinius interesus, jei ieškovas pats negali šio sprendimo priimti. Šie veiksmai nebuvo atlikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Civilinis procesas pagrįstas dispozityvumu. Dispozityvumas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kokius reikalavimus ir kurių asmenų atžvilgiu reikšti, kuo grįsti pareikštus reikalavimus, ar įrodinėti atsakovais patrauktų asmenų solidariąją ar subsidiariąją atsakomybę ir pan. Kai ieškovas paduoda ieškinį dėl priteisimo keliems bendraskoliams kaip solidariąją prievolę turintiems asmenims ir teismas sprendimu tenkina ieškinį, priteisdamas ieškovui skolą bendrai iš atsakovų, sprendime nurodoma, kad atsakovų prievolė yra solidari (CPK 274 str. 2 d.). Bylą laimėjęs ieškovas tampa išieškotoju, o pralaimėję atsakovai – solidariais bendraskoliais (CPK 638, 642 str.). Tokiu atveju išieškotojas turi teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo ar kurių atsakovų išieškoti priteistą sumą, t. y. šiuo aspektu dispozityvumo principas galioja ir teismo sprendimo vykdymo procese. Nei teismas, nei kiti asmenys neturi įgaliojimų nurodyti išieškotojui, kurio naudai teismas priteisė skolą iš kelių solidariąją prievolę turinčių bendraskolių, ar reikalauti priteistos skolos išieškojimo iš vieno, ar iš kelių skolininkų, visos ar tik dalies sumos. Šiuo atveju pasirinkimo teisę turi tik išieškotojas, kurio naudai priimtas sprendimas. Apribojus išieškotojui teisę reikalauti teismo sprendimo vykdymo procese visos priteistos sumos sumokėjimo tik iš vieno solidariąją prievolę turinčio bendraskolio, būtų paneigta prievolės, kurios pagrindu priteista skola, prigimtis ir pobūdis, išieškojimo teisė, pakeistas teismo baigiamasis aktas, nors jis turi res judicata galią ir yra įgijęs privalomumo bei vykdytinumo savybes (CPK 18 str., 279 str. 4 d.).

CPK 284 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuojančios proceso teisės normos negali būti taikomos taip, kad būtų paneigti teismo sprendimo res judicata galia, teismo sprendimo privalomumo bei kiti pamatiniai proceso teisės principai, t. y. keičiant sprendimo vykdymo tvarką, negali būti pakeista sprendimo esmė. Solidariąją prievolę pagal sprendimą turinčio skolininko siekis išvengti visos sprendimu priteistos sumos išieškojimo iš jo turto iš esmės reiškia teismo įsiteisėjusio sprendimo ginčijimą, o ne juo nustatytos vykdymo tvarkos keitimą.

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. sprendimu tenkino ieškovo BUAB „Klairos statyba“ ieškinį atsakovams J. V. ir A. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir nurodė, kad atsakovų prievolė ieškovui yra solidari (teismas solidariai priteisė iš atsakovų ieškovui 91 554 Lt žalos atlyginimo, b. l. 4-8). Teismas šioje byloje išdavė vykdomąjį raštą ir išieškotojas pateikė šį raštą antstoliui priverstiniam vykdymui (b.l. 20). Iš skolininkės J. V. prašymo sprendimą vykdančiam antstoliui, teismui paduoto prašymo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, atskirojo skundo turinio matyti, kad skolininkė mano, jog jos prievolė pagal sprendimą yra dalinė, t. y. ji turi sumokėti išieškotojui tik pusę priteistos sumos, o kitą pusę turi sumokėti kitas skolininkas (b.l. 1-3, 19, 51-53). Taigi, skolininkė J. V. ginčija teismo įsiteisėjusį sprendimą dalyje dėl atsakovų solidarios prievolės ieškovui nustatymo ir siekia išvengti sprendimo vykdymo. Tačiau, kaip minėta, teismas sprendimu, kuris įsiteisėjo, nustatė solidariąją atsakovės prievolę ieškovui. Remiantis teismo sprendimo vykdymo tvarką reglamentuojančiomis proceso teisės normomis pakeisti teismo įsiteisėjusį sprendimą ir nustatyti kitokią prievolę, nei nustatė bylą nagrinėjęs teismas, nėra pagrindo.

Kolegija pažymi, kad solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu vykdymo procese iš skolininkės J. V. būtų išieškota visa teismo priteista suma, skolininkė galėtų regreso tvarka reikalauti iš solidariąją prievolę turinčio bendraskolio A. G. to, ką įvykdė, atskaičius jai tenkančią dalį.

Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė viena augina nepilnamečius vaikus, taip pat kad nėra priteistas išlaikymas iš buvusio sutuoktinio, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Priverstinai vykdant teismo sprendimą, skolininkei galioja proceso įstatyme nustatyta apsauga, kaip antai, išieškotojas turi laikytis išieškojimo į turtą eiliškumo, negali nukreipti išieškojimo į tam tikrą turtą ir pan. (CPK 664, 668 str.). Jeigu antstolis pažeidžia šias nuostatas, jo veiksmai gali būti skundžiami apylinkės teismui CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Taip pat kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui yra atmestini apeliantės argumentai, jog ieškovo administratorius laiku nesikreipė į atsakovą A. G. dėl neteisėtai valdomo turto išreikalavimo. Šie argumentai nėra susiję su klausimo dėl teismo sprendimo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų vykdymo tvarkos pakeitimo išsprendimu. Teisiškai nereikšmingas ir atskirojo skundo argumentas, kad išieškotojas nesureagavo į skolininkės prašymą perkelti skolą kitam skolininkui. Kolegija paaiškina, kad teismo sprendimą turi įvykdyti skolininkas, o CPK 596 straipsnio nuostatos numato teisių perėmimo vykdymo procese galimybę.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai netenkino skolininkės prašymo. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasAlgirdas GailiūnasEgidijus Žironas