Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2010-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-296-280/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-03-17
Bylos Nr.
2-296-280/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
J. V., A. G.
Civ. byla Nr. 2-296-280/20102-59-3-00448-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2; 44.5.2; 116.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 17 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant bankrutavusios UAB„Klairos statyba“ administratoriui A. Kleivai, atsakovei J. V., jos atstovui adv. A. Aleknai, atsakovui A. G. nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos dėl bankroto UAB „Klairos statyba“ ieškinį atsakovams J. V., A. G. dėl žalos atlyginimo (ieškinio suma 91 554 Lt) ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškiniu bankrutavusios UAB „Klairos statyba“ administratorius atsakovams J. V. ir A. G. prašo priteisti iš atsakovų solidariai bankrutavusiai įmonei 91 554 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys dėl 91 554 Lt išieškojimo atsakovams pareikštas dėl to, kad atsakovė J. V., būdama UAB „Klairos statyba“ vienintelė akcininkė ir direktorė, paaiškėjus, kad bendrovės finansinė padėtis tapo sunki, perleido akcijas atsakovui A. G., kuris po bankroto bylos iškėlimo teismo paskirtam administratoriui A. Kleivai neperdavė nei bendrovės dokumentų, nei turto. To nepadarė ir atsakovė J. V., nurodydama, kad ji dokumentus ir turtą perdavė atsakovui A. G.

Atsiliepimas

Atsakovas A. G. atsiliepimu į ieškinį, paduotu prieš pat teismo posėdį ieškinio nepripažino ir prašo jį atmesti. Atsiliepimu pripažino, kad turi bendrovės turtą ir artimiausiu metu pateiks juos administratoriui. Tvirtina, kad dokumentus gavo iš J. V. kartu su bendrovės ilgalaikiu materialiu turtu bei piniginėmis lėšomis, kai tapo bendrovės akcininku bei vadovu. Tai patvirtinantį dokumentą priėmimo–perdavimo aktą nurodo turįs ir pateiks teismui. Nurodo, kad nežinojo, jog UAB „Klairos statyba“ iškelta bankroto byla. Nurodo, kad buvo laikinai išvykęs į užsienį.

Atsakovas A. G., nors buvo tinkamai jam pranešta ir žinoma apie teismo posėdį, į posėdį neatvyko, nenurodė to priežasčių.

Atsiliepimas

Atsakovė J. V. atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Tvirtina, kad ji nėra atsakinga už bendrovės turtą ir dokumentus, nes UAB „Klairos statyba“ direktore nebedirba nuo 2008-11-24, kai buvo sudaryta UAB „Klairos statyba“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su A. G., kuris nuo to laiko tapo bendrovės direktoriumi. Tvirtina, kad nuo to laiko nebeturi bendrovės dokumentų bei antspaudo. Iki parduodant akcijas, buhalterinę apskaitą vedė UAB „Finelita“. Nurodo, kad turto ir dokumentų neperdavimo naujam direktoriui faktą turi įrodyti ieškovas. Nurodo, kad jokių ryšių su atsakovu A. G. nepalaiko, nežino, kur jis šiuo metu gyvena. Jam akcijas perleido dėl to, kad A. G. yra jos buvusio vyro draugas. Jos buvęs vyras šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Faktinės aplinkybės

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad bankrutavusios UAB „Klairos statyba“ direktoriumi nuo 2007-08-31 iki 2008-09-26 dirbo atsakovė J. V., vienintelė UAB „Klairos statyba“ akcininkė. Apie direktoriaus pasikeitimą Juridinių asmenų registrui pranešta tik 2009-11-24. Vėliau direktoriumi buvo atsakovas A. G., kurį iš darbo atleido administratorius A. Kleiva. Iš VSDFV Kėdainių skyriuje pateiktų duomenų nustatyta, kad faktiškai darbines pareigas A. G. vykdė tik keturias dienas nuo 2008-09-26 iki 2008-09-30 (b. l. 50–51) .

2008-11-24 J. V. ir A. G. sudarė UAB „Klairos statyba“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria už 10 tūkst. litų visas „Klairos statyba“ akcijas J. V. pardavė A. G. .Akcininko pasikeitimas Juridinių asmenų registre įregistruotas 2008-12-01. Tai vyko akivaizdžiai gresiant UAB „Klairos statyba“ bankrotui, nes VSDFV Kėdainių skyrius 2008-10-22 išsiuntė įspėjimą J. V., kad bendrovė sumokėtų skolą 6 795 Lt, nes kitu atveju bus bendrovei keliama bankroto byla. Įspėjimas jai įteiktas 2008-10-24 asmeniškai.

Panevėžio apygardos teismas 2009-01-30 dienos nutartimi UAB „Klairos statyba“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė Algį Kleivą. Administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindu, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Pagal kreditorių pareikštus reikalavimus patvirtinta bendra 45 595,23 Lt suma. Gali būti ir daugiau šios bendrovės kreditorių, nes kaip minėta, bankroto byloje teismui duomenys nepateikti, administratoriui dokumentai neperduoti, nors to buvo reikalaujama. Be to, nedengiamos iš viso administravimo išlaidos, nemokamas atlyginimas administratoriui.

Po to, kai atsakovė J. V. savo turimas UAB „Klairos statyba“ akcijas perleido atsakovui A. G., bendrovė jokios veiklos nebevykdė. Tai patvirtina ir VSDFV Kėdainių skyriaus pateikti duomenys ir išrašas iš UAB „Klairos statyba“ sąskaitos AB Swedbanke. Be to, UAB „Finelita“ direktorė liudytoja I. B. teismui nurodė, kad nuo 2008 m. pradžios ji nebegalėjo tvarkyti UAB „Klairos statyba“ buhalterijos, nes bendrovė nustojo pateikinėti pirminius dokumentus, reikalingus apskaitos tvarkymui, 2008 m. birželio mėn. pranešė, kad negalės atsiskaityti. Tik dėl to nuo 2008 m. liepos 31 dienos UAB „Finelita“ nutraukė su UAB „Klairos statyba“ paslaugų sutartį. Apie tai pranešti nebuvo kam, vadovų nesurado, todėl sutartis buvo išsiųsta paštu.

Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 91 554 Lt žalos atlyginimo, nes tokio dydžio materialus turtas buvo apskaitytas paskutiniame bendrovės sudarytame 2007-12-31 balanse. Kadangi nėra perduoti bendrovės administratoriui nei dokumentai, nei turtas, tai kitaip bendrovei padarytos žalos, neišsaugoto ir prarasto turto, negalima nustatyti.

Kaip matyti iš atsakovų procesinių dokumentų turinio, jie neigia turto neišsaugojimo, praradimo faktą, atsakovė J. V. tvirtina, kad turtą ir dokumentus perdavė atsakovui A. G., bet to patvirtinimui jokių įrodymų nepateikė. Šį abiejų atsakovų tvirtinimą paneigia liud. I. B. paaiškinimai, kad UAB „Finelita“ nebegaudavo iš UAB „Klairos statyba“ pirminių dokumentų, todėl 2008 metais bendrovės buhalterija nebebuvo tvarkoma, todėl nebebuvo galima tiksliai įvertinti ir nustatyti bendrovės turimą turtą ir prievoles, J. V. negalėjo tinkamai dokumentų ir turto perduoti atsakovui A. G., kuris tik 2009 metais gegužės mėnesį, po to kai jau UAB „Klairos statyba“ buvo iškelta bankroto byla, iš UAB „Finelita“ perėmė visus dokumentus, kurie buvo tvarkomi tik 2008 metų pradžioje. Esant šioms aplinkybėms, A. G. klaidina teismą ir nurodo, kad turtą ir dokumentus iš atsakovės J. V. perėmė, organizavo bendrovės veiklą. Tokiu būdu jis siekia, kad atsakomybės išvengtų atsakovė J. V., kuri tik tuo tikslu, kai UAB „Klairos statyba“ grėsė bankrotas, o turto apskaita bendrovėje nebebuvo tvarkoma, perleido akcijas A. G., kad išvengtų atsakomybės. A. G. nei turto, nei lėšų neturi, skolų išieškojimas iš jo apsunkintas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Klairos statyba“ dirbo atsakovės J. V. buvęs sutuoktinis D. V., jo brolis ir kiti jo draugai. Iš AB Swedbanke UAB „Klairos statyba“ sąskaitos išrašo matyti, kad J. V., prieš perleisdama akcijas, 2008-06-16 į savo sąskaitą pervedė 142 250 bendrovės lėšų, 2008-09-17 pervedė 13 600 Lt. Sąskaitoje iš esmės pinigų neliko. Po to į sąskaitą pinigai nebeįplaukdavo.

Teisiniai argumentai

Akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės administracijos vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 redakcija, 19 str. 1 d., 37 str. 1 d.), jis vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitus nustatytus įgaliojimus. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai, taigi ir administracijos vadovas, privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Taigi bendrovės valdymo organai, tarp jų ir jos vadovas, neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto švaistymas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.

Juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų veiklos principai yra įtvirtinti CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys, kartu ir būdamas šios bendrovės darbuotojas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Pažymėtina ir tai, kad už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos.

Kiekvienu atveju, taikant deliktinę atsakomybę, būtina nustatyti visus būtinus tam elementus: neteisėtą juridinio asmens vadovo veiką, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, ir juridinio asmens vadovo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-298/2006).

Ieškinio įrodinėjimo dalyką sudaro žalos, siejamos su ieškovo turto praradimu dėl atsakovų J. V. ir A. G. kaltės, atlyginimo reikalavimas, kuris pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį yra galimas. Atsakovų atsakomybė kyla ir pagal CK 2.50 str. 3 dalį, nustatančią, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai (juridinio asmens atžvilgiu).

Deliktinės civilinės atsakomybės bylose neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CPK 6.246 str. 1 d.).

Konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą) taip pat konstatuotina ir atsakovų kaltė.

Žala UAB „Klairos statyba“ padaryta tuo, kad atsakovai, būdami akcininkais ir UAB „Klairos statyba“ vadovo pareigose, neįvykdė įstatyme nustatytos pareigų: tinkamai apskaityti turtą ir prievoles, paaiškėjus, kad bendrovė nemoki, inicijuoti bankroto bylą, išsaugoti tinkamai apskaitytą turtą tam, kad įstatymo nustatyta tvarka ir eiliškumu būtų atsiskaitoma su kreditoriais, padarant kreditoriams kuo mažiau žalos, o ne atvirkščiai. Atsakovai pasisavino bendrovės pinigines lėšas, nebesirūpino bendrovės turto ir įsipareigojimų apskaita, o tai norėdami nuslėpti, keitė savo buvimo vietą, nereagavo į kreditorių įspėjimus ir prašymus atsiskaityti, o po to, kai buvo iškelta bankroto byla UAB „Klairos statyba“ – ir reikalavimus perduoti turtą ir dokumentus. Priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakomybės sąlygų pasireiškė tuo, kad būtent dėl atsakovų aplaidumo, nerūpestingumo, tyčinio neveikimo bendrovei buvo padaryta žala – ji neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais. Nors ir atsakovas A. G. tvirtina, kad perduos administratoriui UAB „Klairos statyba“ dokumentus ir turtą, bet tai iki šiol yra tik pažadai. Kadangi neperduoti administratoriui apskaitos dokumentai už 2008 metus, šios bendrovės veiklos rezultatus nustatyti vargiai begalima, todėl tokiu būdu lieka akivaizdu iš visų byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovų veiksmais slepiamas ir padarytos žalos UAB „Klairos statyba“ dydis, kad išvengti bet kokio žalos atlyginimo.

Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus.

Akivaizdu, kad atsakovai J. V. ir A. G. veikia ir veikė susitarę, nes A. G. nurodo aplinkybes apie turto perėmimą iš V., o iš liud. I. B. paaiškinimų ir pateiktų įrodymų matyti, kad to nebuvo, nes dokumentai tuo metu buvo UAB „Finelita“, o kur buvo turtas, neaišku, to negalėjo nurodyti ir atsakovė J. V. teismo posėdyje. Sunku nustatyti, kiek ir kuris tiesiogiai padarė žalos UAB „Klairos statyba“ kreditoriams, nes vienu metu abu bendrovės nevaldė, todėl jie turi atsakyti solidariai CK 6. 6 str. 3 d. pagrindu. Įvertinant tai, kad jeigu A. G. administratoriui po šio sprendimo priėmimo perduos atitinkamą dalį UAB „Klairos statyba“ turto ar lėšų, perimto turto verte bus išieškoma mažesnė suma, priteisiama šiuo sprendimu. Šis sprendimas neužkerta galimybės įvykdyti įpareigojimus.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovas nuo teismo išlaidų mokėjimo atleistas pagal įstatymą, tai iš atsakovų į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (b. l. 2, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., b. l. 2). CPK 98 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies visas patirtas išlaidas tarp jų ir už advokato už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ir šios išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės kaip nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose. Ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šiuos reikalavimus atitinka. Skelbimo spaudoje išlaidos priteistinos tik iš atsakovo A. G., nes dėl procesinių dokumentų neįteikimo jam buvo apie bylos nagrinėjimą skelbiama viešai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268–270 str.

NUSPRENDŽIA:

Bankrutavusios UAB „Klairos statyba“ (įm. kodas 301085736) ieškinį atsakovams J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tenkinti, priteisti iš atsakovų solidariai bankrutavusiai UAB „Klairos statyba“ 91 554 Lt žalos atlyginimo.

Priteisti iš J. V. ir A. G. po 1 373 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio ir po 11 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (sumokamų į VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės J. V. 896 Lt bylinėjimosi išlaidų , o iš atsakovo A. G. 1 797 Lt bylinėjimosi išlaidų bankrutavusiai UAB „Klairos statyba“.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 dienos nutartimi, palikti galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė