- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- e2YT-179-405/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00904-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmone Turto banku
- Advokatai
- Rasa Steponavičienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą, su suinteresuotu asmeniu valstybės įmone Turto banku, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja L. R. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina E. N. S. po sutuoktinio V. S. (V. S.)) mirties priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė adv. padėjėja R. Steponavičienė nurodė, kad pareiškėjos tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini), motina E. N. S. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos tėvo mirties likusį palikimą, faktiškai jį valdydama, priėmė pareiškėjos motina E. N. S. – ji liko toliau gyventi bute ir, padedama pareiškėjos, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. E. N. S. nuo 1978 m. balandžio 4 d. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą minėtame bute. Aplinkybė, kad V. S. palikimas nepriimtas, patvirtinama Testamentų registro išraše esančiais duomenimis. Pareiškėja, būdama pirmos eilės įpėdine, po motinos mirties kreipėsi į notarą ir priėmė motinos palikimą. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Pareiškėja L. R. paaiškino, kad, mirus jos tėvui, bute liko gyventi jos motina E. N. S., kuri toliau naudojosi butu. Motinai dėl sveikatos būklės buvo sunku pasirūpinti turtu, todėl ji iš karto po tėvo mirties padėjo motinai jį prižiūrėti, o nuo 2014 m. gruodžio mėn. ir apsigyveno pas motiną, kad galėtų jai padėti. Mirus motinai, ji priėmė palikimą, paduodama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Suinteresuoto asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas negavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. S. palikimo perėjimą valstybei, todėl, teismui visapusiškai išnagrinėjus pateiktus įrodymus ir įsitikinus, kad įpėdinė priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. R. tėvas V. S.. Pareiškėjos motina E. N. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvų V. S. ir E. N. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota pareiškėjos motinos E. N. S. nuosavybės teisė, įregistravimo pagrindas – 1992 m. liepos 13 d. Pirkimo–pardavimo sutartis pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą (Nr. I-1374, Nr. 738). Palikėjos E. N. S. nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą įregistruota jai esant santuokoje, todėl, vadovaujantis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (1964 m. redakcija) 21 str., kuriame nustatyta, kad turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu, sprendžiama, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjos tėvų bendroji jungtinė nuosavybė. Iš 2025 m. birželio 18 d. Testamentų registro išraše esančių duomenų apie tai, kad neįregistruoti pareiškimai dėl palikimo, likusio mirus palikėjui V. S., priėmimo, nustatyta, kad po palikėjo V. S. mirties jo įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina – palikėja E. N. S., po sutuoktinio V. S. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama.
LR CK 5.50 str. nustatyta, kad, siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 d.), vienas iš palikimo priėmimo būdų – faktinis paveldimo turto valdymas (2 d.), šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Pareiškėja palikimo priėmimo faktą grindžia aplinkybe, kad jos motina E. N. S. po sutuoktinio mirties liko gyventi abiem sutuoktiniams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir valdė sutuoktiniui priklausiusią šio buto dalį, mokėjo mokesčius.
Byloje esančiais VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis patvirtinama, kad pareiškėjos tėvas nuo 1978 m. iki mirties gyvenamąją vietą deklaravo jam ir sutuoktinei E. N. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis patvirtinama, kad pareiškėjos motinos ir jos sutuoktinio V. S. santuokoje įgytas turtas buvo registruotas pareiškėjos motinos E. N. S. vardu, kito nekilnojamojo turto, kuriame pareiškėjos motina būtų galėjusi gyventi, pareiškėjos motinos vardu neįregistruota, todėl vertinama, kad labiau tikėtina, jog pareiškėjos motina ir iki sutuoktinio mirties, ir po jo mirties gyveno tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė patvirtinama ir pareiškėjos L. R. asmeninės sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini)“ išraše esančiais duomenimis apie tai, kad pareiškėja 2014 m. birželio 17 d. iš savo sąskaitos pervedė piniginių lėšų sumą AB „Lesto“, pastabose nurodydama savo motinos duomenis ir buto, kuriame gyveno motina, adresą (duomenys neskelbtini). Minėtais mokėjimo duomenimis taip pat patvirtinama, kad E. N. S. po sutuoktinio mirties mokėjo už jiems priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina E. N. S. po sutuoktinio V. S. mirties per įstatyme nustatytą terminą aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą – liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute ir toliau naudojosi visu, tame tarpe ir sutuoktiniui priklausiusiu, turtu, jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius, kaip minėta, V. S. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl vertinama, kad pareiškėjos motina E. N. S. priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Pareiškėja, būdama palikėjos E. N. S. įstatymine įpėdine, neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 443, 444, 445, 448 str., CK 5.50 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. S. (V. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti dėl paveldėjimo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.