Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. N. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria paliktas Administracinės komisijos prie Telšių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėje byloje nepakeistas ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2013 m. gruodžio 11 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad 2013 m. gruodžio 11 d. 9.20 val. kontrolierių V. S. ir E. L., turinčių teisę tikrinti lengvuosius automobilius taksi, atlikto patikrinimo metu aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ Taikos pr., taksi automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. V. nepateikė techninės apžiūros rezultatų kortelės, neturėjo nustatytos formos taksi vairuotojo kortelės, taksi neturėjo geltonos spalvos ženklo – plafono su užrašu taksi, bet stovėjo teikiančių keleivių vežimo paslaugas taksi eilėje, turėjo 2013 m. sausio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142³ straipsnio 6 dalį, tai yra pažeidė Keleivių vežimo lengvaisiais taksi automobiliais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 Dėl keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) 26.3, 26.9 ir 9.3 punktus bei ATPK 142³ straipsnio 6 dalį.

2013 m. gruodžio 11 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierių V. S. ir E. L., turinčių teisę tikrinti lengvuosius automobilius taksi (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas), automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ atlikto patikrinimo metu, taksi automobilių eilėje stovinčio taksi automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. V. nepateikė techninės apžiūros rezultatų kortelės, neturėjo nustatytos formos taksi vairuotojo kortelės. A. V. turėjo 2013 m. sausio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142³ straipsnio 6 dalį. Taksi neturėjo geltonos spalvos ženklo – plafono su užrašu taksi, nors stovėjo teikiančių keleivių vežimo paslaugas taksi eilėje, šalia kitų automobilių teikiančių taksi paslaugas, strategiškai tinkamoje vietoje, netoli įėjimo į prekybos centrą, kur pagal susiformavusią praktiką įprastai laukiama keleivių, nes čia didžiausias potencialių klientų srautas. Taksi automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apipavidalintas ant šono pagal Keleivių kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų reikalavimus (2012 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais - taksi taisyklių 9.4 punktas).

Pasak apelianto, bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinime dalyvavęs kontrolierius (lauko) E. L. parodė, kad 2013 m. gruodžio 11 d. kartu su V. S. prie įėjimo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, taksi eilėje, kurioje stovėjo taksi paslaugas teikiantys lengvieji automobiliai, nustačius, kad lengvasis taksi automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio apipavidalinimas atitiko nustatytus reikalavimus, stovi eilėje be ženklo-plafono su užrašu „Taksi“, atliktas automobilio vairuotojo A. V. dokumentų patikrinimas. Vairuotojas sėdėjo automobilyje už vairo, laukdamas klientų, patikrinimo metu neprieštaraudamas pateikė kontrolę vykdantiems pareigūnams turimus dokumentus. A. V. nepateikė techninės apžiūros rezultatų kortelės, neturėjo nustatytos formos taksi vairuotojo kortelės. Teismas nepagrįstai nevertino patikrinimą atlikusio kontrolieriaus duotų parodymų apie tai, kad taksi automobilis stovėjo taksi eilėje, vairuotojas sėdėjo automobilyje už vairo, laukdamas potencialių klientų (Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 20 punktas - vairuotojai laukti keleivių privalo sėdėdami prie taksi vairo. Pasirinkti keleivius savo nuožiūra vairuotojams draudžiama). Nėra pagrindo abejoti pareigūno, savo kompetencijos ribose atlikusio patikrinimą, duotais parodymais.

Be to VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad būtent A. V. vairuojamas lengvasis automobilis taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo kitų taksi laukiančiųjų eilėje, strategiškai tinkamoje vietoje, netoli įėjimo į prekybos centrą, kur didžiausias potencialių klientų skaičius. A. V. sėdėjo automobilyje už vairo, laukdamas klientų. Apelianto teigimu, byloje esanti A. V. pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie tai, kad patikrinimo metu jis nedirbo, vertintina kritiškai, nes darbdavys gali būti suinteresuotas išduoti tokio tipo pažymą, siekdamas apsaugoti darbuotoją nuo gresiančios administracinės atsakomybės. Pažyma neįrodo, kad A. V. faktiškai neteikė taksi paslaugų, nes pagal formuojamą teismų praktiką, stovėjimas taksi eilėje laukiant klientų, vertinamas kaip taksi paslaugų teikimas neatsižvelgiant į tai ar darbo, ar poilsio metu šios paslaugos buvo teikiamos. A. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščio neteikė bylos nagrinėjimo Administracinės komisijos posėdyje, jį pateikė tik teismo posėdžio metu. Naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teismui vertintinas kaip vienas iš savigynos būdų. Žiniaraštyje žymimos tik dvi darbo valandos, tačiau prie žiniaraščio pridėtuose dokumentuose nurodyta, kad per nurodytas 2 darbo valandas A. V. nuvažiuodavo apie 60 kilometrų, todėl žiniaraštis vertintinas kritiškai.

Apelianto nuomone, A. V. parodymai yra prieštaringi, kadangi teismo posėdžio metu jis teigė nestovėjęs taksi eilėje, o Administracinės komisijos posėdžio metu jis neneigė fakto, kad stovėjo taksi eilėje, nors buvo be plafono, tik teigė, kad neteikė taksi paslaugų. Jeigu A. V., kaip teigė teismo posėdžio metu, neteikė taksi paslaugų, patikrinimo metu jis nebūtų stovėjęs taksi eilėje, sėdėjęs automobilyje už vairo laukdamas klientų, o, nusipirkęs, cigarečių prekybos centre, išvažiavęs. Galima daryti išvadą, kad A. V. stovėjo taksi eilėje, laukdamas klientų, be ženklo-plafono su užrašu „Taksi“ dėl to, kad patikrinimo atveju galėtų teigti kontrolieriams, kad nedirba. Byloje pateiktas A. V. darbo laiko apskaitos žiniaraštis įrodo, kad taksi paslaugas jis teikė neturėdamas techninės apžiūros kortelės ir iki patikrinimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantas mano, kad Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas nutartį, nepakankamai ištyrė ir netinkamai įvertino surinktus įrodymus, dėl ko buvo priimta nepagrįsta nutartis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra sprendimą priimančios institucijos/pareigūno prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyviui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų daryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas, o ne visi įrodymai. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, kuris reiškia, kad asmens kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą privalo įrodyti kompetetinga institucija, o asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bei iš nekaltumo prezumpcijos išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Dėl šių priežasčių apelianto teiginys, kad A. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščio neteikė bylos nagrinėjimo Administracinės komisijos posėdyje, jį pateikė tik teismo posėdžio metu ir toks naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teismui vertintinas kaip vienas iš savigynos būdų, iš esmės prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui ir yra visiškai nepagrįstas. Teismas taip pat pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų parodymų prieštaringumas neįrodo jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad A. V. 2013 m. gruodžio 11 d. 9.20 val. teikė taksi paslaugas. Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes, paneigia byloje nustatytų aplinkybių visuma. A. V. tiek Administracinės komisijos posėdžio metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai neigė teikęs taksi paslaugas, iš liudytojo E. L. ir A. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad A. V. automobilis stovėjo ne taksi automobiliams stovėti skirtoje vietoje, o bendroje, nors ir strategiškai tinkamoje teikti taksi paslaugas, automobilių stovėjimo aikštelės vietoje, kad ant A. V. automobilio nebuvo pramoniniu būdu pagaminto ženklo-plafono su užrašu „Taksi“, kuris turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį, kai juo neteikiamos taksi paslaugos (Taisyklių 9.3 punktas), kad automobilyje nebuvo pritvirtinta nustatytos formos taksi vairuotojo kortelė, kurioje nurodyti vežėjo nustatyti taksi tarifai, vežėjo ir vairuotojo rekvizitai, priklijuota vairuotojo nuotrauka, kuri būtina tik teikiant taksi paslaugas (Taisyklių 26.9 punktas), tokius duomenis taip pat patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie tai, kad patikrinimo metu A. V. nedirbo, taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad A. V. būtų laukęs klientų ar kitaip vykdęs taksi veiklą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien prielaidos, kad A. V. sėdėjo taksi automobilio, kuris buvo apipavidalintas ant šono pagal Keleivių kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų reikalavimus, vairuotojo vietoje, kad jis turėjo ir pateikė kitus teikiant taksi paslaugas reikalingus turėti dokumentus, kad jis turėjo 2013 m. sausio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142³ straipsnio 6 dalį, neįrodo, jog jis teikė taksi paslaugas. Teismas neturi pagrindo abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad A. V. patikrinimo metu jis nedirbo. Apelianto išdėstyti argumentai dėl šios pažymos vertinimo yra niekuo nepagrįstos prielaidos ir todėl atmestini. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepaneigia A. V. pateiktos versijos, kad jis į prekybos centro aikštelę atvyko tik trumpam, kad jis vyko remontuotis automobilio ir tą dieną taksi paslaugų neteikė, tokią versiją paneigiančius duomenis turi surinkti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija.

Apeliantas teigia, kad Administracinė komisija nustačiusi, jog A. V. vairavo automobilį, kuriam neatlikta privaloma techninė apžiūra, privalėjo jo padarytą pažeidimą perkvalifikuoti į ATPK 123 straipsnio 1 dalį. ATPK 221 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Administracinės komisijos nagrinėja šio kodekso 123 straipsnyje (dėl traktorių, savaeigių važiuoklių, traktorių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimo bei techninės apžiūros taisyklių pažeidimo). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad techninė apžiūra nebuvo atlikta lengvajam automobiliui, todėl perkvalifikuoti veikos į ATPK 123 straipsnio 1 dalį Administracinė komisija nebuvo kompetetinga. Byloje nėra duomenų apie tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija būtų pateikusi prašymą A. V. pažeidimą perkvalifikuoti į kitą ATPK normos pažeidimą, todėl tiek Administracinė komisija, tiek pirmosios instancijos teismas perkvalifikuoti inkriminuoto pažeidimo neturėjo teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinio teisės pažeidimų byloje tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai paliko nepakeistą Administracinės komisijos prie Telšių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl naikinti šią teismo priimtą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.