Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, šaukimas į teismo posėdį jam buvo įteikti tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ginčo šalys susilaukė sūnaus M. K.. Ginčo šalys 2022 m. rugsėjo 5 d. sudarė ikivedybinę sutartį, kuria nusistatė kad turtas, įgytas santuokoje po šios sutarties įsigaliojimo, taip pat visos teisės, pareigos, prievolės įsipareigojimai, atsiradę po šios sutarties įsigaliojimo, bus kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė. Atsakovas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-890/2022 buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 11 d. Šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus Kalėjime. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis siekia apie 652,00 Eur į mėnesį (po mokesčių). Ieškovė turi nekilnojamojo turto, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šio turto įgijimui yra gavusi paskolą iš AB „Swedbank“.

Dėl santuokos nutraukimo

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti jos su atsakovu (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas yra nuteistas už tyčinio nusikaltimo (BK 260 straipsnio 2 dalis) padarymą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2022 m. lapkričio 24 d. šalys negyvena kartu, neveda bendro ūkio. Ieškovės teigimu, santuokinių ryšių atkūrimas su atsakovu yra neįmanomas. Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ir atsakovo sudaryta santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Nutraukus santuoką atsakovui paliktina jo turima pavardė, o ieškovei – santuokinė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalys yra sudariusios ikivedybinę sutartį, pagal kurią jos nusistatė, kad turtas, įgytas santuokoje po šios sutarties įsigaliojimo, taip pat visos teises, pareigos, prievolės įsipareigojimai, atsiradę po šios sutarties įsigaliojimo, bus kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turėtų bendrų kreditinių įsipareigojimų kitiems asmenims. Todėl šiais klausimais nepasisakytina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju M. K. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina, kadangi vaikas nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina ir tokiu užtikrinamos visos sąlygos jo pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jo interesus. Įvertintina ir tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu net neįmanomas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (orientacinis kriterijus CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šios bylos šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 280,00 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. šalyje patvirtinta 633,00 Eur (atskaičius mokesčius) minimali mėnesio alga. Taigi ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesio algos. Proceso šalims nereikia įrodinėti tokių aplinkybių kaip kad, išlaidos maistui, rūbams, higienos priemonėms, vaistams, gyvenamajam plotui, ugdymo priemonėms ir pan., tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Įvertinus ieškovės paskaičiuotą išlaidų dydį vaikui, spręstina kad vaiko minimaliems poreikiams paskaičiuotas išlaidų dydis yra protingo ir realaus dydžio.

Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, gauna apie 652,00 Eur pajamas į mėnesį. Turi nekilnojamojo turto – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kreditorinių įsipareigojimų AB „Swedbank“. Tuo tarpu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, apie jo turimą turtą, pajamų šaltinius byloje nėra duomenų.

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtų reikalingas didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad šioje byloje išlaikymo po 280,00 Eur kas mėnesį priteisimas iš atsakovo būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Priteistų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. bei VGTPT Klaipėdos skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04022 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Byloje už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 76,00 Eur žyminis mokestis, už neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo - 218,00 Eur žyminis mokestis, iš viso 294,00 Eur. Nurodyta žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 306,67 Eur išlaidų suma už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo S. K. kaltės.

Nutraukti santuoką I. K. ir S. K. palikti santuokines pavardes: „K.“, „K.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko mama, ieškove I. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. K. mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 280 Eur, priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2023 m. birželio 30 d., iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijos lygį, pervedant jas į ieškovės I. K. asmeninę sąskaitą.

Paskirti I. K. nepilnamečiui vaikui M. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. K. 294,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5661. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo S. K. 306,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.