- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- ATP-544-309/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Š. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. J. 2013 m. liepos 3 d., nuo 14 val. iki 15 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kultūros namų kieme vykusio susirinkimo tarp (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės ir bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“, kartu su (duomenys neskelbtini) atstovais metu, viešoje vietoje, dalyvaujant kitiems kaimo gyventojams išvadino J. Š. įvairiais žodžiais, sakydama, kad ji „durnė“, „kvailė“, vartojo keiksmažodį, pasakydama, kad ji „debilė“, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiais savo veiksmais kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. Š. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.
Pasak apeliantės, Raseinių rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad išnagrinėjus byloje surinktą medžiagą, išklausius paaiškinimus, nustatyta, jog V. J. ir J. Š. tarpusavio konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, kad tai yra įsisenėjęs konfliktas, besitęsiantis nuo 1998 m. Teismas padarė išvadą, kad V. J. veiksmuose nėra būtino ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – viešosios tvarkos sutrikdymo, dėl to V. J. veiksmuose nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apeliantė mano, kad tokie teismo motyvai yra neteisingi, iškreipiantys bylos esmę ir nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad jai taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2013 m. liepos 13 d., nuo 14 iki 15 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kultūros namų kieme vykusio susirinkimo tarp (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės ir bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“, kartu su (duomenys neskelbtini) atstovais metu, viešoje vietoje, dalyvaujant kitiems kaimo gyventojams, pavadino V. J. necenzūriniu žodžiu „kalė“, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. buvo kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. jos atžvilgiu bylą taip pat nutraukė tais pačiais pagrindais, kaip ir V. J. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Mano, kad teismas nepakankamai ir neobjektyviai įvertino susiklosčiusią situaciją. Nors V. J. kalta neprisipažino, ji nurodė, kad J. Š. reiškė pretenzijas dėl bibliotekos darbo laiko, nes vaikai negali pasinaudoti biblioteka, kai grįžta iš mokyklos. Teismui V. J. paaiškino, kad ji J. Š. siūlė išsiimti pažymą, patvirtinančią, ar ji sveika. Tačiau iš tiesų siūlymas išsiimti pažymą buvo išsakytas jau po to, kai V. J. išvadino ją necenzūriniais žodžiais „durnė“, „kvailė“, „debilė“. Neneigia, kad prieš susitikimą su rajono atstovais kieme kėlė (duomenys neskelbtini) bibliotekos darbo laiko klausimą, kad biblioteka išskirtinai naudojasi „(duomenys neskelbtini)“ bendruomenės ir „(duomenys neskelbtini)“ narės, kad į bibliotekos organizuojamus renginius kviečiami tik kai kurie asmenys, nors biblioteka yra visų, išlaikoma valstybės ir visų mokesčių mokėtojų. Nekėlė nė vieno asmeninio klausimo, o tik tokius, kurie liečia visus (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojus. Ji yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės (o ne bendruomenės (duomenys neskelbtini), kuri susikūrė tik 2013 m. pavasarį) narė, (duomenys neskelbtini) kaimo seniūnaičio pavaduotoja, jai gyventojų nusiskundimai yra žinomi, todėl ir kėlė šiuos klausimus. Mano, kad bibliotekos vedėja, kaip šios įstaigos atstovė, turėjo į klausimus atsakyti, tačiau vietoje to jos atžvilgiu buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai „debilė“, „kvailė“, buvo išvadinta berašte, kuri nesilanko bibliotekoje, atėjūne, nors (duomenys neskelbtini) kaime gyvena nuo 1984 m., kada kaip žemės ūkio specialistė (baigusi (duomenys neskelbtini)), atvyko dirbti į tuometinį (duomenys neskelbtini) kolūkį, o patys J. apsigyveno kaime gerokai vėliau. Tai buvo įžeidžiantys ir ją žeminantys žodžiai viešoje vietoje. Neabejoja, kad V. J. šiuos žodžius išsakė sąmoningai, norėdama pažeminti ją kitų bendruomenės narių akyse. Tokius V. J. veiksmus norėjo sustabdyti jos sutuoktinis N. J., užimdamas jai burną, nes šis žmogus yra labiau išsilavinęs ir, matyt, suprato galimas tokio sutuoktinės elgesio pasekmes.
Apeliantė nurodo, kad tai, jog V. J. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, patvirtino liudytojais apklausti J. K., R. D.. Liudytoja D. P. teigė negirdėjusi, kad V. J. būtų keikusi J. Š., tačiau girdėjo, kaip V. J. liepė jai pasitikrinti sveikatą. Liudytoja M. A. taip pat patvirtino, kad V. J. liepė jai išsiimti pažymą, ar yra sveika. Dėl pasiūlymo jai pasitikrinti sveikatą, prisipažino teismo posėdyje ir pati V. J.. Į V. J. dėl bibliotekos darbo laiko kreipėsi viešoje vietoje, norėdama ne dėmesio sau, bet bendruomenės nariams, nes nusiskundimų dėl bibliotekos darbo turėjo ne vienas bendruomenės narys. Netgi tuo metu, kai vyko susitikimas, V. J. buvo ne savo darbo vietoje – bibliotekoje, bet kieme, nes į susitikimą su (duomenys neskelbtini) atstovais buvo pakviesti tik bendruomenių pirmininkai. Kreipėsi į V. J. mandagiai, pavadindama ją „brangioji“, ir tikėdamasi jei ne kompetentingo ir išsamaus, tai bent jau mandagaus atsakymo.
Apeliantės vertinimu, tai, kad teismas nurodė, jog tarp jų yra įsisenėjęs konfliktas, šioje byloje nereiškia, kad V. J. pasielgė teisingai ir teisėtai. V. ir N. J. konfliktuoja su dauguma kaimo gyventojų, rašo skundus, kaimas yra skaldomas jau ne vienerius metus. Kai V. J. sutuoktinis N. J. tapo 2013 m. naujai susikūrusios kaimo bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, V. J. sau ėmė leisti dar daugiau skaldyti kaimą, daryti įtaką kai kuriems žmonėms, žeminti anksčiau susikūrusią bendruomenę.
ATPK 174 straipsnyje teigiama, kad nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Pasak apeliantės, nutartyje išsakytas teismo teiginys, kad ATPK 174 straipsnyje nurodytas pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis, prieštarauja teismų praktikai atribojant nusikaltimus nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų, nes tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio, tiek ATPK 174 straipsnio dispozicijose numatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, jomis kėsinamasi į tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų ir administracinių teisės pažeidimų atribojami pagal veikos pavojingumą. Tačiau visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo, kaip padarinių, reikalauja BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija, o ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo – nedidelio chuliganizmo – sudėtis neįvardija padarinių, o tik konkrečius veiksmus. Būtent padariniai yra nusikalstamos veikos ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo kriterijus (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-344-354/2013).
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, tai, kad V. J. susirinkimo metu į jos pareikštas pastabas dėl bibliotekos darbo laiko atsakė viešoje vietoje vartodama necenzūrinius, ją įžeidžiančius ir žeminančius žodžius, parodo, kad V. J. tokiu savo elgesiu demonstruoja nepagarbą ne tik jai, bet ir aplinkiniams, ir toks V. J. priešingas teisei elgesys vertintinas kaip administracinis teisės pažeidimas.
Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors V. J. administracinėje byloje yra nukentėjusioji, į teismo posėdį nebuvo pakviesta. Apie posėdį sužinojo atsitiktinai, ir jame dalyvavo, tačiau nežinodama apie teismo posėdį negalėjo pasikviesti kitų liudytojų, nors bylos medžiagoje yra daugiau apklaustų asmenų (L. V., A. P., R. M., G. M.), ir jų parodymai nutarime nėra vertinami, o kai kurių liudytojų parodymai nutarime išdėstyti nepakankamai tiksliai. Nuolat stebėjo internete skelbiamą informaciją apie būsimą administracinę V. J. bylą, tačiau apie posėdžio laiką informacija nebuvo paskelbta.
Be to, teismo nutarime išdėstyta V. J. pozicija, kad 1998 m. buvo apšaudytas jų namas, užrašyta „mirtis“, o šautuvas rastas J. Š. vyro automobilio bagažinėje. Nori atkreipti teismo dėmesį, kad jos vyras nebuvo nei nuteistas, nei nubaustas administracine tvarka už kažkokius panašius įvykius. Mano, kad šie teiginiai teisme buvo skirti tam, kad prieš teismą dar kartą pablogintų jos, jos šeimos reputaciją.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn traukiama V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti nukentėjusiosios J. Š. apeliacinį skundą ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą.
Atsiliepime nurodo, kad su nukentėjusiosios apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu, yra teisėtas bei pagrįstas. Pažymi, kad nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos teismui nenurodė ar nurodė netinkamai tam tikras aplinkybes, kurios paaiškėjo, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Raseinių rajono apylinkės teisme. Taip pat kai kurių aplinkybių nepagrindė jokiais oficialiais dokumentais ar įrodymais, jas išdėstydama rėmėsi tik savo asmeniniu vertinimu.
Pasak V. J., Raseinių rajono apylinkės teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą bei išklausęs visų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. nesant jos veiksmuose ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Mano, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, visapusišku bei objektyviu visų byloje paaiškėjusių aplinkybių bei dalyvaujančių asmenų paaiškinimų viseto išnagrinėjimu, vidiniu savo įsitikinimu. Nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą teismas nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nukentėjusiosios išsakytas teiginys, jog Raseinių rajono apylinkės teismas nepakankamai ir neobjektyviai įvertino susiklosčiusią situaciją, o jo išdėstyti motyvai yra neteisingi bei iškreipiantys bylos esmę, yra visiškai nepagrįstas. Atsakydama į nukentėjusiosios apeliacinį skundą, nurodo faktines administracinio teisės pažeidimo byloje išaiškėjusias aplinkybes bei įrodymus, pagrindžiančius jos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumą ir nukentėjusiosios siekį nubausti ją vien tik dėl asmeninių paskatų.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ji 2013 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prieš susirinkimą su (duomenys neskelbtini) atstovais kultūros namų kieme kėlė klausimą V. J. dėl jos bibliotekos darbo laiko, dėl to, kad biblioteka negali pasinaudoti vaikai, nes jie grįžta iš mokyklos, kai biblioteka jau būna uždaryta. Taip pat dėl to, kad biblioteka išskirtinai naudojasi kaimų bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nariai, kad į bibliotekos organizuojamus renginius kviečiami tik kai kurie asmenys. Nukentėjusiosios teigimu, minėtus klausimus ji kėlė dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės narė, taip pat (duomenys neskelbtini) kaimo seniūnaičio pavaduotoja ir jai kaimo gyventojų nusiskundimai yra žinomi. Tačiau vietoje atsakymo nukentėjusioji susilaukė jos atžvilgiu neva pasakytų necenzūrinių žodžių, tokių kaip „debilė“, „kvailė“, buvo išvadinta berašte, atėjūne. Šiuos žodžius, nukentėjusiosios tvirtinimu, V. J. išsakė sąmoningai, norėdama ją pažeminti kitų kaimo bendruomenės narių akyse, o N. J., norėdamas sustabdyti savo sutuoktinės veiksmus ir supratęs tokio jos elgesio pasekmes, bandė ranka V. J. uždengti burną, nes, nukentėjusiosios teigimu, N. J. yra labiau išsilavinęs žmogus. Nukentėjusioji taip pat nurodo, kad V. J. Raseinių rajono apylinkės teismo posėdžio metu prisipažino pasiūliusi nukentėjusiajai išsiimti pažymą, patvirtinančią, ar ji sveika, šiuos žodžius išsakydama po to, kai neva buvo iškoneveikta necenzūriniais žodžiais. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad šios nukentėjusiosios išdėstytos aplinkybės yra netikslios ir neatitinkančios byloje nustatytų faktinių aplinkybių, paaiškėjusių pirmosios instancijos teismo metu. Visų pirma, nukentėjusioji teisingai nurodė, kad prieš susirinkimą su (duomenys neskelbtini) atstovais ji kėlė įvairius klausimus jai dėl jos darbo ir dėl to, kad biblioteka negali pasinaudoti visi kaimo gyventojai. Tačiau nukentėjusioji nenurodo, kaip elgdamasi ji kėlė minėtus klausimus. Pasak V. J., ji Raseinių rajono apylinkės teismo vykusio posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji kultūros namų kieme visą laiką triukšmavo, garsiai rėkė ir reiškė priekaištus ne tik jai, bet ir (duomenys neskelbtini) filialo kultūros darbuotojai L. K.. Į nukentėjusiosios puldinėjimus nekreipė dėmesio ir tik paklausė J. Š., kodėl ji kabinėjasi dėl bibliotekos darbo laiko, jei nei ji, nei jos šeimos nariai bibliotekoje nesilanko. Šios aplinkybės yra nustatytos ir išdėstytos 2013 m. rugpjūčio 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarime. Taip pat tai, kad kultūros namų kieme buvo didelis triukšmas ir konfliktas vyko tarp daugelio kaimo gyventojų patvirtino liudytojos A. P. ir J. K. savo paaiškinimuose, tai patvirtina ir teismo posėdžio metu duoti liudytojų D. M., M. A. parodymai. Pažymi, kad nukentėjusioji J. Š. (duomenys neskelbtini) filialo bibliotekoje neturi ir niekada neturėjo skaitytojo kortelės, bibliotekoje nesilanko ir niekada nesilankė. Šį faktą patvirtino ir pati nukentėjusioji Raseinių rajono apylinkės teismo posėdžio metu, nurodydama, kad namuose ji turinti savo asmeninę biblioteką. Pasak V. J., ji niekada nėra susilaukusi nė vieno priekaišto iš kaimo gyventojų dėl jos netinkamo darbo laiko, kultūros namų kieme vykusio susirinkimo metu jokių prašymų pakeisti darbo laiką taip pat nesulaukė, todėl nukentėjusiosios paaiškinimas, kad ji atstovavo kaimo gyventojų interesams ir jai yra žinomi jų nusiskundimai, yra visiškai nepagrįstas, nukentėjusioji taip tik bando pateisinti įžūlų savo elgesį jos atžvilgiu. Be to, iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. posėdžio protokolo matyti, jog liudytoja V. M. nurodė, kad V. J. kaip vyr. bibliotekininkė ją į biblioteką įleidžia net ir po savo darbo laiko, kai tik liudytojai prireikia kokios nors knygos. Pažymi, kad, esant poreikiui, ne darbo laiku į biblioteką įleidžia ir kitus kaimo gyventojus, todėl tai dar kartą patvirtina, kad nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo užsipulti jos, o tai padarydama rėmėsi tik asmeninio intereso vedina. Informuoja teismą, jog nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininko R. D. prašymu Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei (duomenys neskelbtini) filialo bibliotekos darbo laikas administracijos įsakymu yra oficialiai pakeistas, nuo šiol biblioteka dirba nuo 11.30 val. iki 18.00 val. Pažymi, kad, pakeitus bibliotekos darbo laiką, skaitytojų bibliotekoje nepadaugėjo, priešingai, jų skaičius gausiai sumažėjo: per visą rugsėjo mėnesį bibliotekoje apsilankė tik 1 mokyklinio amžiaus skaitytojas, ikimokyklinio amžiaus skaitytojų apskritai nebuvo, nors iki tol jie gausiai bibliotekoje lankėsi; suaugusiųjų skaičius taip pat sumažėjo, nes daugumai kaimo gyventojų tokiose įstaigose kaip (duomenys neskelbtini) filialo medicinos punktas, „Lietuvos paštas“ ar biblioteka patogiau lankytis iš ryto, t. y. iki 12.00 val.
Nukentėjusioji klaidingai nurodo, kad į biblioteką įleidžiami tik „(duomenys neskelbtini)“ kaimų bendruomenės ir „(duomenys neskelbtini)“ nariai. Tiesa, kad ji yra savanoriškos organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir bibliotekoje lankosi daugelis šios organizacijos bei kaimų bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ narių, tačiau jie nėra vieninteliai šios įstaigos lankytojai bei skaitytojai, į biblioteką ateina nemažai kaimo gyventojų, apskritai nepriklausančių minėtai kaimo bendruomenei ar organizacijai, ar priklausančių kitai kaimo bendruomenei. Pavyzdžiui, G. M. apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji lankosi bibliotekoje, prisitaiko prie bibliotekos darbo laiko, nors kaimų bendruomenei „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ organizacijai nepriklausanti, liudytoja yra visai kitos (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė, kurios pirmininkas – R. D., todėl tai tik dar kartą patvirtina klaidingas nukentėjusiosios teismui pateiktas aplinkybes. Be to, nukentėjusioji apeliaciniame skunde aiškina, kad tuo metu, kai vyko bendruomenių pirmininkų susirinkimai, V. J. buvusi ne savo darbo vietoje – bibliotekoje, o kultūros namų kieme. Taigi, nukentėjusioji dar kartą, rodydama savo asmeninį nepasitenkinimą jos kaip bibliotekos darbuotojos darbu, nurodo aplinkybes, kurios jai nėra iki galo žinomos. Ji atvyko į bendruomenių pirmininkų susirinkimą, nes buvo pakviesta Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės D. S. (pastaroji bendruomenių pirmininkų ir (duomenys neskelbtini) atstovų susirinkime taip pat dalyvavo), kadangi susirinkimo metu turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) filialo bibliotekos stogo remonto, todėl ji, vadovaudamasi savo pareiginiais nuostatais, vykdė Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės tiesioginius nurodymus. Atkreipia teismo dėmesį į tai, jog nukentėjusiosios teiginys, kad N. J., norėdamas sustabdyti jo sutuoktinės veiksmus, bandė ranka uždengti jai burną, nes jis yra labiau išsilavinęs, yra įžeidžiantis ir žeminantis jos garbę bei orumą. Viena vertus, dėl to, kad tokio fakto apskritai nebuvo, tai patvirtino ir N. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kita vertus, dėl to, kad nukentėjusioji negali ir neturi teisės vertinti asmens išsilavinimo ar jo kvalifikacijos. Tokiais teiginiais nukentėjusioji menkina jos garbę bei orumą, žemina ją kaip asmenybę.
Nukentėjusioji apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad liudytojai J. K. bei R. D. savo rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. J. ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Tačiau nenurodė, kad liudytojos J. K. liudijimas teismo posėdžio metu buvo gana dviprasmiškas ir vertintinas labai abejotinai. Liudytoja J. K. paklausta, ar 2013 m. liepos 4 d. paaiškinimą rašė pati, tvirtino, kad paaiškinimas pasirašytas jos pačios, tačiau dar kartą paklausta ir prašoma patikslinti, ar visas paaiškinimo tekstas rašytas jos ranka, ji nurodė, kad paaiškinimą surašė nukentėjusioji J. Š.. Be to, liudytoja buvo prašoma tiksliai įvardyti kultūros namų kieme vykusio susirinkimo metu V. J. išsakytus žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu. Deja, liudytoja J. K. nurodė tik vieną neva jos pasakytą žodį „debilė“, teigdama, kad daugiau nieko neprisimenanti. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. liepos 4 d. paaiškinime liudytoja J. K. nurodė žymiai daugiau neva jos išsakytų žodžių, tokių kaip „durnė“, „atėjūnė“, „ką tu baigus“, „skaityti nemoki“. Mano, kad toks liudytojos J. K. liudijimas yra gana dviprasmiškas ir verčiantis abejoti tokio liudijimo tikrumu. Tai, kad liudytoja paaiškinimą pasirašė pati, nereiškia, kad jame nurodytos aplinkybės yra teisingos bei pagrįstos. Priešingai, liudytoja J. K., daug metų buvusi (duomenys neskelbtini) filialo kultūros namų darbuotoja, yra pakankamai kompetentinga tokius paaiškinimus parašyti pati ir išdėstyti aplinkybes, buvusias administracinio teisės pažeidimo vietoje. Jei dėl kažkokių aplinkybių to padaryti ji negalėjo, turėjo būti prierašas, kad paaiškinimo tekstas surašytas kito asmens, nurodant surašiusio asmens vardą ir pavardę. Šiuo atveju tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja J. K. iš pradžių laikėsi pozicijos, kad liudytojos J. K. paaiškinimas surašytas pačios liudytojos ranka, tačiau galiausiai pati liudytoja patvirtino, kad paaiškinimą vis dėlto surašė nukentėjusioji. Be to, liudytoja J. K. nurodė, kad galėjo ir supainioti, kad V. J. išvadino nukentėjusiąją „debile“, kadangi tokiu žodžiu ją išvadino ir kita (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoja – L. J.. Tai patvirtina ir skundžiamas apylinkės teismo nutarimas bei teismo posėdžio protokolas. V. J. manymu, darytina išvada, kad J. K. paaiškinimas apskritai neturėtų būti vertinamas kaip įrodymas neva ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, atvirkščiai, toks liudijimas laikytinas melagingu ir neatitinkančiu tikrųjų faktinių aplinkybių.
Atkreipia Šiaulių apygardos teismo dėmesį į tai, kad minėtame liudytojos J. K. paaiškinime bei pačiame teismo posėdyje liudytoja nurodė, jog nukentėjusiąją „debile“ vadino ne tik ji, bet ir L. J., kurios atžvilgiu prašymo nubausti asmenį įstatymo nustatyta tvarka nukentėjusioji Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininkui nėra pateikusi. Nukentėjusioji Raseinių rajono apylinkės teismo posėdžio metu paklausta, kodėl nesiekė administracinėn atsakomybėn patraukti L. J., paaiškino, kad tiek ji, tiek L. J. yra ūkininkės, paprastos kaimo moterys, todėl jų apsižodžiavimo nesureikšmina, o ji yra valstybės tarnautoja ir taip viešoje vietoje elgtis neturėtų. Taip pat, paklausta, ar taip elgiasi ne asmeninių paskatų vedina, nukentėjusioji patikino, kad tikrai ne. Pažymi, kad ji nėra valstybės tarnautoja, yra valstybinės įstaigos darbuotoja, tačiau tai nereiškia, kad jos kaip valstybės pilietės statusas visuomenėje ir prieš įstatymą yra kitoks. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7 straipsnis nurodo, kad visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą. Vadinasi, nukentėjusioji, nurodydama, kad nesiekė administracinėn atsakomybėn patraukti L. J. vien dėl to, kad ji yra paprasta kaimo moteris, o ji dirba valstybinėje įstaigoje, yra neteisi ir tokie jos veiksmai aiškiai parodo, kad nukentėjusioji siekia neigiamų padarinių tik jos atžvilgiu. V. J. manymu, sunkiai suvokiamas nukentėjusiosios teiginys, kad L. J. užgauliojimai jos neįžeidė, o įžeidė neva jos tokie pat išsakyti žodžiai. Natūralu, kad, jei asmuo jaučiasi įžeistas dėl jo atžvilgiu pasakytų pastabų, komentarų, keiksmažodžių ar pan., tai nesvarbu, kas pasakė tas pastabas, komentarus ar kitus įžeidžiančius žodžius, svarbu, kad jis dėl tokių žodžių pasijuto nemaloniai, buvo pažemintas kitų žmonių akyse. Šiuo atveju nukentėjusioji, susilaukusi nemalonių žodžių iš L. J., nepasijuto įžeista, o susilaukusi neva kandžių žodžių iš jos pusės, buvo įžeista ir pažeminta. Pasak V. J., ji yra tokia pati kaimo gyventoja, kaip ir nukentėjusioji bei L. J., visos yra įgijusios išsilavinimą aukštosiose ar aukštesniosiose mokymo įstaigose (nukentėjusioji nurodo, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini), L. J. (duomenys neskelbtini) m. yra įgijusi (duomenys neskelbtini) specialybę (duomenys neskelbtini) technikume, o pati nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) m. apsigynė (duomenys neskelbtini) profesinio bakalauro diplomą (duomenys neskelbtini) kolegijoje). Iš to išplaukia, kad visos yra pakankamai išsilavinusios ir kvalifikuotos, todėl nukentėjusiosios argumentas, kad ji ir L. J. yra paprastos kaimo moterys, nediferencijuoja jų visuomenės ar „įstatymo raidės“ akyse. Todėl kyla pagrįsta abejonė, ar tokiais savo veiksmais nukentėjusioji sąmoningai nebando keršyti jai vien tik dėl to, kad jos jau daugelį metų nebendrauja ir konfliktuoja. Tuo labiau ir liudytoja G. M. apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, kad šio teismo nagrinėjamo ginčo šaknys yra kur kas gilesnės, besitęsiančios jau daugelį metų. Paminėtina, kad dar 1998 m. gegužės 29 d. iš (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato komisaro A. B. gautas pranešimas, kad dėl J. Š. netinkamo elgesio jos atžvilgiu yra pravestas profilaktinio pobūdžio pokalbis ir ji yra įspėta žodžiu, kad panašūs veiksmai ateityje nepasikartotų. Be to, nukentėjusioji klaidingai nurodo, jog jos vyras V. Š. niekada nebuvo nubaustas administracine tvarka dėl galimų grasinimų jos atžvilgiu. Teismui teikia išsaugotą 1998 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato komisaro A. B. pranešimą, kuriame aiškiai pasakyta, kad „tyrimo metu negauta įrodymų, kad V. Š. būtų šaudęs iš ginklo nurodytu laiku. Dėl galimų grasinimų jūsų atžvilgiu, V. Š. policijos nubaustas administracine tvarka“. Siekdama patikslinti tuo metu buvusias įvykio aplinkybes, nurodo, kad 1998 m. birželį nakties metu sulaukė grasinančio skambučio, o po kelių akimirkų pasigirdo keletas šūvių lauke. Pagal jos vyro N. J. iškvietimą policijos pareigūnai kelio ruože (duomenys neskelbtini) sulaikė nukentėjusiosios sutuoktinį V. Š., o jo draugo automobilyje rastas šaunamasis ginklas, tą pačią naktį V. Š. ir jo draugo atžvilgiu surašytas pareiškimas. Taigi, kaip ir nurodyta (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato komisaro A. B. pranešime, įrodymų, kad tuo metu buvo šaudyta iš V. Š. ginklo, negauta, tačiau jis nubaustas už grasinimus jos ir jos vyro atžvilgiu. Tai liudija faktiniai įrodymai, ir tai nėra bandymas apšmeižti, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusios šeimą. Šis įvykis turėjo didelės įtakos jos sveikatai, sukėlė didelį emocinį stresą jai ir jos šeimos nariams, tuo labiau, kad tuo metu ji laukėsi kūdikio. Nemano, kad tokie V. Š. grasinimai minėtu laikotarpiu buvo sutapimas, tuo labiau, kad po J. Š. įspėjimo dėl jos netinkamo elgesio buvo praėjusios vos kelios dienos. Deja, tyrimas buvo nutrauktas, o tolimesnių veiksmų tam, kad minėto įvykio kaltininkai būtų nubausti, su vyru toliau nesiryžo imtis, kadangi netrukus jiems gimė sūnus, ir jie nenorėjo papildomų rūpesčių ir neigiamų emocijų.
Nukentėjusioji apeliaciniame skunde, reikšdama vien tik savo asmeninį nepasitenkinimą, nurodo, kad V. J. skaldo kaimą, ji ir jos sutuoktinis konfliktuoja su dauguma kaimo gyventojų, rašo skundus, žemina (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenę, daro įtaką kitiems kaimo gyventojams. Pasak V. J., šie teiginiai taip pat yra visiškai nepagrįsti ir šmeižiantys, lygiai taip pat kaip ir teiginys, kad į kaimo bibliotekos organizuojamus renginius gali užeiti tik pakviesti asmenys. Tiesa, kad jos sutuoktinis prieš keletą mėnesių sukūrė naują kaimų bendruomenę „(duomenys neskelbtini)“ ir tai, kad ji neretai organizuoja įvairius renginius tam tikromis švenčių progomis: Motinos dienos proga, Padėkos vakarą ir pan. Nei ji, nei N. J. nesiekia ir niekada nesiekė savanaudiškų paskatų. Kaimų bendruomenė įkurta, siekiant puoselėti, gražinti, garsinti kaimą, suburti žmones bendram tikslui; bibliotekos renginiai taip pat organizuojami, siekiant įtraukti kaimo gyventojus į bendrą visuomeninę veiklą, suteikti jiems kuo daugiau pramogų ir galimybę save realizuoti. Vienas iš tokių renginių yra (duomenys neskelbtini) vakaras, į kurį kvietimai įteikiami tiems kaimo gyventojams, kurie tais metais buvo aktyvūs, padėjo gražinti kaimą ar kitaip prisidėjo prie jo puoselėjimo ir kuriems renginio metu viešai dėkojama už jų indėlį kaimui, įteikiama padėka. Į šį renginį, be jokios abejonės, gali ateiti ir ateina kiti kaimo gyventojai, kadangi į tokius renginius neretai pakviečiami ir žinomi scenos atlikėjai ar kiti visuomenės nariai, su kuriais kaimo gyventojai turi galimybę pabendrauti. Nukentėjusioji galbūt dėl nežinojimo ar dar kartą neigiamai vertindama bet kokį jos veiksmą nurodo klaidingą informaciją, nepagrįstą jokiais faktiniais įrodymais. Nei ji, nei jos sutuoktinis N. J. nekonfliktuoja su kaimo gyventojais, siekia sugyvenimo bei ramybės visoje kaimo bendruomenėje. Deja, su nukentėjusiąja taikiai sugyventi yra pakankamai sunku, nes ji nuolat reiškia savo nepasitenkinimą bet kokia jos ir jos vyro veikla, nuveiktais darbais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja D. P. apibūdino nukentėjusiąją kaip problemas mėgstantį žmogų. Neneigia, fakto, kad keletą kartų rašė pareiškimus (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui dėl nukentėjusiosios nuolat laikomų palaidų vilkinių šunų, kurie tiek ją, tiek jos vaikus ar kitus į jos namus atvykstančius draugus ar kaimo gyventojus ne kartą yra užpuolę ir išgąsdinę, dėl to nukentėjusioji buvo ne kartą įspėta. Galbūt šis faktas taip pat skatina nukentėjusiąją jai atkeršyti ir pakenkti. Iš to, kas buvo išdėstyta, V. J. daro išvadą, kad nukentėjusioji tik asmeninių paskatų vedina per teisingumą vykdančias institucijas bando išspręsti jų įsisenėjusį bei jos pačios nuolat inspiruojamą konfliktą, taip gaišdama teismo laiką nepagrįstais kaltinimais bei siekdama nepagrįstai bylinėtis.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji teisingai nurodo, kad J. Š. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už galbūt padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 174 straipsnį dėl to, kad, pasibaigus minėtam susirinkimui tarp (duomenys neskelbtini) bendruomenių pirmininkų ir (duomenys neskelbtini) atstovų, kultūros namų kieme ją pavadino necenzūriniu žodžiu „kalė“. Tai girdėjo ji pati, jos sutuoktinis N. J. ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoja D. P.. Kadangi J. Š. su padarytu pažeidimu nesutiko, byla perduota nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teisme. Posėdžio metu minėti asmenys patvirtino šį faktą. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu nuspręsta administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, remiantis tuo, kad jos ir J. Š. konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių ir J. Š. veiksmuose nėra būtinojo ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – viešosios tvarkos sutrikdymo. Nesiima vertinti šio teismo nutarimo teisingumo, priešingai, gerbia tokį Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą ir pažymi, kad nutarimo neskundė, siekdama taupyti tiek dalyvaujančių byloje asmenų, tiek teismo darbo sąnaudas bei laiką, taip pat ir savo sveikatos būklę. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ji ir jos artimieji po ilgos ir sunkios ligos 2013 m. rugsėjo 9 d. neteko artimo šeimos nario, todėl šiuo metu yra ypatingai sunkios emocinės būklės. Šio apeliacinio skundo nagrinėjimas sukelia dar daugiau nepatogumų, neigiamų emocijų bei papildomo streso.
Pasak V. J., apeliaciniame skunde nukentėjusioji J. S. nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismo nutarime nėra vertinami kitų liudytojų parodymai, pvz., L. V., A. P., R. M., V. M. bei G. M.. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad šie liudytojai dalyvavo teismo posėdyje visai kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje J. Š. buvo kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, todėl Raseinių rajono apylinkės teismas šių parodymų neturėjo pareigos vertinti nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas vertino tų liudytojų parodymus, kurie buvo nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje ar kurių parodymai buvo tiesiogiai išsakyti Raseinių rajono apylinkės teismo posėdyje. Iš to kyla, kad nukentėjusioji painioja dvi skirtingas administracinio teisės pažeidimo bylas ir sutapatina nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą su kita administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje atsakomybėn traukiamu asmeniu laikoma pati J. Š..
ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, t. y. necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas turi būti atliktas viešose vietose ir pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. O įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (nepažeidžiantys viešosios tvarkos ir nepažeidžiantys kitų konflikte dalyvavusių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnį. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad jos veiksmuose nėra paties administracinio teisės pažeidimo – necenzūrinių žodžių ar gestų viešoje vietoje, įžeidžiamo kibimo prie žmonių, kurie būtų galėję pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Nukentėjusiajai pasiūlė išsiimti pažymą iš sveikatos priežiūros įstaigų, pamaniusi, kad galbūt ji turi sveikatos problemų, jei visą vykusio susirinkimo laiką kultūros namų kieme triukšmavo, garsiai šaukė, nuolat kabinėjosi ir ją provokavo. Tai buvo tik nuomonės nukentėjusiajai išsakymas, nevartojant jokių įžeidžiančių ar žeminančių žodžių, nepažeidžiant nei viešosios tvarkos, nei tuo labiau kitų žmonių rimties. Nukentėjusioji nurodė, kad ji apylinkės teismo posėdžio metu prisipažino pasiūliusi jai išsiimti pažymą, patvirtinančią, ar ji sveika. Nurodo, kad ji iš tikrųjų išsakė savo nuomonę nukentėjusiajai, pasakydama, kad tikriausiai ji turėtų išsiimti pažymą, ar ji sveika, nes protingas žmogus tokių nesąmonių nešnekėtų. Pažymi, kad tokiais žodžiais, kaip „greičiausiai“, „tikriausiai“, „matyt“, „galbūt“, reiškiamas spėjimas, jais nesiekiama neigiamai įvertinti asmenį, todėl jie negali būti laikomi įžeidžiantys žodžiai. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, mintys, idėjos, pastabos apie žinias, kurių tikrovę galima patikrinti. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, ji yra subjektyvi ir jai tiesos kriterijus nėra taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-747/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1/2009). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis numato, kad „kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų“ (1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Valstybės žinios, 1995-05-16, Nr. 40-987). Be jokios abejonės, naudojimasis šiomis teisėmis negali pažeisti kitų asmenų teisių bei laisvių, tačiau nagrinėjamu atveju mano, kad nukentėjusiosios teisės nebuvo pažeistos. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad taip ji išsakė savo asmeninę nuomonę, neturėjo tikslo pažeminti ar paniekinti nukentėjusiosios.
Taip pat pažymi ir tai, kad nemažai liudytojų – M. A., D. M., L. K., J. K. – taip pat nurodė, kad konfliktas vyko tarp daugelio kaimo gyventojų, daug kas keikėsi ir šaukė, o, konkrečiai, J. K. nurodo, kad nukentėjusiąją „debile“ vadino ir L. J.. Vadinasi, pati nukentėjusioji galėjo apsirikti, kad ji ją iškoneveikė, o asmeninės priežastys pakurstė ją bandyti patraukti administracinėn atsakomybėn būtent ne kokį kitą asmenį, o ją. Prideda Šiaulių apygardos teismui liudytojų L. K., M. A., D. M., D. P. paaiškinimus, esančius kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurie tik dar kartą patvirtina anksčiau išdėstytus faktus. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėti liudytojai savo paaiškinimuose nurodė, kad nukentėjusioji viena kėlė triukšmą, provokavo, kabinėjosi prie jos, sakydama „kokia ponia, kad nenori su manimi kalbėti“. Liudytoja D. M. nurodė, kad nukentėjusioji ragino žmones kalbėti dėl netinkamo bibliotekos darbo laiko, bet viena kaimo gyventoja jai atsakė, kad nukentėjusioji pati niekur nedalyvauja ir kišasi į kitų įstaigų veiklą. Liudytoja D. P. nurodė, kad V. J. stovėjo nuošaliai ir nukentėjusiosios nekalbino, nekreipė į ją dėmesio, o tuo labiau nekoneveikė necenzūriniais žodžiais. Pažymi, kad administracinis teisės pažeidimas – tai priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymas numato administracinę atsakomybę. Jei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai neatitinka administracinio teisės pažeidimo požymių, asmuo negali būti laikomas padaręs minėtą teisės pažeidimą. V. J. teigimu, jos veiksmai neatitinka objektyvių administracinio teisės pažeidimo požymių, numatytų ATPK 174 straipsnyje. Ji necenzūrinių žodžių ar gestų nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo, nepažeidė viešosios tvarkos ir nesutrikdė kitų kaimo gyventojų rimties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kas yra nedidelis chuliganizmas ir numatyta atsakomybė už jį. Nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Administracinio pažeidimo sudėtis yra formali. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal viešosios vietos interpretaciją, viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylą, joje surinktus duomenis patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma objektyviai neįrodo, kad V. J. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų J. K., L. K., D. P., M. A., D. M., R. D., N. J., nukentėjusiosios J. Š., administracinėn atsakomybėn traukiamos V. J. duotų parodymų visumos matyti, kad tiriamo įvykio metu triukšmą kėlė didelė dalis susirinkusiųjų, reikšdami nepasitenkinimą, kad tarp susirinkime dalyvavusių bendruomenių yra kilę nesutarimų. Teismas, įvertinęs minėtų liudytojų parodymus, daro išvadą, kad šie liudytojai duoda parodymus, kurie yra palankūs jų atstovaujamų bendruomenių nariams ir jais besąlygiškai tikėti teismas neturi pagrindo. Be to, iš pačios V. J., nukentėjusiosios J. Š., liudytojų N. J. duotų parodymų matyti, kad konfliktai tarp J. Š. ir V. ir N. J. tęsiasi jau nuo 1998 m. Iš liudytojų J. K., L. K., M. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad neigiamai apibūdinančius žodžius J. Š. atžvilgiu galėjo išsakyti ne tik V. J., bet ir kiti susirinkime dalyvavę asmenys. Šioje byloje nėra jokių objektyvią tiesą galinčių patvirtinti duomenų, todėl liudytojų parodymai šioje byloje yra esminiai. Kadangi, nagrinėjamoje byloje yra daug neaiškumų, kurių negalima patikrinti, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad susirinkimo metu konfliktavo dvi bendruomenės, buvo garsiai šūkaujama ir kitaip triukšmaujama, nėra patikimų duomenų patvirtinančių, kad būtent V. J. išsakė administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus neigiamai apie J. Š. atsiliepiančius žodžius, taip pat byloje surinktų duomenų visuma nepatvirtina, kad dėl V. J. galimai išsakytų žodžių buvo trikdoma ar sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Dėl šių priežasčių teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties požymių visumos, todėl daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasiūlymas asmeniui pasitikrinti sveikatą nelaikytinas necenzūriniais žodžiais ar įžeidžiamu kibimu, todėl taip pat nesudaro administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji teigia, kad ji nebuvo kviečiama į teismo posėdį ir negalėjo į teismo posėdį pakviesti liudytojų L. V., A. P., R. M., G. M.. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. Š. teismo posėdyje dalyvavo, turėjo teisę pateikti prašymus, tačiau prašymų apklausti papildomus liudytojus nepareiškė, todėl daroma išvada, kad jos teisės ir interesai šioje byloje nebuvo pažeisti.
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Raseinių rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, padarė bylos duomenimis teisiškai pagrįstas išvadas, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.