Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1608-221/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-09-06
Bylos Nr.: 2A-1608-221/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00858-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas: V. D.
Atsakovas: D. D.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1608-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00858-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo D. D. priešieškinį ieškovei V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą duodanti institucija – Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, ieškovei grąžinti turėtą mergautinę pavardę C.; nustatyti dukros L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove iki dukros pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai L. D. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, išlaikymą mokant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai L. D. nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dienos, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimą mokant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę; nutraukus santuoką, ieškovei priteisti transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 000 Eur; kreditorinį įsipareigojimą pagal 2008 m. balandžio 9 d. kredito sutartį Nr. 08-035477 palikti asmeniniu ieškovės įsiskolinimu; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. D. tvarką: atsakovas turi teisę pasiimti dukrą iš darželio ar mokymosi įstaigos, ar jos gyvenamosios vietos du penktadienius per mėnesį nuo 18 val. ir praleisti su ja visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios dienos 21 val.; atsakovas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma ji gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje; atsakovas turi teisę praleisti dvi savaites per metus su dukra savo atostogų metu, jeigu jos sutampa su dukros atostogomis, jeigu šalių atostogos sutampa, atsakovas praleidžia su dukra pirmąją pusę atostogų, ieškovė – antrąją pusę atostogų, o dukrai pradėjus lankyti mokyklą, šalys turi teisę praleisti kartu vienodą skaičių jos atostogų dienų; priteisti iškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, šalys nebepalaiko artimų ryšių, neveda bendro ūkio, nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. gyvena atskirai, šeimą išsaugoti neįmanoma. Dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes nė vienas nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti. Iš atsakovo priteistina 200 Eur per mėnesį išlaikymo dukrai L. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), suma, kuri atsakovui nebus didelė finansinė našta, atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą, nes tokią išlaikymo sumą atsakovas pajėgus mokėti. Atsakovas neteikia dukrai išlaikymo nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d., todėl iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas. Santuokoje šalys įgijo transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią, atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra, ieškovės kasmetinės pajamos yra mažesnės nei atsakovo, ieškovė prašė palikti jai asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nurodė gavusi kreditą pagal 2008 m. balandžio 9 d. kredito sutartį Nr. 08-035477. Nutraukus santuoką, šis kreditorinis įsipareigojimas lieka asmeniniu ieškovės kreditoriniu įsipareigojimu.

Atsakovas, iš dalies nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti atsakovui pavardę D., ieškovei grąžinti mergautinę pavardę C.; nepilnametės dukros L. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas teikia dukrai L. D. išlaikymą periodinėmis išmokomos po 200 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės, periodinės išlaikymo išmokos iki kiekvieno mėnesio pabaigos pervedamos į ieškovės banko sąskaitą, paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti atsakovo pervedamas lėšas nepilnamečio vaiko išlaikymui; nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra L. D. tvarką: iki kol vaikas nelanko mokyklos atsakovas per kalendorinį mėnesį turi teisę su vaiku praleisti ne mažiau kaip 10 dienų iš eilės arba dalimis (savo pasirinkimu pagal savo galimybes), bet iš jų ne daugiau kaip keturias savaitgalio dienas per vieną kalendorinį mėnesį, paimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, apie numatomą vaiko paėmimo laiką atsakovas turi informuoti ieškovę prieš 2 dienas iki planuojamos vaiko paėmimo dienos; kai vaikas pradės lankyti mokyklą, atsakovas turi teisę leisti su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, paimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. ir atveždamas vaiką namo sekmadienį iki 18.00 val., darbo dienomis atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje tik po vaiko pamokų pabaigos ir ne ilgiau kaip iki 20.00 val.; vasaros metu atsakovas gali paimti vaiką praleisti su juo ne trumpiau kaip 14 dienų iš eilės, apie planuojamą vaiko pasiėmimą atsakovas turi informuoti ieškovę prieš 3 dienas iki vaiko pasiėmimo, nurodydamas planuojamų atostogų su vaiku trukmę; poriniais metais atsakovas turi teisę su vaiku švęsti Šv. Velykas, Vasario 16-ąją, vaiko gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), o neporiniais metais – Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Kovo 11-ąją, Jonines, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse ir parveždamas vaiką namo pirmos darbo dienos po šventinių dienų išvakarėse iki 20.00 val.; kiekvienais metais atsakovas turi teisę praleisti su vaiku savo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šios dienos išvakarėse ir parveždamas vaiką namo kitą dieną po šios dienos iki 20.00 val., vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jei atsakovo gimimo diena išpuls darbo dieną, atsakovas turi teisę praleisti su vaiku laiką po vaiko pamokų pabaigos, parveždamas vaiką namo iki 20.00 val.; kiekvienais metais ieškovė turi teisę praleisti su vaiku savo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl tuo atveju, jei ši diena išpuls pirmą mėnesio savaitgalį, atsakovas negali pasinaudoti nustatyta teise praleisti su vaiku tą dieną/savaitgalį, nebent su tuo sutiktų ieškovė; tėvo dieną vaikas praleidžia su atsakovu, Motinos dieną – su ieškove, Motinos dienos savaitgalį atsakovas negali pasinaudoti nustatyta teise praleisti su vaiku savaitgalį, nebent su tuo sutiktų ieškovė; atsakovas neturi teisės paimti vaiką iš gyvenamosios vietos, jei vaikas serga, tačiau atsakovas turi teisę matytis su vaiku ligos metu vaiko gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje; tuo atveju, jei dėl atsakovo darbo komandiruočių užsienyje ar kitų priežasčių atsakovas neturės galimybių pasinaudoti šioje tvarkoje numatyta teise praleisti laiką su vaiku, apie tai atsakovas turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dieną šioje tvarkoje nustatytą dieną, kada atsakovas turėjo teisę pasiimti vaiką; priteisti ieškovei natūra santuokoje įgytą automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 794 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteisti 897 Eur kompensaciją; pripažinti, kad įsipareigojimai kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2014 m. gegužės 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 14-040855-CL yra solidari šalių prievolė ir po santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių turi būti vykdoma solidariai, nustatyti, kad šalių prievolių dalys solidariojoje prievolėje yra lygios, t. y. šalys kiekvieną mėnesį turi vykdyti 2014 m. gegužės 28 d. kredito linijos sutartyje Nr. 14-040855-CL numatytus finansinius įsipareigojimus (palūkanų mokėjimas, kredito grąžinimas ir kt.) kreditoriui „Swedbank“, AB, lygiomis dalimis (kiekvienas sumokėti po ½ dalį kiekvienos įmokos); pripažinti, kad įsipareigojimai kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2014 m. gruodžio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 14-097980-GV, 2015 m. vasario 20 d. kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 15-010083-RK, 2015 m. gruodžio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 15-116978-GV, 2015 m. gruodžio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 15-121961-GV yra asmeninės atsakovo prievolės ir po santuokos nutraukimo bus vykdomos atsakovo kredito sutartyse nustatyta tvarka ir terminais; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. šalys gyvena atskirai, nebetvarko bendro ūkio, nepalaiko net draugiškų santykių, praktiškai visai nebendrauja. Ieškovė neleidžia jam ir jo tėvams pasiimti šalių vaiko iš jo gyvenamosios vietos ilgesniam kaip kelių valandų laikui. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, darbo funkcijas paprastai vykdo užsienyje, todėl vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Atsakovas sutiko po santuokos nutraukimo vaiko išlaikymui skirti po 200 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad su ieškove nepavyksta taikiai susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovė siekia apriboti atsakovo ir jo šeimos narių bendravimą su dukra, todėl būtina nustatyti bendravimo su vaiku tvarką teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad santuokoje įgytu automobiliu visą laiką naudojosi ieškovė, atsakovas prašė po santuokos nutraukimo automobilį natūra priteisti ieškovei, o jam iš ieškovės priteisti 897 Eur kompensaciją. 2014 m. gegužės 28 d. kredito linijos sutartis Nr. 14-040855-CL sudaryta ir kredito lėšos panaudotos šeimos interesais – už kredito lėšas įsigytas automobilis. Įsipareigojimus pagal šią sutartį kreditoriui vykdė tik atsakovas, kredito suma iki šiol nėra visiškai grąžinta, todėl likusias prievoles kreditoriui pagal šią sutartį šalys turi įvykdyti solidariai.

Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė ir „Swedbank“, AB, 2008 m. balandžio 9 d. sudarė kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 08 035477-RK, kuria buvo suteiktas 579,24 Eur dydžio kredito limitas. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad prievolė pagal šią sutartį yra asmeninė, todėl neprieštarauja, kad suteikto kredito dalinius grąžinimus po santuokos nutraukimo vykdytų ieškovė. Atsakovas ir „Swedbank“, AB, 2015 m. vasario 20 d. sudarė kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 15-010083-RK, kuria buvo suteiktas 1 700 Eur dydžio kredito limitas, 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 14-097980-GV, kuria buvo suteiktas 608,2 Eur dydžio kredito limitas, 2015 m. gruodžio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 15-116978-GV, kuria buvo suteiktas 500 Eur dydžio kredito limitas, 2015 m. gruodžio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 15-121961-GV, kuria buvo suteiktas 500 Eur dydžio kredito limitas, 2014 m. gegužės 28 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 14-040855-CL, kuria buvo suteiktas 2 896,2 Eur dydžio kreditas. Trečiasis asmuo nurodė, kad prievolės pagal šias sutartis yra asmeninės, todėl trečiasis asmuo neprieštarauja, kad suteiktų kreditų dalinius grąžinimus po santuokos nutraukimo vykdytų atsakovas. Teismui pripažinus, kad kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams, trečiasis asmuo teigė neprieštarausiantis, kad įsipareigojimus pagal minėtas sutartis po santuokos nutraukimo solidariai vykdytų ieškovė ir atsakovas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovui paliko pavardę D., ieškovei – jos turėtą mergautinę pavardę C.; nustatė nepilnametės L. D. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai L. D. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki nepilnametės dukros pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai L. D. 872,55 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d.; nepilnametės dukros L. D. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise ieškovei; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. D. tvarką: iki kol dukra L. D. nelanko mokyklos, atsakovas per kalendorinį mėnesį turi teisę su ja praleisti ne daugiau kaip 10 dienų, iš 10 dienų atsakovas turi teisę su dukra L. D. praleisti ne daugiau kaip 5 dienas iš eilės savo pasirinkimu pagal savo galimybes, paimdamas dukrą L. D. iš jos gyvenamosios vietos, apie numatomą dukros L. D. paėmimo laiką atsakovas turi informuoti ieškovę prieš 3 dienas iki planuojamos dukros L. D. paėmimo dienos, atsakovas sutartą dieną L. D. turi grąžinti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 17.00 val.; kai L. D. pradės lankyti mokyklą, atsakovas turi teisę leisti su L. D. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, paimdamas L. D. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., ir atveždamas L. D. namo sekmadienį iki 17.00 val., darbo dienomis atsakovas turi teisę bendrauti su L. D. jos gyvenamojoje vietoje tik po L. D. pamokų pabaigos ir ne ilgiau kaip iki 19.00 val.; L. D. vasaros atostogų metu atsakovas per kalendorinį mėnesį turi teisę su ja praleisti ne daugiau kaip 14 dienų, atsakovas savo pasirinkimu pagal savo galimybes vieną vasaros mėnesį (birželį, liepą arba rugpjūtį) turi teisę su dukra L. D. praleisti ne daugiau kaip 10 dienų iš eilės, kitais vasaros mėnesiais atsakovas turi teisę su dukra L. D. praleisti ne daugiau kaip 5 dienas iš eilės (savo pasirinkimu pagal savo galimybes), paimdamas dukrą L. D. iš jos gyvenamosios vietos, apie numatomą dukros L. D. paėmimo laiką atsakovas turi informuoti ieškovę prieš 3 dienas iki planuojamos dukros L. D. paėmimo dienos, nurodydamas ieškovei, kuriam laikui pasiima dukrą L. D., atsakovas sutartą dieną L. D. turi grąžinti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 17.00 val.; poriniais metais atsakovas turi teisę su dukra L. D. švęsti Vasario 16-ąją, Šv. Velykas, L. D. gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), Naujuosius metus, o neporiniais metais – Kovo 11-ąją, Jonines, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą L. D. iš jos gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 17.00 val. iki 20.00 val., ir parveždamas dukrą namo paskutinę šventinę dieną iki 17.00 val.; kiekvienais metais atsakovas turi teisę praleisti su L. D. savo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), pasiimdamas L. D. iš jos gyvenamosios vietos šios dienos išvakarėse nuo 17.00 val. iki 20.00 val., ir parveždamas dukrą L. D. namo kitą dieną po šios dienos iki 17.00 val., L. D. pradėjus lankyti mokyklą, jei atsakovo gimimo diena bus darbo dieną, atsakovas turi teisę praleisti su L. D. laiką po jos pamokų pabaigos, parveždamas L. D. namo iki 18.00 val.; kiekvienais metais ieškovė turi teisę praleisti su L. D. savo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl tuo atveju, jei ši diena bus pirmą mėnesio savaitgalį, atsakovas negali pasinaudoti nustatyta teise praleisti su L. D. tą dieną/savaitgalį, nebent su tuo sutiktų ieškovė; kiekvienais metais atsakovas turi teisę praleisti su L. D. Tėvo dieną, pasiimdamas L. D. iš jos gyvenamosios vietos šios dienos išvakarėse nuo 17.00 val. iki 20.00 val., ir parveždamas dukrą L. D. namo kitą dieną po šios dienos iki 17.00 val., Motinos dieną L. D. praleidžia su ieškove, Motinos dienos savaitgalį atsakovas negali pasinaudoti nustatyta teise praleisti su L. D. savaitgalį, nebent su tuo sutiktų ieškovė; atsakovas neturi teisės paimti L. D. iš jos gyvenamosios vietos, jeigu L. D. serga, tačiau atsakovas turi teisę matytis su L. D. ligos metu jos gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje; tuo atveju, jei dėl atsakovo darbo komandiruočių užsienyje ar kitų priežasčių atsakovas neturės galimybių pasinaudoti šioje tvarkoje numatyta teise praleisti laiką su L. D., apie tai atsakovas turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip 3 dienas prieš šioje tvarkoje nustatytą dieną, kada atsakovas turėjo teisę pasiimti L. D.; padalino po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui iš ieškovės už jai natūra priteistą didesnę turto dalį 897 Eur kompensaciją; pripažino prievolę „Swedbank“, AB, pagal 2014 m. gegužės 28 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 14-040855-CL, solidariąja atsakovo ir ieškovės prievole, nustatant, kad buvę sutuoktiniai kredito įmokas moka lygiomis dalimis; pripažino prievolę „Swedbank“, AB, pagal 2008 m. balandžio 9 d. kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 08-035477-RK asmenine ieškovės prievole; pripažino prievolę „Swedbank“, AB, pagal 2014 m. gruodžio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 14-097980-GV asmenine atsakovo prievole; pripažino prievolę „Swedbank“, AB, pagal 2015 m. vasario 20 d. kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 15-010083-RK asmenine atsakovo prievole; pripažino prievolę „Swedbank“, AB, pagal 2015 m. gruodžio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 15-116978-GV asmenine atsakovo prievole; pripažino prievolę „Swedbank“, AB, pagal 2015 m. gruodžio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 15-121961-GV asmenine atsakovo prievole; atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis.

Nustatęs, jog šalys nesugebėjo darniai gyventi, nesutardavo, išsiskyrė požiūriai, teismas pripažino, jog šalių santuoka faktiškai iširo ir nutraukė ją dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, pagal Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, yra sudariusi sąlygas vaikui augti ir vystytis, L. D. gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove. Įvertinęs šalių nepilnametės dukros amžių, poreikius, teismas pripažino, kad 200 Eur išlaikymo dydis nepilnametei dukrai atitinka proporcingumo principą, todėl iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisė tokio dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis. Byloje nesant duomenų, kad bendravimas su tėvu nepilnametei dukrai darytų neigiamą poveikį, teismas nustatė maksimalų dukros bendravimą su tėvu pagal atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką, ją patikslindamas atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesus, šalių teismo posėdyje išsakytus paaiškinimus.

Teismas sprendė, kad atsakovo įsiskolinimo nepilnametei dukrai dydis nustatytinas pagal minimalios mėnesinės algos dydį ginčo laikotarpiais, tai atitiks šalių nepilnametės dukros interesus, nes šalių dukrai augant, kintant jos poreikiams, didėjo ir šalyje nustatytas minimalus mėnesinis algos dydis, todėl atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. dukros išlaikymui turėjo skirti 765 Eur ((162,5 Eur / 31 d. x 22 d.) + (4 mėn. x 162,5 Eur)), nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. 1 050 Eur (6 mėn. x 175 Eur), nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. 456 Eur ((2 mėn. x 190 Eur) + (190 Eur/30 d. x 12 d.)), t. y. iš viso 2 271 Eur (765 Eur + 1 050 Eur + 456 Eur). Teismas nustatė, kad atsakovo motina L. D. 2015 m. rugsėjo 18 d. į ieškovės banko sąskaitą pervedė 200 Eur, 2015 m. spalio 15 d. – 100 Eur (atsakovas nurodė, jog 2015 m. spalio 15 d. ieškovei pervesti 100 Eur buvo grąžinti), atsakovas dukros išlaikymui į ieškovės sąskaitą 2016 m. vasario 19 d. pervedė 100 Eur, 2016 m. gegužės 3 d. – 100 Eur, 2016 m. gegužės 9 d. – 100 Eur, 2016 m. liepos 1 d. – 100 Eur, 2016 m. lapkričio 25 d. – 200 Eur, 2017 m. vasario 8 d. – 100 Eur, 2017 m. kovo 8 d. – 100 Eur, atsakovas 2015 m. gruodžio 16 d. nupirko dukrai įvairių prekių už 70,77 Eur, 2016 m. sausio 20 d. – už 33,64 Eur, 2016 m. rugsėjo 27 d. – už 21,85 Eur, 2017 m. sausio 5 d. – už 12,19 Eur, teismo posėdyje liudytoja ieškovės senelė E. C. parodė, jog atsakovas buvo atvykęs ir dukros išlaikymui per tris kartus davė 260 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovas dukros išlaikymui nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos skyrė iš viso 1 398,45 Eur (atėmus ieškovės grąžintus 100 Eur), todėl ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 872,55 Eur išlaikymo įsiskolinimą (2 271 Eur – 1 398,45 Eur).

Ieškovei nepateikus duomenų, patvirtinančių, jog transporto priemonės vidutinė vertė yra 1 000 Eur, teismas sprendė, kad yra pagrindas sutikti su atsakovo nurodyta transporto priemonės „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos verte – 1 794 Eur pagal UAB „Emprekis“ pažymą. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog transporto priemonė „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteistina ieškovei, tačiau šalys nesutaria dėl pinginės kompensacijos priteisimo. Nustatęs, kad ieškovė dirba dviejose darbo vietose, jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 200–1 400 Eur, atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 1 015 Eur, ieškovė nenurodė daugiau aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalų principo, teismas vertino, jog vien tai, kad šalių dukros gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo. Dėl to iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 897 Eur kompensaciją.

Tarp šalių nesant ginčo dėl ieškovės 2008 m. balandžio 9 d. su „Swedbank“, AB, sudarytos kredito sutarties Nr. 08-035477, atsakovo ir „Swedbank“, AB, 2014 m. gruodžio 30 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 14-097980-GV, 2015 m. vasario 20 d. sudarytos kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutarties Nr. 15-010083-RK, 2015 m. gruodžio 8 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 15-116978-GV, 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 15-121961-GV, teismas šiuos įsipareigojimus pripažino asmens, sudariusio kredito sutartį, asmenine prievole. Teismas nustatė, kad transporto priemonė „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyta 2014 m. gegužės 29 d. Teismas sprendė, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie ieškovės gautas pajamas iki transporto priemonės „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes liudytoja E. C. yra ieškovės senelė, liudytoja A. D. gera jos draugė, todėl teismas neturi teisinio pagrindo, nesant rašytinių įrodymų, besąlygiškai remtis šių liudytojų parodymais, ieškovės ir minėtų liudytojų parodymai savaime neginčytinai neįrodo, jog transporto priemonė buvo nupirkta būtent iš senelės padovanotų ar pas draugę kauptų lėšų. Teismas, nustatęs, kad 2014 m. gegužės 28 d. kredito linijos sutartimi Nr. 14-040855-CL su „Swedbank“, AB, suteiktas 2 896,2 Eur (10 000 Lt) dydžio kreditas, atsakovas iš savo banko sąskaitos 2014 m. gegužės 29 d. per tris kartus nusiėmė 10 000 Lt, transporto priemonė „Audi A6 Avant“ buvo nupirkta už 2 900 Eur (10 013,12 Lt) sumą, sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad transporto priemonė „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyta už jos asmenines lėšas, daugiau tikėtina, kad šios transporto priemonės įsigijimui buvo panaudotos lėšos, gautos sudarius 2014 m. gegužės 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 14-040855-CL. Atsižvelgęs į tai, kad lėšos, gautos pagal 2014 m. gegužės 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 14-040855-CL, buvo panaudotos bendrųjų šeimos poreikių tenkinimui, teismas modifikavo šią prievolę, nustatydamas, kad ieškovė ir atsakovas kreditoriui pagal 2014 m. gegužės 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 14-040855-CL atsako solidariai, o jų prievolių dalys solidariojoje prievolėje yra lygios.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria prievolė „Swedbank“, AB, pagal 2014 m. gegužės 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 14-040855-CL pripažinta solidariąja atsakovo ir ieškovės prievole, nustatant, kad buvę sutuoktiniai kredito įmokas moka lygiomis dalimis, priimti naują sprendimą ir pripažinti prievolę „Swedbank“, AB, pagal 2014 m. gegužės 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 14-040855-CL asmenine atsakovo prievole; panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 897 Eur kompensacija už ieškovei natūra priteistą didesnę turto dalį; pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnametei dukrai L. D. priteistas 872,55 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d., ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai L. D. 1 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

Nevertinta, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį yra nurodęs, jog pagal 2014 m. gegužės 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 14-040855-CL prievolė yra jo asmeninė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams. Kreditorė „Swedbank“, AB, atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, jog pagal šią sutartį prievolė yra atsakovo asmeninė. Atsakovas teisme pripažino, kad pinigus, gaunamus pagal kredito linijos sutartį, tam tikrais periodais jis grąžino bankui, o po to vėl panaudojo.

Nepagrįstai spręsta, kad labiau tikėtina, jog 2014 m. gegužės 28 d. kredito linijos sutarties Nr. 14-040855-CL pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas turėjo ne vieną kredito sutartį savo asmeniniams poreikiams, todėl labiau tikėtina, jog ši prievolė taip pat yra jo asmeninė prievolė, o gautos lėšos buvo naudojamos atsakovo asmeniniams tikslams ir interesams. Ieškovė net nežinojo apie tokio kreditorinio įsipareigojimo egzistavimą.

Nepagrįstai nesivadovauta ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovo priešieškinio reikalavimai yra dviprasmiški, nes atsakovas nurodė, kad jis yra gavęs 2 896,2 Eur asmeninį kreditą, už kurį įsigijo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Be to, atsakovo prašymas pripažinti jo asmeninę prievolę solidaria reiškia, jog atsakovas siekia, kad ieškovė kartu su juo lygiomis dalimis padengtų kreditą ir dar sumokėtų atsakovui 897 Eur kompensaciją. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie negrąžintą kredito sumą.

Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog automobilį ieškovė įsigijo iš savo asmeninių lėšų (iki santuokos sudarymo ieškovė asmeninės nuosavybės teise buvo įgijusi transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2014 m. vasario 14 d. pardavė už 5 000 Lt, močiutė E. C. padovanojo 3 500 Lt automobiliui pirkti, šias aplinkybes paliudijo A. D.), todėl nebuvo pagrindo spręsti, jog automobilis buvo įsigytas iš kredito sutarties, sudarytos atsakovo vardu, pagrindu gautų lėšų. Taip pat nebuvo pagrindo abejoti liudytojų parodymais ir juos laikyti nepagrindžiančiais ieškovės nurodytų aplinkybių ir tuo pagrindu traktuoti, jog atsakovo nurodytos aplinkybės yra labiau tikėtinos.

Nepagrįstai spręsta, jog automobilis nėra įsigytas iš asmeninių ieškovės lėšų, nebuvo teisinio pagrindo automobilį vertinti kaip bendrą sutuoktinių nuosavybę ir priteisti atsakovui kompensaciją už ieškovei atitenkantį automobilį, nes ieškovė įrodė, jog automobilis buvo įsigytas iš jos asmeninių lėšų. Net pripažinus, jog automobilis yra įgytas santuokos metu ir yra bendra sutuoktinių nuosavybė, nebuvo pagrindo priteisti atsakovui 897 Eur kompensaciją. Šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių, nes su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra, jos kasmetinės pajamos yra ganėtinai nedidelės, įvertinus tai, jog ieškovė augina ne tik nepilnametę dukrą, bet ir nepilnametį sūnų, gyvena viena nuomojame bute, neturi kito turto. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad automobilį pripažinus bendru turtu ir priteisiant kompensaciją, automobilis turėtų būti priteistas atsakovui, nes prievolė bankui ir papildoma prievolė atsakovui, ieškovei, auginančiai du nepilnamečius vaikus, yra per sunki.

Žemesnės instancijos teismas

Priteisiant vaiko išlaikymo įsiskolinimą, nepagrįstai vadovautasi vienos minimalios mėnesinės algos kriterijumi ginčo laikotarpiais. Teismas iš atsakovo priteisė periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui, kadangi buvo nustatyta 400 Eur suma mėnesiui, reikalinga vaiko poreikiams tenkinti, atsakovas šios sumos neginčijo ir sutiko dukters išlaikymui skirti 200 Eur per mėnesį. Dėl to ir išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti skaičiuojamas vadovaujantis šia suma.

Mažinant dukros išlaikymo įsiskolinimą, nepagrįstai vadovautasi atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, kad atsakovo motina L. D. 2015 m. rugsėjo 18 d. į atsakovės banko sąskaitą pervedė 200 Eur, 2015 m. spalio 15 d. – 100 Eur. Neatsižvelgta, jog močiutė asmeniškai anūkei dovanojo pinigų. Nepagrįstai močiutės pervesti pinigai vertinti kaip atsakovo prisidėjimas prie išlaikymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog tai buvo atsakovo pinigai, skirti dukros išlaikymui.

E. C. liudijimas, jog atsakovas dukros išlaikymui per tris kartus davė 260 Eur, nesudaro pagrindo šios sumos išskaičiuoti iš susidariusio įsiskolinimo, nes šią sumą gavo močiutė, o ne vaiko motina. Dukra gyvena su motina ir būtent ieškovė uzufrukto teise yra paskirta tvarkyti pervedamas lėšas nepilnametės dukros išlaikymui.

Atsakovo pateikti čekiai nesudarė pagrindo mažinti išlaikymo įsiskolinimą. Teismų praktikoje toks prisidėjimas prie vaiko išlaikymo yra traktuojamas kaip dovana vaikui. Be to, nemaža dalis atsakovo čekiuose nurodytų maisto produktų nesusiję su vaiko poreikiais, nes čekiuose nurodytos prekės neatitiko dukros amžiaus grupės, t. y. produktai buvo skirti 4–6 mėn. kūdikiams, o dukrai čekių spausdinimo metu buvo 14 mėnesių.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Byloje surinktų rašytinių įrodymų ir žodinių paaiškinimų visuma sudarė pagrindą padaryti išvadą, kad 2014 m. gegužės 28 d. asmeninės kredito linijos sutarties Nr. 14-040855-CL pagrindu suteiktos kredito lėšos buvo panaudotos šalių bendro turto – automobilio – įsigijimui, todėl prievolė pagal minėtą kredito sutartį yra solidari šalių prievolė ir po santuokos nutraukimo turi būti vykdoma bendrai.

12.2. Iš atsakovo 2016 m. spalio 19 d. atsiliepimo į ieškinį 35-38 punktų matyti, kad pirmajame šioje byloje teiktame procesiniame dokumente atsakovas nurodė aplinkybes, kad 2014 m. gegužės 28 d. asmeninės kredito linijos sutarties Nr. 14-040855-CL pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos automobiliui įsigyti, todėl iš šios sutarties kylanti prievolė laikytina abiejų sutuoktinių solidariąja prievole. „Swedbank“, AB, 2016 m. gruodžio 21 d. pažyma patvirtina, kad neįvykdytų įsipareigojimų pagal nurodytą sutartį suma 2016 m. gruodžio 21 dienai buvo 2 901,92 Eur (iš jų 2 896,2 Eur negrąžinta paskola ir 5,72 Eur palūkanos).

12.3. Kreditorė „Swedbank“, AB, 2016 m. spalio 11 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog teismui pripažinus, kad kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams, ji neprieštarauja, kad įsipareigojimus pagal minėtą sutartį po santuokos nutraukimo solidariai vykdytų ieškovė ir atsakovas.

12.4. Atsakovas niekada neteigė, kad automobilis buvo įsigytas už jo asmeninius pinigus. Formalios aplinkybės, kad kredito sutartis sudaryta atsakovo vardu, o įsigytas automobilis įregistruotas ieškovės vardu, nėra teisiškai reikšmingos.

12.5. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodyta, kad automobilis įsigytas už asmenines ieškovės lėšas. Ieškinyje ieškovė pati pripažino, kad automobilis yra bendras sutuoktinių turtas. Jei automobilis būtų įsigytas už asmenines ieškovės lėšas, ji būtų prašiusi teismo automobilį pripažinti jos asmenine nuosavybe ir šio turto santuokos nutraukimo byloje tarp sutuoktinių nedalinti. Tik apeliaciniame skunde ieškovė reiškia naują reikalavimą dėl automobilio pripažinimo jos asmenine nuosavybe, nors tai nėra leidžiama net ir santuokos nutraukimo bylose (CPK 312 straipsnis). Ieškovė nėra pateikusi rašytinių įrodymų, kad automobilis buvo įsigytas už jos asmenines lėšas. Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovei artimų liudytojų parodymais.

12.6. Nėra poreikio nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Ieškovė automobilį daugiausiai naudoja savo asmeniniams poreikiams, taip pat ir vaiko iš pirmosios ieškovės santuokos poreikiams, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilis reikalingas išskirtinai šalių bendro vaiko interesų tenkinimui. Byloje nustatyta, kad ieškovės sprendimu, nesuderinus su atsakovu, šalių dukra 2015 metų pabaigoje buvo išvežta gyventi į (duomenys neskelbtini) pas ieškovės močiutę, tetą ir tėvą, kur gyvena ir šiuo metu.

12.7.Nėra pagrindo teigti, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki, nes ieškovės darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 200–1 400 Eur. Atsakovo gaunamos pajamos yra mažesnės. Nors ieškovė turi dar vieną vaiką – sūnų iš pirmosios santuokos – prie šio vaiko išlaikymo turi prisidėti šio vaiko tėvas.

12.8. Procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus teismo posėdžių metu atsakovas palaikė nuoseklią poziciją, kad sutinka teikti vaikui 200 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą tik po santuokos nutraukimo, kadangi vaikas auga, atsiranda naujų poreikių, todėl ateityje tokia lėšų suma vaiko išlaikymui gali būti reikalinga.

12.9. Ieškovė, reikalaudama, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, turėjo įrodyti, kad šiuo laikotarpiu vaiko išlaikymui buvo panaudota 400 Eur per mėnesį suma, tačiau to nepadarė. Ieškovei nepateikus įrodymų apie patirtas realias išlaidas vaiko išlaikymui, apskritai nebuvo pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

12.10. Nėra pagrindo interpretuoti, kad L. D. pervestos lėšos buvo ne atsakovo teiktas išlaikymas dukrai, bet močiutės dovana vaikui. Duodama paaiškinimus, liudytoja L. D. patvirtino, kad minėtas lėšas pervedė atsakovo prašymu. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus teismo posėdžių metu taip pat nurodė, kad minėtas lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, jis prašė pervesti L. D., nes tuo metu buvo komandiruotėse užsienyje.

12.11. Šioje byloje buvo nustatyta, kad ieškovė niekada geranoriškai nesitarė su atsakovu dėl vaiko išlaikymo teikimo tvarkos ir formos. Atsakovas manė, kad racionaliausia išlaikymą vaikui teikti pačiam faktiškai aprūpinant vaiką jam reikalingais maisto produktais, rūbais ir daiktais ar duodant pinigines lėšas faktiškai vaiką auginančiai ieškovės močiutei.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. D. Sutuoktiniai nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. gyvena atskirai.

16. Ieškovė ieškiniu, atsakovas priešieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto ir prievolių padalijimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka ieškovė. Ji ginčija sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto ir prievolių padalijimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

17. Ieškovė (apeliantė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui įsiskolinimą nuo jų gyvenimo skyrium pradžios (2015 m. rugpjūčio 9 d. ) iki kreipimosi į teismą po 200 Eur į mėnesį.

18. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė ne po 200 Eur, kaip prašė ieškovė, bet orientaciniu kriterijumi laikė minimalią mėnesinę algą ir suskaičiavo, kad už prašomą priteisti laikotarpį susidarytų 2 271 Eur suma. Tačiau, nustatęs, kad atsakovas gera valia dukros išlaikymui skyrė tiek pinigus, tiek prisidėjo pirkdamas daiktus, maisto produktus (iš viso už 1 398,45 Eur sumą), už juos mokėtą pinigų sumą minusavo iš teismo nustatytos įsiskolinimo sumos. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minimalios mėnesinės algos kriterijumi, neatsižvelgė, kad 200 Eur dukrai pervedė ne atsakovas, bet jo motina, kad atsakovas ne apeliantei, bet jos močiutei davė 260 Eur, atsakovo pirkti daiktai vertintini kaip dovana dukrai, be to, atsakovo pateiktuose čekiuose nurodytos prekės neatitiko dukros amžiaus grupės.

19. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų visų nekartoja, atkreipdamas dėmesį į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus.

20. Pažymėtina, kad ieškinio dėl išlaikymo vaikui skolos, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, priteisimo dalykas yra skolos išreikalavimas. Taigi šio ginčo nagrinėjimo objektas yra iki santuokos nutraukimo buvusi situacija.

21. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

22. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

23. Taigi apeliantė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo įrodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie dukros išlaikymo, taip pat dukros poreikius ir jiems patenkinti patirtų išlaidų dydį, o atsakovas – įrodinėti, kad teikė išlaikymą.

24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad šalys skyrium gyvena nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. Būtent nuo tos dienos apeliantė ir prašo priteisti dukrai išlaikymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nebuvo visiškai nusišalinęs nuo dukros išlaikymo (pervesdavo pinigus į apeliantės sąskaitą, pirko daiktus, maisto produktus, davė pinigų apeliantės močiutei). Nesutiktina su apeliante, kad atsakovas byloje pripažino, jog dukrai išlaikyti visą laiką buvo reikalinga į mėnesį 400 Eur suma ir sutiko prisidėti 200 Eur. Priešingai, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje, o taip pat ir duodamas paaiškinimus teismo posėdžių metu atsakovas palaikė nuoseklią poziciją, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog dukrai išlaikyti išleisdavo po 400 Eur, kad tokia suma reikalinga vienerių metų vaikui išlaikyti ir sutinka teikti dukrai išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tik po santuokos nutraukimo, motyvuodamas tuo, kad, vaikui augant, atsiranda daugiau ir naujų poreikių.

25. Sutiktina su atsakovu, kad apeliantė neįrodė, jog nuo šalių gyvenimo skyrium iki kreipimosi į teismą dukrai išlaikyti į mėnesį buvo panaudota po 400 Eur lėšų. Jokie minėtu laikotarpiu išlaidas patvirtinantys įrodymai nėra pateikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalių dukrai minėtu laikotarpiu nebuvo ir dvejų metų, ji nelankė darželio, gyveno su apeliantės giminaičiais (duomenys neskelbtini).

26. Nors, kaip minėta nutarties 25 punkte, įrodymai apie patirtas išlaidas nėra pateikti, tačiau atsakovui iš esmės pripažįstant, kad nepakankamai prisidėjo prie dukros išlaikymo, ką patvirtina ir tai, jog atsakovas teismo sprendimo neskundė, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, pagrįstai vadovavosi orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi.

27. Nesutiktina su apeliante, kad per atsakovo mamą L. D. šalių dukros išlaikymui pervestos lėšos negali būti laikomos lėšomis, skirtomis dukrai išlaikyti, ir jos, pasak apeliantės, yra močiutės dovana anūkei. Iš byloje esančių įrodymų visumos (atsakovo atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio, atsakovo paaiškinimų teismo posėdžių metu, liudytojos L. D. parodymų), spręstina apie tai, kad atsakovo prašymu jo mama pervedė duros išlaikymui tam tikras pinigų sumas. Į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina atsakovo aiškinimą, kad pinigų pervedimo metu jis buvo komandiruotėse užsienyje, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju.

28. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės teiginiais, jog dukrai teiktu išlaikymu negali būti pripažįstami grynais pinigais duoti 260 Eur faktiškai prižiūrinčiai ir auginančiai šalių dukrą apeliantės močiutei E. C., taip pat atsakovo patirtos išlaidos perkant dukrai maisto produktus ar kitus daiktus.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, pirkdamas tam tikrus daiktus, maisto produktus, rūbus tokiu būdu vykdė savo pareigą ir prisidėjo prie dukros poreikių maistui, aprangai patenkinimo. Nesutiktina su apeliante, kad atsakovo pateiktuose čekiuose dalis nurodytų maisto produktų nesusiję su vaiko poreikiais. Nors iš pateiktų čekių matyti, kad yra pirktos įvairių vaisių tyrės nurodant, kad jos skirtos 4-6 mėnesių amžiaus vaikams, tačiau tai nereiškia, kad jos netinkamos vartoti ir vyresniems (14 mėnesių amžiaus) vaikams. Tėvas taip pat turi teisę spręsti, ką nupirkti vaikui, nes abiejų tėvų pareigos tiek išlaikant vaiką, tiek jį prižiūrint, auklėjant yra lygios.

30. Apeliantės močiutei E. C. duotus 260 Eur tam, kad šalių dukrai būtų nupirkti reikalingi maisto produktai ir daiktai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įskaitė į atsakovo dukrai teikto išlaikymo sumą. Pažymėtina, kad apeliantė tuo metu dar nebuvo teismo sprendimu paskirta vaiko lėšų tvarkytoja. Pastebėtina ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė ne visada netgi priimdavo atsakovo dukros išlaikymui pervestas lėšas.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo metu šalių sutarimu nebuvo nustatytas nei išlaikymo dydis, nei jo forma bei tvarka. (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentais keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo nėra pagrindo.

Dėl įsipareigojimų kreditoriams

33. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria prievolė pagal 2014 m. gegužės 28 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 14-040855-CL pripažinta solidaria sutuoktinių prievole po santuokos nutraukimo vykdytina lygiomis dalimis. Savo nesutikimą grindžia netinkamu įrodymų vertinimu. Apeliantės teigimu, pats atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodęs, kad tai jo asmeninė prievolė.

34. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

35. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

36. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Minėta, kad bendros prievolės dar skirstomos į dalines ir solidariąsias.

37. Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, iš kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių (jeigu jie susiję su namų ūkio išlaikymu ir pan.) taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuokos metu 2014 m. gegužės 28 d. atsakovo vardu sudaryta asmeninės kredito linijos sutartis Nr. 14-040855-CL, iš kurios matyti, kad „Swedbank“, AB suteikė 10 000 Lt (2 896,20 Eur) kreditą. Iš į bylą pateiktų kredito sąskaitos ir atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad banko suteiktos 10 000 Lt lėšos 2014 m. gegužės 28–29 d. buvo pervestos į atsakovo banko sąskaitą. Visos šios lėšos iš atsakovo banko sąskaitos grynais pinigais nuimtos 2014 m. gegužės 29 d. Tą pačią dieną, kaip pripažino šalys, už 2 900 Eur buvo įsigytas automobilis, tą pačią dieną automobilis apdraustas, o 2014 m. gegužės 30 d. automobilis įregistruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ieškovės vardu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad automobiliui įsigyti buvo panaudotos atsakovo vardu sudarytos minėtos sutarties pagrindu gautos lėšos.

39. Nesutiktina su apeliante, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodęs, jog prievolė pagal nutarties 38 punkte nurodytą sutartį yra jo asmeninė prievolė. Iš byloje esančių atsakovo pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio) matyti, kad atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog automobilis įsigytas už kredito lėšas, o kredito suma iki šiol nėra pilnai grąžinta. Kad už kredito lėšas įgytas automobilis, patvirtino liudytoja L. D. „Swedbank“, AB 2016 m. gruodžio 21 d. pažyma patvirtina, kad įsipareigojimai pagal kredito sutartį nėra įvykdyti.

40. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad tai, jog lėšos negalėjo būti panaudotos automobiliui įsigyti, patvirtina jos nurodytos aplinkybės, apklausti liudytojai ir pateikti įrodymai ir kad automobilis įsigytas iš ieškovės asmeninių lėšų.

41. Visų pirma pažymėtina, jog ieškinyje pati ieškovė automobilį nurodė kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, prašydama nukrypstant nuo lygių dalių principo automobilį priteisti jai. Aplinkybes, kad automobilis įsigytas už asmenines lėšas, ieškovė pradėjo įrodinėti tik tada, kai atsakovas pareikalavo kompensacijos už ieškovei natūra tenkantį automobilį ir prievolės pagal kredito sutartį pripažinimo solidaria abiejų sutuoktinių prievole.

42. Su apeliante nesutiktina ir dėl to, kad savo teiginius ji grindžia tik jai artimų žmonių (močiutės ir draugės) parodymais. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo, taip pat laikomos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai), todėl tai, kad lėšos buvo kaupiamos, kaip teigia ieškovė ir ką patvirtino liudytoja A. D., pas šią liudytoją, nereiškia, kad tos lėšos buvo asmeninės ieškovės lėšos. Jei ir pripažįstant, kad ieškovės močiutė padovanojo ieškovei 3 500 Lt automobiliui įsigyti, byloje nėra pateikta įrodymų, jog šie pinigai dovanoti asmeniniam automobiliui, o ne bendram šeimos automobiliui įsigyti. Taip pat nepateikta ir jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovės už parduotą automobilį gauti pinigai buvo panaudoti ne šeimos turtui, bet asmeniniam turtui įsigyti.

43. Nesutiktina su apeliante, kad kreditorė „Swedbank“, AB byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose palaikė poziciją, jog prievolė pagal 2014 m. gegužės 28 d. asmeninę kredito linijos sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė. Iš kreditorės atsiliepimo matyti, jog ji atsiliepime į ieškinį nurodžiusi, kokias kreditavimo sutartis yra sudariusi su atsakovu, taip pat nurodė ir tai, jog, teismui pripažinus, kad kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams, bankas neprieštarauja, kad įsipareigojimus pagal minėtą sutartį po santuokos nutraukimo sutuoktiniai vykdytų solidariai.

44. Taigi, kaip minėta nutarties 38 punkte, pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad 2014 m. gegužės 28 d. asmeninės kredito linijos sutarties Nr. 14-040855-CL pagrindu suteiktos kredito lėšos buvo panaudotos šalių bendram turtui (automobiliui) įsigyti, todėl prievolė pagal minėtą kredito sutartį pagrįstai pripažinta solidaria ir vykdytina lygiomis dalimis.

Dėl turto padalijimo ir kompensacijos atsakovui priteisimo

45. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria santuokoje įgytas automobilis laikytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir, automobilį skyrus ieškovei, iš ieškovės atsakovui priteista 897 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

46. Visų pirma, nesutiktina su apeliante, kad ji ginčo automobilį prašė pripažinti asmenine nuosavybe dėl to, jog jis įgytas už asmenines lėšas. Nutartyje jau minėta, kad ieškinyje ginčo automobilį ieškovė laikė sutuoktinių bendru turtu, t. y. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, prašė, nutraukus santuoką, automobilį priteisti jai. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė taipogi prašė automobilį priteisti jai, nepriteisiant iš jos kompensacijos atsakovui, motyvuodama tuo, kad su ja lieka gyventi dukra, be to, jos pajamos mažesnės už atsakovo, o tai yra pagrindas dalijant santuokinį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinio reikalavimų netikslino ir nekeitė, nors visą laiką byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato. Taigi apeliaciniame skunde ieškovė reiškia naują reikalavimą dėl automobilio pripažinimo jos asmenine nuosavybe, nors tai daryti nėra leidžiama (CPK 312 straipsnis).

47. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

48. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; kt.).

49. Teisėjų kolegija dėl apeliantės teiginių dėl asmeninių lėšų panaudojimo, dėl automobilio, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, pasisakiusi nutarties 38–42 punktuose, todėl dėl to, kad automobilis laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, nesikartoja.

50. Apeliantės teigimu, pripažinus ginčo automobilį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepagrįstai priteista kompensacija atsakovui. Jos manymu, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, motyvuojant tuo, kad su ja lieka gyventi šalių nepilnametė dukra, apeliantė turi sūnų iš kitos santuokos, jos pajamos nėra didelės, kito turto neturi.

51. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

52. Pažymėtina, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet taip pat reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009).

53. Vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė automobilį naudoja ne tik šalių dukros poreikiams, bet ir savo asmeniniams poreikiams, taip pat ir vaiko iš pirmosios jos santuokos poreikiams, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilis reikalingas šalių bendro vaiko interesų tenkinimui.

55. Negalima sutikti su apeliante, kad jos finansinė padėtis yra sunki. Byloje esantys įrodymai patvirtina, apeliantė ne tik dirba pagal darbo sutartį, bet ir vykdo individualią veiklą; jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 200 – 1 400 Eur.

56. Iš tikrųjų apeliantė turi dar vieną vaiką – sūnų iš pirmosios santuokos, tačiau sutiktina su atsakovu, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodančiu, jog prie šio vaiko išlaikymo turi prisidėti vaiko tėvas. Todėl aplinkybė, kad apeliantė augina ir vaiką iš kitos santuokos, negali turėti jokios įtakos dalijant šalių santuokoje įgytą bendrą turtą.

57. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.

58. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindo. Todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis, (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatei 200 Eur. Išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.

60. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės valstybei priteistina 7 Eur pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 7 Eur pašto išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėIzolda Nėnienė