- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- 2-296-330/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00120-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.2.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo G. K. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. Ieškovas G. K. 2024 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teisme pateikė ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kuriuo prašė priteisti 461 836,07 Eur turtinę ir 20 000 Eur neturtinę žalą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui.
3. Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams dėl valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Atsakovų buveinės vieta yra Vilniuje. Ieškinyje ieškovo G. K. gyvenamoji vieta taip pat nurodyta Vilniuje. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Eur, teismas atsisakė ieškinį priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui ir nurodė, kad ieškovas turi teisę ieškinį pareikšti Vilniaus apygardos teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas G. K. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir skirti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.
5. Atskirajame skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-700-896/2023 pagal ieškinius dėl žalos atlyginimo, pareikštus tiems patiems atsakovams, kurie nurodyti ir ieškovo ieškinyje. Ieškovo teigimu, nurodytoje civilinėje byloje yra surinkti dokumentai, įrodantys ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, todėl ieškinys turi būti nagrinėjamas Kauno apygardos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Kauno apygardos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo atsisakyta priimti kaip neteismingą tam teismui, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti skundo pagrindais apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.
7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) įvertina, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių.
8. CPK IV skyriaus normos įtvirtina taisykles, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Vadovaujantis CPK 26 straipsniu galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
9. Pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tačiau CPK 30 straipsnio 7 dalis numato, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
10. Analizuojamu atveju tiek ieškovo gyvenamoji vieta, tiek ir atsakovų buveinės yra Vilniaus mieste. Kaip nurodyta pirmiau, ieškiniu prašoma priteisti 461 836,07 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgus į ieškinyje nurodytus ieškovo gyvenamosios vietos ir atsakovų buveinės vietų adresus, įvertinus ieškinio sumą bei remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu dėl bylų teismingumo, pripažintina, kad Kauno apygardos teismas teisėtai atsisakė priimti nagrinėti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui, teisingai nurodydamas, jog ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.
11. Nors ieškovas teigia, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama susijusi civilinė byla ir ieškovo pareikštą ieškinį būtų tikslingiau nagrinėti kartu su ta byla, pažymėtina, jog bylų teismingumas nustatomas ne šalies pageidavimu, o remiantis pirmiau aptartomis teismingumo taisyklėmis. Nepriklausomai nuo ieškovo noro, ieškinį reikia pareikšti tame teisme, kuriam byla būtų teisminga, šiuo atveju – Vilniaus apygardos teisme.
12. Jei teismas, kuris kompetentingas nagrinėti civilinę bylą, nusprendžia, kad ją ekonomiškiau ar tikslingiau nagrinėti kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, jis turi teisę perduoti bylą nagrinėti kitam teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi bylų priskirtinumas konkrečiam teismui bei galimybė perduoti civilinės bylos nagrinėjimą iš vieno teismo kitam yra reglamentuotas proceso teisės normų, ieškovo pageidavimas, kad byla būtų nagrinėjama konkrečiame teisme (šiuo atveju Kauno apygardos teisme), nėra ir negali būti laikomas aplinkybe, nulemiančia bylos teismingumą. Be to, susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad ieškovo nurodyta civilinė byla (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-700-896/2023) 2023 m. gruodžio 28 d. buvo išnagrinėta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
13. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.