- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-935-425/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- K. K.
- Trečiasis asmuo
- S. K., AB DNB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB “Swedbank lizingas“, AB “Swedbank“, AB SEB bankas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-935-425/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-157-126/2015 pagal ieškovo K. K. ieškinį, tretieji asmenys: S. K., AB DNB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB “Swedbank lizingas“, AB “Swedbank“, AB SEB bankas, antstolė O. N., antstolė I. B., antstolė B. P., Valstybinis studijų fondas, dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015-03-18 nutartimi iškėlė K. K. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė M. T., 2015-05-07 nutartimi patvirtino jo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
Bankroto administratorius 2015-07-29 pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančio K. K. mokumo atkūrimo planą. Jis nurodė, kad 2015-07-07 ir 2015-07-29 įvykusių fizinio asmens kreditorių susirinkimuose nebuvo patvirtintas kreditorių mokumo atkūrimo planas. Prašyme nurodoma, kad K. K. pateiktas tvirtinimui patikslintas planas atitinka visus Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau tekste FABĮ) 7 straipsnyje numatytus reikalavimus, tai yra jame yra visi įstatymo reikalaujami turinio elementai, planas parengtas siekiant užtikrinti bankrutuojančio asmens bei kreditorių interesus. Administratorius prašė patvirtinti bankrutuojančio K. K. parengtą patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi netvirtino K. K. 2015-07-19 patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano bei nutraukė K. K. bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įvertinus, jog per mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį K. K. neketina kelti kvalifikacijos, susirasti geriau apmokamo darbo ir gauti kitų papildomų pajamų, nėra jokio pagrindo išvadai, kad jis savo mokumą atkurs ankščiau nei per įstatymo nustatytą maksimalų penkerių metų mokumo atkūrimo terminą. Skolininkas yra jaunas, darbingo amžiaus ir bylos duomenimis neturintis jokių sveikatos problemų, trukdančių jam gauti ar bent jau imtis aktyvių veiksmų siekiant gauti didesnes pajamas, o mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo 36 mėnesių terminas nėra protingas, racionalus ir užtikrinantis skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas nurodė, kad pateiktas tvirtinimui mokumo atkūrimo planas negali būti pripažintas užtikrinančiu teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą, nes toks siūlomas bankroto procesas yra išimtinai palankus skolininkui ir užtikrinantis tik jo interesų apsaugą. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad kreditorių sprendimas nepritarti pateiktam tvirtinti planui, kadangi jame nenumatytos priemonės fizinio asmens mokumui atkurti, yra pagrįstas, ir nepatvirtinus plano, fizinio asmens bankroto byla nutraukė.
Šalies argumentai
Ieškovas K. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-157-126/2015 ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti K. K. patikslintą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą. Ieškovas nurodė, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) reikalavimus, kadangi teismas dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo nutartį priima žodinio proceso tvarka, tuo tarpu 2015-08-19 nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, todėl naikintina. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovo pateiktas mokumo atkūrimo planas yra išimtinai palankus skolininkui ir užtikrina tik jo interesus, padarė remdamasis vien prielaidomis, nepateikė jokios konkrečios argumentacijos, nesiėmė papildomų priemonių įrodymams rinkti. Teismo argumentai, kad parengtas planas galimai neužtikrins bankrutuojančio asmens ir kreditoriaus interesų, kad ieškovas nesiims jokių priemonių mokumui atkurti, yra nepagrįsti konkrečiais duomenimis bei įrodymais. Teismo nutartyje nenurodyta jokių konkrečių plano trūkumų. Fizinio asmens bankroto byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas turi būti aktyvus, pats rinkti įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nei ieškovo, nei bankroto administratoriaus jokių dokumentų pateikti neprašė. Apeliantas paaiškino, kad šiuo metu neturi galimybių pateikti įrodymų, kaip konkrečiai jis ketina gauti papildomų pajamų, kokio dydžio darbo užmokestį ketina gauti ateityje, kadangi darbo rinkos pokyčiai, ekonominė situacija nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Ieškovas plane aiškiai išreiškė ketinimą dėti maksimalias pastangas finansinei būklei pagerinti, ką teismas turėjo įvertinti ir atsižvelgti svarstant plano tvirtinimo klausimą. Apeliantas nurodė, kad tuo atveju, jei nutartis būtų palikta nepakeista, jis pakartotinai kreiptųsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir pateiktų tą patį planą, kadangi skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti konkretūs plano neatitikimai FABĮ, konkretūs pasiūlymai plano korekcijoms, į ką ieškovas turėtų atsižvelgti, kokiomis priemonėmis galima siekti greitesnio ir efektyvesnio ieškovo mokymo atkūrimo. Tokia situacija prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, sukuria teisinio netikrumo situaciją, kadangi ieškovas patirtų papildomas išlaidas ir sugaištų daug laiko, taip pat bereikalingai apkrautų teismus nereikalingu darbu. Spręsdamas dėl plano patvirtinimo, teismas turi įvertinti, are kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai nėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant. Galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Valstybinis studijų fondas atsiliepimu prašo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Tretysis asmuo pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai atsisakyti tvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą dėl bankroto proceso metu neužtikrinamos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros yra labai svarbus ir pagrįstas pagrindiniu FABĮ tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Teismas išsamiai motyvavo sprendimą netvirtinti plano, prieš tai visapusiškai įvertinęs bankroto administratoriaus išvadą, nemokaus fizinio asmens ir kreditorių teises ir interesus. Sprendimas priimtas remiantis ne prielaidomis, bet pačiame plane pateikta informacija. Atsiliepime pažymima, kad teismas aiškiai nurodė mokumo atkūrimo plano trūkumą – ketinimą mokumą atkurti per 36 mėnesių terminą. Jeigu kreditorinių reikalavimų tenkinimui plano įgyvendinimo laikotarpiu asmuo gali skirti tik labai nedidelę savo pajamų dalį, plano įgyvendinimo laikotarpis turėtų būti ilgesnis. Pagal tvirtinti pateiktą planą, faktiškai visa bankrutuojančio asmens pajamų dalis teko jo būtinųjų poreikių tenkinimui ir bankroto administravimo procedūroms apmokėti, todėl pasibaigus 36 mėnesių laikotarpiui, patenkintų kreditorių reikalavimų dalis būtų neproporcingai maža, labiau priimtina skolininkui, leidžianti jam išvengti įsipareigojimų vykdymo, tačiau pažeidžianti kreditorių interesus. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, todėl bankrutuojančiam asmeniui nesiimant aktyvių veiksmų, siekiant atkurti savo mokumą, FABĮ nustatyti tikslai negali būti įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju plane netgi nepateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, o tik aprašyta, kokiu periodiškumu kreditoriams bus pervedamos lėšos. Valstybinis studijų fondas nurodė, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino nustatymo klausimas yra reikšmingas ir negali būti laikomas neesminiu plano trūkumu.
Tretysis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-08-19 nutartį nepakeistą. Tretysis asmuo nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog yra pagrindas nutartį naikinti dėl procedūrinių pažeidimų, kadangi klausimas dėl mokumo atkūrimo plano buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas mokumo atkūrimo planą atsisakė tvirtinti remdamasis vien prielaidomis ir spėlionėmis. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovo parengtame plane nurodyta informacija bei kreditorių paaiškinimais ir visiškai pagrįstai nusprendė, kad mokumo atkūrimo plane numatytas 36 mėn. bankroto procedūrų terminas neatitinka protingumo kriterijų ir prieštarauja kreditorių interesams. 5 metus vykstant bankroto procedūroms būtų sudaryta galimybė didesne apimtimi padengti bankrutuojančio K. K. kreditorių reikalavimus. Apeliantas, siekdamas įrodyti, kad parengtas mokumo atkūrimo planas bus įgyvendintas, turėjo galimybę ir pareigą teismui pateikti visus apelianto ir bankroto administratoriaus dispozicijoje esančius įrodymus, turėjo galimybę atvykti į 2015-08-12 teismo posėdį, duoti paaiškinimus, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netvirtino fizinio asmens bankroto byloje patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano ir nutraukė bylą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. liepos 29 d. vykęs antrasis K. K. kreditorių susirinkimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarė nepatvirtinti K. K. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano. Kreditoriai AB SEB bankas ir AB Swedbank, balsavę „prieš“ minėto kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą, pateikė pastabas, iš kurių matyti, kad planui nebuvo pritarta dėl to, kad jo įgyvendinimo trukmė yra 36 mėnesiai, nors kreditoriai siūlė nustatyti 5 metų trukmės termino mokumo atkūrimo plano įgyvendinimui. AB SEB bankas papildomai nurodė, kad siūlo administravimo išlaidų sąmatą nustatyti esant 1 800 EUR: 1 200 EUR atlyginimas administratoriui ir 600 EUR administravimo išlaidų, bei pažymėjo, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, kadangi nepateikiamas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas. Bankroto administratorius dėl plano patvirtinimo kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi nustatęs, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo 36 mėnesių terminas nėra protingas, racionalus ir užtikrinantis skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, nepatvirtino plano ir bankroto bylą nutraukė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo visapusiškai ištirti ir įvertini priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Kreditorių nepritarimas mokumo atkūrimo planui nėra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti šį planą tvirtinti; pagal FABĮ nuostatas galutinio sprendimo teisė dėl pateikto plano patvirtinimo/nepatvirtinimo tenka fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris šį klausimą turi išspręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas dėl plano patvirtinimo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t.y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimo atveju turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos.
Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnis). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad plane K. K. nenurodė, jog ketina kelti kvalifikaciją, susirasti geriau apmokamą darbą ar gauti papildomų pajamų. Ieškovo pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad bankrutuojantis asmuo dės maksimalias pastangas ir sieks gauti kaip įmanoma didesnį darbo užmokestį, kiek tai leis situacija darbovietėje, o plano vykdymo laikotarpiu atsiradus realiai galimybei padidinti šiuo metu gaunamą darbo užmokestį darbovietėje, gauti geriau apmokamą darbą arba pasikeitus situacijai darbo rinkoje, bankrutuojantis asmuo nedelsdamas pasinaudos tokiomis galimybėmis. Pažymėtina, jog plane numatomos priemonės mokumui atkurti turi būti realios ir įgyvendinamos. Nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo plane tik abstrakčiai nurodoma, kad bankrutuojantis asmuo dės maksimalias pastangas gauti didesnes pajamas, tačiau jokių konkrečių mokumo atkūrimo priemonių, kaip pvz., kvalifikacijos kėlimo ar persikvalifikavimo, papildomo įsidarbinimo ar pan., kurias būtų galima realiai įgyvendinti, K. K. nenurodė. Teismas pagrįstai nurodė, kad bankrutuojantis asmuo turi imtis aktyvių veiksmų, siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinamo, tuo tarpu apeliantas galimą savo pajamų didėjimą sieja su ekonominės situacijos ir darbo rinkos pokyčiais ir nenurodo konkrečių veiksmų, kurių bankrutuojantis asmuo imsis savo pajamoms padidinti.
Sutiktina ir su kreditoriaus AB SEB banko kreditorių susirinkime išdėstytais argumentais, jog plane nėra pateiktas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas. FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. numatytas reikalavimas pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Iš byloje esančio fizinio asmens mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano, teismas negali daryti išvados, jog ieškovas pateikė kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką iš esmės atitinkantį įstatymo reikalavimus (T. 2, b. l. 115-120).
Pirmosios instancijos teismas sutiko su K. K. kreditorių susirinkime didžiosios dalies kreditorių išsakyta nuomone, kad 36 mėnesių terminas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimui neužtikrina teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 7 str. 5 d. numato, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai, taigi, vadovaujantis įstatymo reikalavimais, plano įgyvendinimo terminas nebūtinai turi būti maksimalus, tačiau turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesus ir užtikrinant jų pusiausvyrą. K. K. bankroto byloje teismas patvirtino kreditorinių reikalavimų sumą – 283 016,01 EUR, bankrutuojantis asmuo neturi jokio nekilnojamojo ar registruojamojo kilnojamojo turto, kito turto, kurį būtų galima parduoti bankroto proceso metu, K. K. mėnesio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius valstybei, sudaro 396,71 EUR, iš kurių būtiniesiems bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti kas mėnesį bus skiriama 280 EUR, administravimo išlaidoms – 70 EUR. Taigi, kreditorinių reikalavimų tenkinimui kas mėnesį teks 46,71 EUR. Įvertinęs jau minėtas aplinkybes, jog bankrutuojantis asmuo nenurodė realiai įgyvendinamų aktyvių veiksmų, kuriais galėtų didinti savo gaunamas pajamas ir taip atstatyti mokumą, į visų kreditorinių reikalavimų apimtį ir šiems reikalavimams kas mėnesį skiriamą sumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje teismo nurodytais argumentais, kad 36 mėnesių terminas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimui yra nepakankamas apelianto mokumui atstatyti ir neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teismui pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektas iš esmės yra naudingas tik pačiam pareiškėjui. Plano projektas pažeidžia pareiškėjo kreditorių teises ir teisėtus interesus, o tai sudaro pagrindą plano netvirtinimui (FABĮ 8 str. 8 d.).
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė FABĮ reikalavimus, nes mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas ir prieštarauja bylos medžiagai. Rokiškio rajono apylinkės teisme 2015 m. rugpjūčio 12 d. žodinio proceso tvarka vyko teismo posėdis (T. 2, b. l. 143-144), kuriame buvo sprendžiamas K. K. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas, tačiau nei bankrutuojantis asmuo K. K., nei jo bankroto administratorius į posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdį abiems pranešta tinkamai. Apeliantui paaiškintina, kad tai, jog jis teismo posėdyje nedalyvavo, nereiškia, kad klausimas buvo spręstas rašytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas taip pat grindžiamas motyvais, kad teismas nenurodė tvirtinimui pateikto mokumo atkūrimo plano trūkumų. Kaip jau buvo minėta, tiek ieškovo kreditoriai, tiek pirmosios instancijos teismas nurodė plano trūkumus, kurių esminis – per trumpas terminas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimui, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad plano trūkumai nutartyje nebuvo paminėti. Nors ieškovas nurodo, kad teismo fizinio asmens bankroto bylose privalo būti aktyvus, tačiau ieškovui paaiškintina, kad pareiga paruošti tinkamą ir įstatymo reikalavimus atitinkantį mokumo atkūrimo planą tenka pačiam bankrutuojančiam asmeniui, o ne bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti apelianto K. K. mokumo atkūrimo planą. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jei teismas nepatvirtina plano. Nagrinėjamu atveju teismui nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano, buvo pagrindas nutraukti pareiškėjo bankroto bylą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015-08-19 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.