Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui, trečiųjų asmenų E. K. ir V. K. įstatyminiam atstovui N. K., jo atstovui advokatui Linui Viliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovei E. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas N. K. palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad skolindamas pinigus atsakovei nežinojo, kad skolinant tokią sumą būtina sudaryti rašytinę paskolos sutartį. Jis pasitikėjo atsakove, todėl jai pervedė pinigus. Pavedime nurodė už mokslus, nes jo žiniomis atsakovei tam ir buvo reikalingi pinigai. Kur faktiškai panaudojo pinigus nežino. Tuo metu, kai skolino atsakovei pinigus, jie buvo bendradarbiai, kambariokai. Kartu nuomojosi vieną būstą. Jis mokėjo už buto nuomą, atsakovė mokėjo už komunalinius mokesčius. Jų santykiai buvo geri, pripažįsta, kad palaikė artimus santykius, tačiau faktinių šeimos santykių nebuvo. Jokio bendro turto neturėjo. Tuo laikotarpiu jis buvo vedęs. Kelis kartus žodžiu prašė atsakovės grąžinti paskolą, bet atsakovė pinigų negrąžino. Atsakovė į bylą pateikė sąskaitos išrašą už motorolerį, kurį jis pirko iš trečiųjų asmenų, ir jai perdavė, ji grąžino jam pinigus už jį. Prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, kad su ieškovu pradėjo bendrauti 2005 m. Su ieškovu buvo bendradarbiai, darbe susipažino 2004 m. Kaip pora pradėjo bendrauti 2005 m. gegužės mėnesį. Žinojo, kad ieškovas vedęs turi šeimą. Ji turėjo buvusį draugą, su kuriuo pirko butą. Ieškovas nenorėjo, kad ji bendrautų su buvusiu draugu, todėl pasiūlė už buto dalį sumokėti, kad ji jam pervestų pinigus. Ieškovas pasakė, kad tie pinigai jai dovanojami ir jam jų nereikės grąžinti. Tuo metu ji mokėsi, už mokslą mokėti nereikėjo, todėl pinigai nebuvo skirti mokslui. Ji su minėtu buvusiu draugu pirko butą 2004 ar 2005 m. Jį pardavė 2008 m. Negrąžino dalies, nes krito kainos, pardavusi butą negavo pelno. Ieškovo pinigai buvo dovana, jis jai padovanojo tą pinigų sumą. Pinigų perdavimo faktą pripažįsta, bet tai buvo dovana planuojant bendrą ateitį.

Papildomai apklausta atsakovė teigė pamiršusi, kad tu pačiu metu studijavo dar ir kitur kur reikėjo mokėti už mokslą, tai buvo prieš 10 metų todėl papiršo duodama parodymus. Apie buto pardavimą detalių neprisimena, buvo imta paskola būsto pirkimui todėl nesuprato kad gavo pelno pardavusi butą. Teigia nemelavusi teismui tik papiršo šias aplinkybes.

Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakove E. Ž. buvo draugės ir kolegės. Su atsakove susipažino 2012–2013 m. Šiuo metu jos nebendrauja, nuo 2016 m. bendrauja kaip kolegės. Jai buvo žinoma, jog N. K. ir E. Ž. kartu nuomojosi butą. Jie buvo kaip kambariokai, E. buvo patogu ten gyventi, nelaikė santykių su ieškovu kaip šeimos. Nepasakojo apie ieškovo dovanotas dovanas. Tuo metu kai E. Ž. bendravo su N. K. ji sakės, kad turėjo ir kitų santykių.

Liudytoja L. Ž. teismo posėdžio parodė, kad yra E. Ž. sesuo. Ji ieškovą N. K. pristatė kaip draugą, su juo supažindino 2007 m. Iš E. kalbų ir pasakojimų suprato, kad N. K. jai padovanojo pinigus, kuriuos pervedė buvusiam draugui. Pats ieškovas nieko nebuvo apie pinigus sakęs. Ji ir jos vyras artimai bendravo su E. ir N. Vėliau sesuo pasakojo, kad kai išsiskyrė pradėjo reikalauti pinigų.

Liudytoja O. Ž. teismo posėdžio parodė, kad yra E. Ž. mama. Ji pažinojo ieškovą, nes jis buvo dukros E. Ž. draugas. Dukra 2007 m. pristatė N. K. jį kaip draugą, nuo 2008 m. jie gyveno kartu. Jie bendravo iki 2016 m. Ji žinojo apie pinigus, kad N. pervedė E. apie 20000 litų. Jis norėjo, kad dukra nutrauktų santykius su buvusiu draugu, todėl jai pervedė pinigus, kurie buvo kaip dovana.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Ieškovas ieškinį atsakovei reiškia, remdamasis atliktu mokėjimo dokumentu, pagal kurį jis 2007 m. gegužės 18 d. į atsakovės sąskaitą pervedė 25000 Lt (7240,50 Eur) sumą. Byloje nėra ginčo dėl pinigų perdavimo fakto bei perduotų pinigų sumos. Byloje tarp šalių kilo ginčas ar tai buvo paskola ar dovana. Ieškovo teigimu tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, pagal kuriuos ieškovas paskolino atsakovei pinigus, o atsakovė įsipareigojo juos grąžinti, tačiau prievolės neįvykdė. Atsakovė ginčija prievolę grąžinti jam perduotus pinigus, motyvuodama tuo, kad ieškovas jai padovanojo pinigus ir nereikalavo jų grąžinti. Teigė, kad pinigai buvo skirti jų bendram ūkiui, ateičiai kurti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų parodymų nustatyta, kad ieškovas N. K. 2007 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovei E. Ž. 25000 Lt (7240,50 Eur) sumą į asmeninę atsakovės sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas– už mokslus (b. l. 6. 38). Ieškovas N. K. 2017 m. sausio 9 d. reikalavimu grąžinti paskolą kreipėsi į atsakovę E. Ž. reikalaudamas grąžinti paskolintą 25000 Lt (7240,50 Eur) sumą, kurią paskolino atsakovei E. Ž., bei prašydamas 9287,50 Lt (2689,85 Eur) palūkanų už naudojimąsi jo paskolinta suma (b. l. 7). Atsakovė į bylą pateikė ieškovo N. K. siųstą ir atsakovei E. Ž. adresuotą laišką bei fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti ieškovas ir atsakovė (b .l. 21-28). Iš byloje pateiktų ieškovo N. K. elektroninių laiškų adresuotų atsakovei E. Ž. matyti, kad ieškovas siuntė elektroninius laiškus atsakovei E. Ž. reikalaudamas grąžinti paskolą (b.l. 35–36). Iš ieškovo N. K. pateikto antstolio I. G. 2017 m. rugpjūčio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotas 2017 m. sausio 30 d., 20.54 val., garso įrašas, kuriame girdisi ieškovo N. K. ir atsakovės E. Ž. pokalbis (b.l. 39). Iš atsakovės E. Ž. į bylą pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė E. Ž. ieškovui N. K. 2012 m. birželio 14 d. pervedė 1000 Litų sumą (b.l. 50). Iš atsakovės E. Ž. pateiktų 2007–2008 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų deklaracijų matyti, kad atsakovė nedeklaravo 25000 Lt sumos, kuri jeigu būtų dovana, turėtų būti deklaruojama (b.l. 61–70). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta G. S. – ieškovo N. K. buvusi sutuoktinė, jų santuoka įregistruota – 2002 m. gegužės 8 d., nutraukta – 2015 m. liepos 3 d. (b.l. 78-79). Iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 9 d. išrašo matyti, kad G. S. 2017 m. liepos 20 d. mirė (b.l. 80). Iš 2017 m. lapkričio 14 d. testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos G. S. palikimą priėmė L. S. (b.l. 81). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi trečiasis asmuo G. S. pakeista jos teisių ir pareigų perėmėju L. S. (b.l. 82). Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi trečiasis asmuo L. S. pakeistas G. S. teisių ir pareigų perėmėjomis (naujaisiais trečiaisiais asmenimis) V. J., atstovaujama tėvo A. J., E. K. ir V. K., atstovaujamos tėvo N. K. (b.l. 118–119).

Ieškinio senaties terminas taikomas tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (LR CK 1.126 str. 2 d.). Šiuo atveju atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. LR CK 1.125 str. 1 d. numatytas bendrasis 10 metų, ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju byloje ginčijamas mokėjimo pavedimas atliktas į atsakovės sąskaitą 2007-05-18 (b.l. 38), kreditorius N. K. kreipėsi į teismą 2017-05-11 su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinė byla Nr. L2-9276-906/2017), skolininkei E. Ž. pareiškus prieštaravimus, ieškovas N. K. per teismo nustatytą terminą pateikė ieškinį, kurį teismas priėmė. Taigi senaties terminas nepraleistas, atitinkamai atmestinas atsakovės reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat sumą ar kiekį daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta dėl neatlygintinės paskolos.

Prievolės atsiradimo metu galiojusi CK 6.870 straipsnio 1 dalis numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Šiuo atveju paskolos sutarties šalys nepasirašė. 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, o ne nuo tada, kai šalys surašo tai patvirtinantį dokumentą. Be to, pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį rašytinės formos reikalavimus atitinka bet koks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Ieškovas paskolos faktą įrodinėja 2007 m. gegužės 18 d. mokėjimu pavedimu, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „už mokslą“. Pažymėtina, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad už mokslą jai mokėti nereikėjo, vėliau jau pripažino, kad mokėjo už mokslą, tačiau gauti pinigai nebuvo panaudoti mokslams. Akivaizdu, jog atsakovė jai pervestus pinigus panaudojo savo asmeniniams interesams, bet ne bendram ūkiui, ateičiai su ieškovu kurti. Teismas nesutinka su atsakove ir jos atstovės vertinimu, jog tai nebuvo paskoliniai teisiniai santykiai, motyvuojant, kad tai buvo dovana. Atsakovės paaiškinimai bylos nagrinėjamo metu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, juos paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nuosekliai tvirtino, kad jis su atsakove gyveno kartu, tačiau nurodė, kad bendro ūkio nevedė. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, kad ieškovas yra vedęs, todėl turėjo suvokti jų santykiai nėra rimti, nebuvo pagrindo manyti jog ji su ieškovu veda bendrą ūkį, ar kuria bendrą ateitį. Liudytoja E. R. parodymais patvirtino, kad atsakovė nelaikė santykių su ieškovu kaip šeimos. Atsakovė neginčija pinigų perdavimo fakto. Teismas pateiktą mokėjimo pavedimą vertina kaip rašytinį įrodymą, kuriuo galima įrodinėti paskolos sudarymo faktą ir sprendžia, kad šis įrodymas patvirtina pirmąjį būtinąjį paskolos sutarties požymį – pinigų perdavimo atsakovei faktą. Ieškovo pateiktas mokėjimo dokumentas patvirtina 25000 Lt (7240,50 Eur) sumos perdavimą atsakovei. Taigi įvertinus šalių subjektyviąją pusę, pinigų perdavimo aplinkybes, teismas sprendžia, kad vidutinio išsilavinimo asmeniui turėjo būti suprantama, kad negautas joks patvirtinimas apie pinigų dovanojimą, todėl turėjo suprasti, jog pinigus teks grąžinti nuo kreditoriaus pareikalavimo momento. Be aptarto subjektyvaus šalių supratimo ir vertinimo teisiškai reikšminga, CK 6.471 straipsnio 1 dalies nuostata numatanti, kad turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, galima dovanoti tik visų bendraturčių rašytiniu sutikimu. Dovanojimo faktą atsakovė grindžia tik savo parodymais ir jos artimųjų parodymais. Kaip jau buvo minėta, atsakovei buvo žinoma, kad pinigų perdavimo metu ieškovas buvo vedęs. Atsakovė nepateikė jokių argumentų leidusių jai manyti, kad ne ieškovo šeimai bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančios lėšos. Teismo vertinimu ši įstatymo nuostata ir skirta apsaugoti bendraturčių interesus, nuo bendro turto vertės sumažinimo. Ieškovui skiriantis su buvusia sutuoktine G. S., šios turtinės teisės nebuvo įtrauktos, nebuvo padalintos. Būtent dėl šios priežasties G. S., o vėliau jos teisių perėmėjai buvo įtraukti byloje. Taigi teisiškai reikšminga aplinkybė, bendraturčio G. S. sutikimo nebuvimas dėl pinigų perdavimo, neleidžia to laikyti dovana.

Taip pat teisiškai reikšminga aplinkybė, numatyta CK 6.469 straipsnio 1 dalyje, numatė, kad sutartis kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos. Šiuo atveju rašytinės sutarties nėra. Atsakovės vertinimu mokėjimo pavedimas neatitinka paskolos sutarties reikalavimų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nesant rašytinės paskolos sutarties, paskolos gavėjo, t.y. atsakovės įsipareigojimo grąžinti gautą paskolą, nėra, tačiau pačios atsakovės veiksmai, priimant ieškovo pervestus pinigus, suteikia pagrįstą pagrindą vertinti, kad pinigus ji gavo kaip paskolą. Protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs tokio dydžio lėšas, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Toks pervestų lėšų priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jai pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto. Tokia praktika suformuota ir kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2013 m. birželio 18 d. civilinėje byloje 3K-3-351/2013). Pažymėtina ir tai, kad prievolė, susijusi su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik iš paskolos, bet ir iš kitokių santykių, todėl faktas, kad ieškovas atsakovei pervedė pinigus savaime neįrodo būtent paskolinių šalių santykių. Tačiau šiuo atveju kitokio lėšų pervedimo teisinio pagrindo atsakovė neįrodė.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog paskolos davėjas (ieškovas) paskolos sutarties pagrindu turi teisę reikalauti susigrąžinti paskolą, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 7240,50 Eur (kas atitinka 25000 Lt) paskolos grąžinimui.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą - 7240,50 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2017-05-12 (nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo dienos, civilinėje byloje Nr. L2-9276-906/2017) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 163 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur už advokato teisinę pagalbą, ruošiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimų. Iš viso iš atsakovės priteistina ieškovui 768 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

7240,50 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 50 ct) skolą;5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7240,50 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme –2017 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.768 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.