- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-759-239/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00636-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Pažeidėjas
- V. V.
- Advokatai
- Snieguolė Uždanavičienė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. V., a.k., (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), apie teistumą duomenų byloje nėra, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2014-06-11, 21:35 val. Trakų r., Lentvario sen., Rykantų k. vairavo transporto priemonę - automobilį MAZDA 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,50 promilės), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu nesutiko. Paaiškino, kad 2014-06-11 po darbo nuvažiavo pas draugę į Rykantų km., Trakų r. Apie 20 val. pas juos atėjo draugas A. A. ir atsinešė alaus, su kuriuo V. V. nuėjo į pavėsinę gerti alų. Begeriant alų, iš namų išėjo V. V. draugė K. L. ir paprašė patraukti automobilį nuo įvažiavimo. Tada administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paėmė automobilio raktelius, atsisėdo į automobilį ir pavažiavo 1-2 m į priekį, tačiau iš kiemo važiuoti nesiruošė. V. V. teigimu, prie kelio staiga sustojo policijos pareigūnai ir paklausė, kur jis važiuoja. Vėliau policijos pareigūnai paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir liepė pasitikrinti blaivumą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė sakęs policijos pareigūnams, kad atsisėdo už vairo tik patraukti automobilį ir niekur važiuoti neketino, tačiau policijos pareigūnai vis tiek reikalavo pasitikrinti blaivumą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, policijos pareigūnai neleido palaukti kelių minučių ir liepė iš karto pūsti į alkotesterį. V. V. nesutiko su alkotesterio parodymais ir prašė leisti pūsti antrą kartą, tačiau policijos pareigūnai nesutiko ir surašė protokolą. Iš karto po to, V. V. su drauge K. L. nuvažiavo į Vilnių. Kelionė į Vilnių užtrūko apie 30 min., gydymo įstaigos laukiamajame praleido dar 30 min. V. V. teigė nesutinkantis, kad vairavo išgėręs, kadangi nebandė išvažiuoti iš kiemo. Teigė viską taip pat aiškinęs ir policijos pareigūnams. Sutiko tik su tais policijos pareigūnų paaiškinimais, kad policijos pareigūnai jį pastebėjo apie 21:35 val. Jo manymu, jei policijos pareigūnai būtų palaukę 15 min. ir tik po to nurodę V. V. pūsti į alkotesterį, jis būtų pripūtęs leidžiamą alkoholio normą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka, kad buvo neblaivus. Teigia, kad jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas važinėti į darbą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jos atstovaujamasis neneigia, kad vartojo alkoholį. Jos teigimu, policijos pareigūnai nepalaukė 15 minučių, kad atliktų blaivumo nustatymo testą, todėl jos atstovaujamo asmens blaivumas galimai nustatytas neteisingai, be to, atliktas kraujo tyrimas patvirtina, kad alkoholio kiekis kraujyje buvo mažas. V. V. atstovė taip pat teigia, kad peržiūrėjus video medžiagą nesimato, kad automobilis būtų išvažiavęs į pagrindinį kelią, tad kyla klausimas ar yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. V. atstovė prašo nutraukti bylą, o jeigu teismo nuomonė kita, atsižvelgiant į tai, kad automobilio vairavimo teisės reikalingos važinėti į darbą, prašo skirti švelnesnę nuobaudą ir teisės vairuoti automobilį neatimti.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta K. L. parodė, kad apie devintą valandą vakaro pas ją atvažiavo V. V., taip pat buvo atėjęs draugas A.A. Atvažiavęs Vidas užstatė liudytojai pravažiavimą, tad ji paprašė Vido patraukti automobilį. Po šių veiksmų. prisistatė pareigūnas, kuris atėjo į kiemą ir paprašė V.V. pateikti dokumentus. Įsitikino kad dokumentai tvarkoje, tačiau pamatė pavėsinėje alų, ir todėl paprašė V. V. ateiti į policijos automobilį bei pasitikrinti blaivumą. V. V. pasakė, kad blaivumą, sutinkamai su įstatymu, galima tikrinti tik po 15 min. Liudytojos teigimu, policininkas pasakė, kad blaivumą tikrins iš karto ir antrą kartą to daryti neleido. Po blaivumo patikrinimo, liudytoja su V. V. nuvažiavo į Vilnių, į narkologijos skyrių, pasitikrinti blaivumo. Liudytoja teigė neprisimenanti, ar pasitikrinus kraują V. V. buvo nustatytas alkoholio kiekis kraujyje, teigė, kad gal labai nedidelis.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad V. V. pažįsta, yra jo draugas. Teigė, kad 2014-06-11 buvo atvažiavęs pas K. L., su savimi turėjo porą buteliukų alaus. K. L. paprašė patraukti mašiną, kad galėtų išvažiuoti, nes V. V. buvo ją užstatęs. Pastarasis pavažiavo gal 5 m. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai ir paprašė parodyti dokumentus bei paprašė pasitikrinti blaivumą. Liudytojo teigimu, nuo to momento, kai atvažiavo policijos pareigūnai iki kol davė pūsti alkotesterį, gal praėjo 15-20 min. Pareigūnai klausė, ar V. V. vartojo alkoholį. Po to, K. L. kartu su V. V. nuvažiavo į Vilnių.
Liudytojas Marek Beliak. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta. Nurodė, kad 2014-06-11 dirbo Rykantų kaime, kur pastebėjo automobilį, kuris rodė posūkio signalą. Liudytojas teigė, kad turėjo įtarimą, kad vairuotojas yra neblaivus, kadangi pamatęs policijos pareigūnus, pradėjo atbuline eiga važiuoti atgal į kiemą. Priėjus prie V. V., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Liudytojas parodė, kad V. V. jam aiškino laukiantis draugo. V. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vairavimo neblaiviam. Liudytojas taip pat nurodė, kad automašinoje, kuria važiavo policijos pareigūnai, daromas vaizdo įrašas, visada filmuojama. Vaizdo įraše matoma, kad V. V. buvo įjungęs posūkį ir ketino išvažiuoti iš kiemo.
Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas Aurimas Tviraga nurodė, kad pažeidimo padarymo dieną patruliavo su kolega Marek Beliak . Važiuodami Rykantų kaime, pamatė automobilį su dešinio posūkio signalu, kuris ketino išvažiuoti į pagrindinę gatvę. Liudytojas teigė, priėjęs prie pažeidėjo, pajautė alkoholio kvapą ir paklausė, ar V. V. vartojo alkoholį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė, kad vartojo, tačiau automobilį vairavo savo kieme ir neketino niekur važiuoti. Liudytojas teigė, kad pažeidėjui nurodė pūsti alkoholio matuoklį, vadovaudamasis alkoholio matuoklio instrukcija, tik praėjus 15 minučių. Kadangi buvo nustatyta, kad asmuo automobilį vairavo neblaivus, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia fakto, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, tačiau teikia teismui versiją, kad administracinėn atsakomybėn neturėtų būti traukiamas, kadangi transporto priemonę vairavo savame kieme, o ne automobilių kelyje, kaip jis yra apibrėžiamas LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 3 p. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad pareigūnai nesilaikė alkoholio matavimo alkotesteriu taisyklių ir nepalaukė penkiolikos minučių prieš pradedami matuoti jo blaivumą, dėl ko buvo nustatyta draudžiama alkoholio koncentracijos norma kraujyje, t.y. 0,50 promilių.
ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos KET 14 punkte, kur nurodoma, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę vairuotojams esant neblaiviems. Atsižvelgiant į ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, teismas pažymi, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn konstatavus šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus – 1) asmuo vairavo transporto priemonę, 2) asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.
LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 73 p. numato, kad transporto priemonės vairavimu laikytini transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek byloje apklausti liudytojai patvirtino faktą, kad V. V. transporto priemonę vairavo, t.y. buvo į ją įsėdęs, užvedęs ir atliko vairavimo veiksmus, kaip jie yra apibrėžti LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 73 p. Teismas pažymi, kad kritiškai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovės teiginiai, kad asmuo neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi transporto priemonę vairavo savo kieme, neišvažiavus į viešajam eismui naudojamą kelio ar eismo plotą. Kaip matyti iš ATPK 126 str. 1 d. numatyto reglamentavimo, administracinė atsakomybė neblaiviam asmeniui vairuojant transporto priemonę kyla nepriklausomai nuo vietos, kurioje yra vairuojama transporto priemonė.
Byloje apklaustų liudytojų – Marek Beliak bei Aurimo Tvirago duotais parodymais, bei iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis net tik buvo vairuojamas V. V., tačiau automobilyje buvo įjungtas dešinysis posūkio signalas, dėl ko teismas daro išvadą, kad asmuo ne tik vairavo transporto priemonę privačioje teritorijoje, tačiau ketino išvažiuoti į pagrindinį kelią, kuriuo važiavo policijos pareigūnai. Šie byloje apklaustų liudytojų ir vaizdo medžiaga patvirtinti duomenys suponuoja teismui išvadą, kad asmuo vairavo transporto priemonę, ketindamas su ja išvažiuoti į pagrindinį kelią, o teiginius apie tai, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo privačiame kieme, kas neužtraukia administracinės atsakomybės, naudoja siekdamas suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat teigia, kad policijos pareigūnai, prieš jam nurodydami atlikti blaivumo nustatymo testą, nepalaukė 15 minučių, kaip to reikalauja alkoholio matuoklio instrukcijos. Šie V. V. teiginiai yra paneigiami teismo metu apklaustų liudytojų - Marek Beliak ir Aurimo Tviragos parodymais. Taip pat liudytojo A. A. parodymais, kuris teigė, kad policijos pareigūnai davė V. V. papūsti alkoholio matuoklį, kai buvo praėję apie 15-20 min. nuo policijos pareigūnų prisistatymo momento. Be liudytojų parodymų, tai, kad asmuo buvo neblaivus, patvirtina byloje esantis blaivumo testas, kuriame nurodyta, kad V. V. nustatytas 0,50 promilių girtumas. (b.l. 8).
Šalies argumentai
V. V. teigė, kad po to kai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuvykęs atlikti kraujo tyrimo. Byloje esanti Valstybės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, patvirtina, kad V. V. buvo atliktas kraujo tyrimas, tyrimo pradžia – 2014-06-11, 23:15 val. Tyrimo metu V. V. kraujyje rasta 0,35 promilių etilo alkoholio. (b.l. 12). Teismas, vertindamas šiuos duomenis pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu duotais parodymais nurodė, alkoholį vartojęs apie 21:00 val., policijos pareigūnų blaivumo testas buvo atliktas 21:48 val. (b.l. 8), tuo tarpu kraujas blaivumo nustatymui V. V. buvo duotas 23:15 (b.l. 12). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad policijos pareigūno atlikto blaivumo testo duomenys yra teisingi ir nėra paneigti vėliau atliktu V. V. kraujo tyrimu, kadangi nuo pirminio ir pakartotinio blaivumo testo atlikimo praėjo apie 1:30 val. laikotarpis, dėl ko etilo alkoholio kiekis administracinėn atsakomybė traukiamo asmens kraujyje sumažėjo.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių faktinių duomenų visetą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą teisės pažeidimą patvirtina šie byloje esantys įrodymai: protokolas (b.l. 3), teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų parodymai, bylos medžiagoje esantis vaizdo įrašas (b.l. 2), policijos pareigūno Aurimo Tviragos tarnybinis pranešimas (b.l. 7), alkotesterio „LION ALCOLMETER 500“ (serijos Nr. 18877) parodymų kvitas (asmens blaivumo testo Nr. 2596) bei nurodyto alkotesterio tinkamumą naudoti patvirtinanti patikros sertifikato Nr. 1620487 kopija (b.l. 8-9). Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje surinkti, aukščiau nurodyti faktiniai duomenys įrodo V. V. veiksmuose esančią administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d. sudėtį, t.y. patvirtina, kad V. V. 2014-06-11, apie 21:35 vairavo transporto priemonę Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus.
Įstatymo, nustatančio atsakomybę už inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymą, sankcijoje numatyta, jog inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Pažeidėjas prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi nurodyta specialioji teisė jam yra būtina pasiekti darbovietę.
LR ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. LR ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. LR ATPK 30² str.1 d. numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda galėtų būti neskiriama arba švelninama tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda gali būti neskiriama arba švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-279-533/2011).
Teismas daro išvadą, kad ta aplinkybė, kad teisė vairuoti V. V. yra būtina tam, kad galėtų keliauti į darbą, nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti neskirti jam įstatyme numatytos nuobaudos. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikia teismui jokių savo teiginius dėl vairuotojo teisių būtinumo važinėti į darbą patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog pažeidėjo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad skirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą nuobaudą, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, už padarytą teisės pažeidimą pažeidėjui skiriama bauda, lygi ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos minimumui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu terminui, lygiam ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytam minimumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30² str. str., 126 str. 1 d., 286, 302², 302⁴ str. teismas
nutarė:
V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d. ir skirti jam 1000 Lt (289 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.