Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Č. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Č. Ž. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. 2025 m. liepos 13 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti motorinę transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo G. Ž. priklausančią kelių transporto priemonę – lengvąjį keturratį motociklą OVRIGA ADLY ATV 50RS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. liepos 13 d., 21.20 val., paėmus kraują, jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,68 promilės etilo alkoholio, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Č. Ž. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2025 m. liepos 13 d. važiuodamas namo atsitrenkė į stovinčią mašiną. (duomenys neskelbtini) dirbtuvėse keturiese ar penkiese vartojo alkoholį, nusipirko porą butelių 0,7 l talpos degtinės. Po to važiavo keturračiu namo. Šalikelėje stovėjo mašina, vienas ratas buvo persuktas į kelio pusę. Kliudė tą ratą ir atsitrenkė. Prasimušė galvą. Kažkokia moteris iškvietė greitąją. Keturratis sūnaus G. Ž. Žino, kad išgėrus negalima važiuoti. Kad nereikėtų eiti pėsčiomis, sėdo vairuoti, galėjo palikti jį dirbtuvėse. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Prašo perduoti jį žmonai pagal laidavimą.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, to prašė gynėjas ir prokuroras (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Č. Ž. prisipažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais teismo ištirtais rašytiniais įrodymais:

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu Č. Ž. parodė, kad 2025 m. balandžio mėnesį, dienos nepamena, jo sūnus G. Ž. nusipirko keturratį motociklą ir jį atvežė, pasistatė jo sodybos garaže, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 13 d., apie 11.00 val. jis iš namų išvažiavo sūnaus keturračiu motociklu į (duomenys neskelbtini) kaime esančias dirbtuves. Ten su draugais dirbo ir apie 12.00 val. pradėjo vartoti alkoholį. Išgėrė du butelius po 0,7 l talpos degtinės. Alkoholį vartojo šešiese. Apie 20.00 val. jis su keturračiu motociklus nusprendė važiuoti į namus. Tuo metu dirbtuvėse jau nieko nebuvo. Užvedė keturračio motociklo variklį ir pradėjo važiuoti. Važiuodamas apie 30 km/h greičiu, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), apvažiuodamas stovintį automobilį, paliko per mažą tarpą iš šono, dėl to į jį atsitrenkė. Po smūgio jis nuo keturračio motociklo nukrito, nusibrozdino veidą. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba, kuri jį apžiūrėjusi išvežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur po medikų apžiūros jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Ligoninėje jam buvo paimtas kraujas ir nustatytas neblaivumas, t.y. 2,68 promilės. Keturratis priklauso jo sūnui G. Ž. Teisės vairuoti transporto priemonę jis nėra įgijęs. Dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 42-45).

Iš liudytojo G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad šių metų gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio pradžioje, jis pirko keturratį motociklą Adly ATV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (švediški), kurį pastatė pas savo tėvą garaže, adresu (duomenys neskelbtini). Užvedimo raktelį paliko pačiame keturratyje, kad nepamestų. Transporto priemonė Lietuvoje neregistruota, nedrausta privalomuoju draudimu, neatlikta techninė apžiūra, nes nespėjo visų dokumentų sutvarkyti. 2025m. liepos 14 d. transporto priemonė stovėjo garaže, iki tos dienos niekas su ja nevažinėjo. Tos dienos vakarą jam paskambino mama ir pasakė, kad tėvas padarė eismo įvykį su jo pirktu keturračiu. Jis nežinojo, kad tėvas pasiėmė jo keturratį ir su juo kažkur važiavo. Transporto priemonės vairuoti tėvui neperdavė, nežinojo, kad jis neblaivus gali sugalvoti važiuoti. (b. l. 34).

Iš 2025-07-13 eismo įvykio schemos matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (b. l. 25).

Iš 2025-07-14 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad keturratis motociklas O. A. ATV 50RS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad keturračio motociklo O. A. ATV 50RS vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM 500,00 Eur. (b. l. 27).

Iš 2025-08-04 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Č. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,68 % (promilės) etilo alkoholio (b. l. 16).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones neblaiviems. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti įrodymai, neginčijamai patvirtina, kad Č. Ž. 2025 m. liepos 13 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo G. Ž. priklausančią kelių transporto priemonę – lengvąjį keturratį motociklą OVRIGA ADLY ATV 50RS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,68 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Kaltinamojo Č. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Č. Ž. anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas. Įvykdė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Vedęs, nedirbantis, pensininkas.

Laiduotoja G. Ž. prašo perduoti sutuoktinį Č. Ž. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Paaiškino, kad jų santykiai yra geri, gerbia vienas kitą, vyras paklausytų jos, jei sakytų nevartoti alkoholio. Pati yra neteista, administracine tvarka bausta už smulkius pažeidimus. Abu yra pensininkai.

Kadangi Č. Ž. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai buvo nustatytas 2,68 promilių neblaivumas, jo veiksmai sukėlė realų pavojų transporto eismo saugumui, todėl kaltinamajam minėta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-08-20, kai ši teisė buvo sustabdyta. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui ir nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnio konfiskuotino turto požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė keturratis motociklas O. A. ATV 50RS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Iš bylos duomenų, kaltinamojo ir liudytojo G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ši transporto priemonė priklauso ne kaltinamajam, o G. Ž. G. Ž. nežinojo, kad jo tėvas – kaltinamasis Č. Ž., būdamas neblaivus, vairuos jam priklausantį keturratį motociklą. Taigi, teismo aptarti duomenys patvirtina, kad minėta transporto priemonė priklauso liudytojui G. Ž., kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo keturratis motociklas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalis). Kaip matyti iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos, vidutinė keturračio motociklo O. A. ATV 50RS kaina Lietuvoje su PVM yra 500,00 Eur.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Kaltinamajam Č. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti keturratis motociklas O. A. ATV 50RS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui G. Ž.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjant bylą, kaltinamajam Č. Ž. buvo skirtas gynėjas advokatas Kęstutis Valys. Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (170,83 Eur dydžio advokato Kęstučio Valio užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo būtinas ir paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Č. Ž. vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, perduodant jį 1 (vieneriems) metams laiduotojos G. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be piniginio užstato, baudžiamąją bylą Č. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Č. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo paskirtos specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš Č. Ž. konfiskuotino turto – transporto priemonės – keturračio motociklo O. A. ATV 50RS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 Eur (penkis šimtus eurų).

Č. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš Č. Ž. neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - keturratį motociklą O. A. ATV 50RS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui G. Ž..

Išaiškinti Č. Ž., kad būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.