- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-1369-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05468-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Kreditorius
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1369-370/2011
2011 m. spalio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi hipotekos skolininko ir įkeisto daikto bendraturčio B. K. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-05 nutarties, suinteresuoti asmenys – hipotekos kreditorius AB SEB bankas, įkeisto daikto bendraturtis R. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
hipotekos kreditorius Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui 2011-04-15 pateikė pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkui B. K. ir R. N. priklausančio įkeisto daikto: 2,9032 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos lakštas užregistruotas 2006-08-02, Nr. 4342, kodas 03120060008395. Įkeisto daikto vertė hipotekos lakšte – 2 903 000 Lt.
Kreditorius AB SEB bankas nurodė, kad skolininkas neįvykdė teismo įspėjimo ir per vieno mėnesio terminą bankui skolos negrąžino, todėl skola pagal 2005-07-07 su skolininku sudarytą kredito sutartį Nr. 046051101171052 išieškotina priverstinai, parduodant iš varžytynių hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Skolininko skolą bankui sudaro: 130 310,26 EUR negrąžinto kredito, 7 316,06 EUR nesumokėtų palūkanų, 283,09 EUR delspinigių, t. y. iš viso 137 909,41 EUR, taip pat 133 Lt žyminis mokestis ir 5 proc. dydžio įstatymo numatytos palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2011-05-05 nutartimi nutarė įkeistą daiktą už skolą parduoti varžytynėse.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia jo kaip vartotojo interesus bei kitų apelianto kreditorių interesus, nutartis priimta tinkamai neįvertinus visų aplinkybių. Apeliantas nuolat bendravo su banko atstovais, derėjosi dėl termino kreditui grąžinti pratęsimo, teikė pasiūlymus bankui sutikdamas mokėti palūkanas, atidedant paskolos grąžinimą, t. y. akivaizdu, kad šalys dėjo visas pastangas ginčą išspręsti taikiai, todėl apeliantui labai netikėti buvo banko veiksmai šiam kreipiantis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Mano, kad priverstinis išieškojimas yra paskutinė priemonė ir turėtų būti pradėtas tik tada, kai šalys išnaudojo visas taikaus ginčo sprendimo galimybes. Apeliantas sutinka, kad įkeistas daiktas būtų parduotas, tačiau mano, jog racionaliausia ir protingiausia būtų turtą parduoti taikiu būdu be atitinkamų institucijų įsikišimo. Vien faktas, kad turtas parduodamas pagal priverstinę procedūrą, sumenkina parduodamo turto vertę, taip pat atsiranda papildomų išlaidų (pav., antstoliams). Apeliantas buvo pateikęs pasiūlymą bankui paduoti įkeistą daiktą pirkėjui, kuris gali vykdyti paskolos sutartį. Tuo atveju, jei turtas būtų perleistas kitam asmeniui, šis galėtų išmokėti visą paskolą, gautų turtą ir nerizikuotų prarasti paskolintas lėšas. Kadangi skolininkas ėmė paskolą kaip fizinis asmuo, jam turėtų būti taikomi vartotojų teises ginantys įstatymai, pagal kuriuos bankas, kaip komercinis subjektas ir užsiimantis finansine veikla, turi dėti visas pastangas ir išnaudoti visas galimybes, pasiūlydamas skolininkui kaip vartotojui visus įmanomus sprendimo būdus, galimus susiklosčius tokiai situacijai, kad kuo mažiau būtų pažeisti skolininko kaip vartotojo interesai, skolininko šeimos teisės. Be to, įkeisto turto vertė žymiai viršija paskolos sumą. Parduodant turtą varžytynėse pardavimas būtų nuostolingas, tuo tarpu parduodant tą patį turtą skolininko surastam pirkėjui tikrai pakaktų gautų lėšų kreditui padengti ir skolininkui pavyktų atgauti investuotų lėšų dalį. Be to, racionaliausiu būdu pardavus turtą būtų apginti ir kitų skolininko kreditorių interesai. Bankas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo stipresne padėtimi. Be to, ši byla yra tiesiogiai susijusi su kita Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. 2-400-622/2010, todėl teismas turėtų susijusius ginčus sujungti ir nagrinėti vienoje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepime hipotekos kreditorius prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirajame skunde nekalbama apie tai, kodėl skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, apeliantas nenurodo, kokias materialinės ar procesinės teisės normas pažeidė teismas. Skundas grindžiamas bendro pobūdžio samprotavimais ir prielaidomis. Apelianto prašymas sujungti bylas neturi pagrindo, kadangi jo nurodoma kita civilinė byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka dėl visai kitu pagrindu – iš laidavimo sutarties – kilusių skolininko prievolių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantas neginčija, kad tinkamai nevykdė prievolių pagal jo su banku sudarytą kredito sutartį ir iš esmės neprieštarauja skolos išieškojimui iš įkeisto turto. Apelianto nuomone, priverstinis skolos išieškojimas per antstolį lems mažesnę įkeisto turto realizavimo kainą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, kadangi jis grįstas tik apelianto spėjimu. Tiek kreditorius, tiek skolininkas, tiek antstolis yra suinteresuoti įkeistą turtą parduoti už kuo didesnę kainą. Be to, skolininkas turi teisę reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo turto realizavimo procese (CPK 681, 682 str.), skųsti antstolio procesinius veiksmus/neveikimą vykdymo procese (CPK 510, 594 str.) bei varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių akto tvirtinimo procese (CPK 725 str.). Bet kokiu atveju įkeistas turtas negali būti parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 str. 4 dalyje, 718 str. ir 722 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, nes priešingu atveju, turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktai suinteresuotų asmenų reikalavimu teismo gali būti pripažinti negaliojančiais (CPK 602 str. 6 p.). Be to, suma, kuri liks patenkinus kreditoriaus reikalavimą bei atlyginus išieškojimo vykdymo išlaidas, privalės būti grąžinta skolininkui (CPK 758 str. 1 d.).
Apelianto argumentas, kad įkeisto daikto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui būtų racionalesnis, yra nesuprantamas, nes skolininko teisė iki varžytynių pradžios surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją yra įtvirtinta įstatyme (CPK 704 str.). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad bankui jau dabar yra pasiūlęs realaus įkeisto turto pirkėjo kandidatūrą, o ne hipotetinę tokio pirkėjo suradimo galimybę.
Apelianto argumentai dėl banko piktnaudžiavimo atmestini. Pats apeliantas nurodo, kad nuolat bendravo su banko atstovais ir šalys dėjo visas pastangas ginčą išspręsti taikiai, taigi nėra pagrindo išvadai, kad bankas piktnaudžiavo savo padėtimi ir jam nebuvo pagrindo imtis priverstinio skolos išieškojimo kaip paskutinės priemonės. Taip pat nėra pagrindo apelianto teiginiui, kad banko kreipimasis į teismą jam buvo netikėtas. Prieš kreipdamasis į teismą bankas skolininką informavo du kartus, t. y. 2010-06-30 ir 2010-08-16, 2010-11-05 kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-11-10 nutartimi Nr. 503-1N/2010 įkeistas daiktas buvo areštuotas, skolininkas ir kitas įkeisto daikto bendraturtis buvo įspėti, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos įkeisti daiktai bus parduoti varžytynėse, skolininkas dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą su tapačiais motyvais, kaip ir šioje byloje, šis skundas buvo atmestas Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-10 nutartimi (pridėtos Hipotekos bylos l. 57, 84, 85, 89, 94–97, 109–111).
Apelianto argumentai dėl sutarties banko dominuojančios padėties nustatant kredito sutarties sąlygas yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Apeliantas neįvardija kokios konkrečiai sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir kaip pažeidžia jo kaip vartotojo interesus. Be to, vien aplinkybė, kad skolininkas yra fizinis asmuo, nereiškia, kad jam turi būti taikomos vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos, nes kreditas skolininkui buvo suteiktas AB Parex banko suteikto kredito refinansavimui ir kito žemės sklypo pirkimui, nors pats skolininkas turėjo mažiausiai dar tris žemės sklypus, kuriais užtikrino prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą, užtikrinimui taip pat įkeisti trys kito asmens (R. N.) žemės sklypai (pridėtos Hipotekos bylos l. 41, 42), pats apeliantas skunde kalba apie investicijų susigrąžinimą realizavus įkeistą žemės sklypą. Šios aplinkybės labiau patvirtina, kad skolininkas banko atžvilgiu veikė kaip verslininkas, o ne vartotojas.
Bankas dar pirmą kartą kreipdamasis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikė rašytinį įrodymą dėl visos skolos dydžio (137 909,41 EUR) – 2010-08-13 pažymą, toks skolos dydis buvo nurodytas ir 2010-08-16 įspėjime apeliantui (pridėtos Hipotekos bylos l. 79, 80, 82). Apeliantas jokių įrodymų, kad banko nurodytas skolos apskaičiavimas yra neteisingas, nepateikė (CPK 178 str.). Apeliantas turėjo pakankamai laiko nuo 2010-08-16 su kreditoriumi išsklaidyti visus neaiškumus dėl skolos dydžio, ypač atsižvelgiant į apelianto deklaruotą bendradarbiavimą ir aktyvumą dėl ginčo taikaus išsprendimo.
Apelianto argumentas, kad ši byla turi būti nagrinėjama su civiline byla Nr. 2-400-622/2010, yra nepagrįstas, nes kita civilinė byla nagrinėjama pagal AB SEB banko ieškinį B. K. ir R. N. kaip kredito gavėjo UAB „Statemos investijos“ laiduotojams ir nėra jokių įstatymo nustatytų bylų sujungimo pagrindų (CPK 136 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.